„Tikėtina, kad artėjant 2019 m. Lietuvos prezidento, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų rinkimams Rusija bandys įgyti didesnės įtakos politiniams ir visuomeniniams procesams Lietuvoje, sieks, kad jai palankios jėgos keltų kandidatus rinkimuose ir turėtų savo atstovus valdžios institucijoje“, – taip bendroje VSD ir AOTD grėsmių ataskaitoje pabrėžta dar pernai. Ir nors šiemetinėje ataskaitoje tokių konkrečių formuluočių jau neliko, diskusijos dėl galimo tiesioginio ar netiesioginio Rusijos kišimosi į rinkimus neatslūgo. Viena iš įtakos priemonių – informacinės atakos.
Nacionalinės iniciatyva Demaskuok.lt (Debunk.eu) atlikto analizę, kuriai panaudoti 2019 m. sausio 1 d. – gegužės 8 d. duomenys – išanalizuota 1350 kandidatų į Lietuvos prezidentus paminėjimų.
Analizė parodė, kad Lietuvos prezidento rinkimai ir patys kandidatai dezinformacijos skleidimu pagarsėjusiuose portaluose rusų išskirtinio dėmesio nesulaukė. Netgi priešingai – daugiau paminėjimų sulaukė dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Tiesa, iš kandidatų išsiskyrė trys apklausų lyderiai.
Dažniausiai minėjo lyderius
Dažniausiai buvo minimas dabartinis šalies premjeras Saulius Skvernelis, kurio paminėjimai sudarė beveik pusę visų kandidatų komunikacijos (44,9 proc.). Antroje ir trečioje pozicijoje atsidūrę Ingrida Šimonytė bei Gitanas Nausėda atitinkamai užėmė 14,1 proc. ir 12,7 proc.
Analizuojant pranešimų, kuriuose buvo paminėti kandidatai, kasdienę dinamiką nuo metų pradžios, užfiksuoti trys ryškesni informacijos šuoliai, tačiau jie dažniausiai buvo susiję su faktine informacija.
Balandžio 9 d. informuota, jog Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje patvirtintas galutinis kandidatų į prezidentus sąrašas, gegužės 2 d. pikas buvo susijęs su S. Skvernelio pareiškimu, jog, pralaimėjęs Prezidento rinkimus, jis trauktųsi iš Vyriausybės vadovo posto, o gegužės 7 d. kandidatai į prezidentus minėti informuojant, jog Vilniaus miesto savivaldybėje iš anksto balsą prezidento rinkimuose atidavė kadenciją baigianti dabartinė prezidentė.
Didžiausias informacijos srautas apie kandidatus į Lietuvos prezidento postą fiksuotas portaluose obzor.lt, baltnews.lt bei kurier.lt, kurie pirmiausiai skirti rusakalbei auditorijai Lietuvoje.
Atmetus tokius specifiškai Lietuvos rusakalbei auditorijai skirtus šaltinius, dažniausiai kandidatus minėjusiais portalais rusų kalba tampa rubaltic.ru, regnum.ru, EAdaily.ru ir pnp.ru. Pirmieji trys yra pagarsėję nuolatine dezinformacijos sklaida apie Lietuvą ir kitas Baltijos šalis, o paskutinysis yra oficialus Rusijos parlamento leidinys, kuriame taip pat netrūksta melagingų naujienų apie Lietuvą.
Kaliningrade įkurto Rubaltic.ru S. Skvernelio paminėjimų dalis buvo didesnė už užimamą bendrame sraute ir sudarė 64,1 proc. visų paminėjimų (lyginant su 44,9 proc.). I. Šimonytės (11,3 proc.) bei G. Nausėdos (8,5 proc.) užimta komunikacijos dalis buvo mažesnė, lyginant su bendru srautu (atitinkamai 14,1 proc. ir 12,7 proc.).
Kitokia situacija užfiksuota Regnum.ru interneto portale – čia S. Skvernelio paminėjimai sudarė 37,9 proc. visų paminėjimų (mažiau nei bendrame kontekste, t. y. 44,9 porc. ), o I. Šimonytės (19,4 proc.) bei Gitano Nausėdos (17,7 proc.) komunikacijos dalys buvo didesnės, lyginant su bendru srautu (atitinkamai 14,1 proc. ir 12,7 proc.). Šiame portale ryškiau nei įprastai buvo matomas Valdemaras Tomaševskis, kuris užėmė ketvirtą poziciją, lyginant su šešta bendrame sraute.
Siekis skaldyti Lietuvos visuomenę
Įdomu ir tai, kokiame kontekste kandidatus mini Kremliaus ruporai. Pavyzdžiui, S. Skvernelio paminėjimai dažnai susiję parodant priešpriešą su dabartine šalies vadove. Jis minimas ir palankiame Rusijai kontekste, kalbant apie jo ketinimus bendradarbiauti su Baltarusija stebint situaciją Astravo atominėje elektrinėje.
Tokia taktika, anot Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Nerijaus Maliukevičiaus, kuris jau keliolika metų nagrinėja informacinius karus, Kremliui yra įprasta.
„S. Skvernelis minimas daugiausiai, bet, sakyčiau, natūralu dėl jo, kaip premjero vaidmens. Manau, labai svarbi ne tiek paminėjimų dalis, kiek pobūdis ir kontekstas. Tai matome, kad to ryškaus mūsų kandidatas nėra. Bet pakanka aktyviai komunikuoti kas yra „ne mūsų kandidatas“ Rusijai. Tai irgi svarbus naratyvas“, – sakė N. Maliukevičius.
S. Skvernelio, kaip kandidato į prezidentus atstovas Vytautas Bakas DELFI patikino, kad Kremliaus informacinės atakos prieš S. Skvernelį, kaip ir kitus aukščiausius valstybės pareigūnus, tarp jų ir prezidentę D. Grybauskaitę yra stebimos jau senokai, tad toks ruporų dėmesys neturėtų stebinti.
„Tie melagingų naujienų kūrėjai visada stengiasi supriešinti visuomenę, pasėti neužtikrintumą, o kodėl paminėtas būtent S. SKvernelis? Manau todėl, kad jis turi stuburą“, – tikino V. Bakas, tiesa, pabrėžė, kad vien iš paminėjimų dideles išvadas daryti būtų sudėtinga.
„Rinkimai ar ne, tas visuomenės priešinimas vyksta horizontalia linija. Dėmesys premjerui ir dėl to, kad jis premjeras. Mes pakankamai griežtai pasisakome Rusijos atžvilgiu, visas mūsų politinis elitas taip daro ir kandidatų užsienio politikos dalis – Rusijos atžvilgiu nėra jokių prieštaravimų“, – pridūrė V. Bakas.
Premjero atstovas Tomas Beržinskas pabrėžė, kad jau būta Rusijos informacinės kampanijos pavyzdžių, kur „propagandiniuose filmukuose S. Skvernelis kartu su prezidente bei Krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu gana brutaliai puolami dėl sprendimų, stiprinančių krašto saugumą“.
„Galime užtikrinti, kad bandymai supriešinti, sukiršinti ir paniekinti įsipareigojimus šalies gynybai nepavyks. Kas juos bekurtų – trečiosios šalys ar konkurentai. Nesinori komentuoti Rusijos informacinių kampanijų ir taip pilti vandens ant jų melo malūnų. JAV atveju visi puikiai matėme, kaip buvo intensyviai investuojama į skirtingų visuomenės grupių priešpriešos didinimą ir kiršinimą.
Galima priminti, kad premjeras jau metų pradžioje prognozavo, jog rinkiminiais metais vis dažniau propagandinėse Rusijos priemonėse teks sužinoti įdomių „faktų“ ar interpretacijų apie vieną ar kitą Lietuvos pareigūną. Belieka priminti, kad interpretacijos, ypač kuomet kalbama apie išskirtinai šiltus jausmus Rusijai, neturi nieko bendro su realybe“, – DELFI sakė T. Beržinskas.
Traukė ir dešimtmečio senumo pasisakymus
Iš kitų kandidatų išskirta I. Šimonytė buvo pristatoma kaip D. Grybauskaitės įpėdinė. Be to, ši kandidatė dažniau nei kiti minima itin aštriuose straipsniuose. Pavyzdžiui, regnum.ru straipsnyje „Politinio teroro legalizacija ir diktatūros pradžia: metų apibendrinimas Lietuvoje“ teigiama, kad I. Šimonytė – tai Grybauskaitė 2.0 ir ji „sėkmingai tęs kursą nuo autoritarizmo iki diktatūros“. Autoritarizmo įrodymai esą yra kitaminčių, tokių, kaip Algirdas Paleckis, Valerijus Ivanovas ir Viačeslavas Titovas „persekiojimas“.
Tuo metu G. Nausėda dažniau minimas neutraliame kontekste – kaip vienas iš trijų lyderių ir pristatomas kaip atsargus kandidatas.
„Nausėdos priešrinkiminė kampanija remiasi pragmatizmu santykiuose su Rytų kaimynais, tačiau kalbėti šiais klausimais jis kol kas vengia“, – teigiama vasarį rašytame rubaltic.ru straipsnyje.
Kiti kandidatai minimi gerokai rečiau, bet išsiskiria kontekstu. Pavyzdžiui, Arvydas Juozaitis dar 2017 m. išleistame ir šiemet sausį pakartotame rubaltic.ru straipsnyje „Lietuva gavo Klaipėdą taip, kaip Rusija Krymą“ cituojamas filosofas, kuris esą sulygino Krymo okupaciją su Klaipėdos prijungimu.
„Iškilmingo savo knygos pristatymo metu Juozaitis pareiškė revoliucinę mintį: Klaipėdos prijungimas 1923 metais prie Lietuvos iš esmės nesiskiria nuo Krymo prijungimo prie Rusijos 2014 metais“, – teigiama rubaltic.ru straipsnyje, o jo autorius tikina buvęs A. Juozaičio knygos pristatyme. Pats kandidatas kovo pradžioje piktinosi tokiomis interpretacijomis.
„Jau iš rusiškų šaltinių traukiamos net dešimties metų senumo publikacijos, mano asmeniniai laiškai Rusijos piliečiams. Esą sulyginau Klaipėdos sukilimą su dabartine Krymo okupacija“, – rašė A. Juozaitis.
Tuo metu Vytenis Povilas Andriukaitis viename pagrindinių, tačiau ne ypač sėkmingame Kremliaus dezinformacijos kanale baltnews.lt atvirai pristatomas kaip „Sveiko proto partijos“ kandidatas ir „žmogus, kuris gali tapti dialogo su Rusija šalininku“.
Tiesa, straipsnis didesnio susidomėjimo nesulaukė – feisbuke – vos 9 pasidalijimai, trys komentarai ir 14 reakcijų. O ir pats V. P. Andriukaitis jau nesyk yra atvirai išsakęs savo poziciją Rusijos ir santykių su Rusija atžvilgiu.
„Ilgalaikiu iššūkiu Lietuvos saugumui išlieka neprognozuojami šiandieninės Rusijos režimo veiksmai, nukreipti prieš NATO šalių gynybinių pajėgumų stiprinimą, griaunantys tarptautine teise grįstą Europos saugumo architektūrą“, – komentare „Ar rusai kelia grėsmę Lietuvai? Ne. Putino režimas – taip“, – rašė V. P. Andriukaitis.
Kiti kandidatai minimi arba dar siauresniame specifiniame kontekste – Valdemaras Tomaševskis išskiriamas tik kaip vienas iš 9 kandidatų ir kaip Lietuvos lenkų lyderis bei nuomone, kad esą „būtina gerinti santykius su Rytų kaimynėmis“. Valentinas Mazuronis prisimenamas tik kaip buvęs nušalintojo prezidento Rolando Pakso šalininkas, bet vėliau „jį išdavė, o ir Pakso partiją užgrobė uzurpatoriai“.
M. Puidoką kai kurie šaltiniai taip pat mėgino pateikti kaip Rusijai palankų kandidatą, kuris gali atriekti balsų iš S. Skvernelio. Portale svpressa.ru M. Puidoko pozicija netgi priešinama su premjero – pastarasis priminė M. Puidokui, kad Rusija jau nebėra didžiausia Lietuvos importo ir eksporto partnerė.
Rubaltic.ru pabrėžiama, kad vasarį iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos Seime pašalintas M. Puidokas pasisako už „tiltų su Rusija tiesimą, o ne griovimą“, tačiau kartu pripažįstama, kad tokia pozicija Lietuvoje nėra populiari ir jis neturi galimybių rinkimuose.
Tiesa, viename baltnews.lt straipsnyje būtent M. Puidokas įvardijamas, kaip realiausias kandidatas užimti prezidento postą – toks teiginys grindžiamas prieštaringos reputacijos naujienų portalo minfo.lt pateikta SMS apklausa, kurioje dalyvavo 682 žmonės.
Įvykiai – svarbesni už kandidatus
Bendras naujienų srautas apie Lietuvą, artėjant prezidento rinkimams, nesuintensyvėjo. Net kai 2019 m. kovo 27 d. fiksuotas didžiausias pikas, jis buvo susijęs ne su prezidentine kampanija, o su paskelbtu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje dėl 1991-ųjų metų sausio mėn. įvykių.
Analizuojant pasklidimą feisbuke, didžiausio internautų dėmesio tarp pranešimų, kuriuose figūravo kandidatai į prezidentus, sulaukė rubaltic.ru straipsnis „Kodėl Rusija juokiasi iš reikalavimų kompensacijoms už „sovietinę okupaciją“ – jis sulaukė 706 reakcijų, 83 komentarų bei buvo pasidalintas 141 kartą. Kitas plačiai socialiniame tinkle pasklidęs pranešimas – „Lietuvos mokesčių mokėtojai nori atsikratyti SGD terminalo“ – 653 reakcijos, 80 komentarų ir 191 pasidalinimas).
Vis dėlto N. Maliukevičius įspėjo, kad motyvacija ir valia vykdyti tokias kampanijas taip pat yra labai svarbu, o likus kelioms dienoms iki pirmojo turo stebėtojams atsipalaiduoti dar nevertėtų.
„Gali būti, kad bendrame Vakarų rinkimų kontekste paprasčiausiai nesame prioritetas Kremliui. Bet nesakyk, op, neperšokęs griovio. Paskutinės dienos ir net valandos, kaip pademonstravo paksogeito istorija (R. Pakso rinkimų kampanija 2002 m.), gali būti svarbiausios“, – sakė N. Maliukevičius.