Po to, kai prieš kelias savaites Latvijos ir Estijos teisingumo ministrai pareiškime pabrėžė, kad svarbu neužmiršti sovietų okupacijos aukų ir paragino išnagrinėti galimybes priteisti kompensacijas iš Rusijos Federacijos kaip iš SSRS teisių perėmėjos, Kremlius įtūžo.
Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tokius klausimus pavadino nekorektiškais, o Rusijos Užsienio reikalų ministerija dar kartą oficialiai paneigė patį sovietinės okupacijos faktą, nors šį dar 1991 m. pripažino pats Kremlius.
Federacijos Tarybos užsienio reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas savo ruožtu pareiškė, kad Rusija nei moraline, nei juridine prasme negali būti laikoma atsakinga už sovietų valdžios veiksmus, nors būtent Rusija skelbiasi SSRS teisių perėmėja.
Atviri grasinimai kaimynams
Tačiau okupacijos neigimo bei tariamo „milžiniško SSRS indėlio į Baltijos šalių ekonomiką“, regis, neužteko. Riazanės kazokų judėjimas paskelbė pranešimą, kuriame reikalaujama „sugrąžinti Baltijos šalių teritorijas į Rusijos sudėtį“. Tokį reikalavimą iškėlusį Riazanės kazokų lyderį Piotrą Skoibedą parėmė Rusijos atamanų taryba – Kremliaus remiama organizacija, kurios nariai vienija tūkstančius skirtingų kazokų grupių Rusijoje.
„Šlovingų“ laikų besiilgintys kazokai naudoja nacionalistinę simboliką – Rusijos imperijos vėliavą, tad nevengia savo teritorines pretenzijas grįsti itin senomis sutartimis.
Anot P. Skoibedos, Baltijos šalims vertėtų priminti dar 1721-ųjų Ništato taikos sutartį, kuria buvo užbaigtas Šiaurės karas tarp Rusijos ir Švedijos. Pastaroji prarado dalį šiandieninės Suomijos, Estijos ir Latvijos su pastarųjų dviejų valstybių sostinėmis – Talinu ir Ryga.
O kadangi sutarties dalyvės – Švedija ir Rusija egzistuoja iki šiol, minėta sutartis esą turėtų atšaldyti Estijos ir Latvijos pretenzijas dėl okupacijos žalos atlyginimo.
„Rekomenduojame peržiūrėti šių neteisėtų valstybinių darinių likvidavimo klausimą ir jų sugrąžinimo į Rusiją, kaip Lifliandijos (Livonijos) ir Eslandijos (Estijos) gubernijas.
Ir tada tie limitrofai tris kartus pagalvos, prieš reikalaudami kompensacijų“, – teigiama pareiškime. Limitrofais Rusijos nacionalistai vadina nesavarankiškas, tačiau imperijos kariuomenei naudingas provincijas.
„Kazokai turi teisę reikalauti Pribalitikos, – Rusijoje vis dar įprastu Pribaltikos terminu Baltijos šalis vadino Rusijos atamanų tarybos vicepirmininkas, buvęs Rusijos kontržvalgybos generolas Genadijus Kovaliovas, – juo labiau Riazanės kazokai, kurie padėjo nugalėti švedus“.
Suskaičiavo padarytą žalą
Okupacijos žalos klausimą ne kartą yra kėlusi ir Lietuva. Dar 2000-ųjų pavasarį Lietuva priėmė įstatymą, įpareigojantį prašyti Rusijos atlyginti 1940–1990 metais trukusios SSRS okupacijos padarytą žalą, kuri įvertinta maždaug 23 mlrd. eurų.
Be to, Už tai, kad būtų reikalaujama kompensacijos už okupacijos metu padarytą žalą, 1992 metais vykusiame referendume pasisakė 90 proc. Lietuvos piliečių.
Praėjusią savaitę skelbta, kad Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pradėto tyrimo duomenimis, Lietuva pirmąjį pokarinį sovietinės okupacijos dešimtmetį buvo SSRS donorė, o ne išlaikytinė. Daugiau nei pusantro milijardo rublių – tokia suma 1948 metais pervesta iš Lietuvos į Maskvą. Skaičiai rodo, kad Lietuvoje, atskaičiavus dotacijas iš Maskvos, neliko nė milijardo.
Pasak tyrinėtojos Vidos Komičienės, sovietmečiu Lietuva buvo Maskvos donorė, t.y. daugiau pinigų išsiųsdavo, nei gaudavo. Miško ir popieriaus, maisto, mėsos, pieno, žuvies pramonės šakos, tekstilė, geologija, įvairios ministerijos – šioms sritims buvo naudojami iš Lietuvos gaunami pinigai.
Tyrinėtoja pusmetį praleido centriniame archyve, kur rinko duomenis, kiek žalos Lietuvai padaryta sovietmečiu. Ji skaičiavo pagal kaimynėje Latvijoje naudotą metodą – nustatant finansinių srautų tarp Vilniaus ir Maskvos balansą.
Dar vienas Kremliaus projektas
Kazokais vadinama etninė, socialinė ir istorinė grupė, vienijanti daugiausiai rusus ir ukrainiečius, taip pat kalmukus, baškirus, osetinus į vieną darinį.
Kazokai atsirado XIV a. stepėse tarp Maskvos kunigaikštystės, Lenkijos, Lietuvos ir totorių valdų. Skirtingais laikais kazokai buvo lojalūs arba Maskvai, arba Lietuvai. Populiariausia kazokų atsiradimo versija – kazokais tapdavo pabėgę valstiečiai baudžiauninkai, tačiau neatmetama ir kita versija, siejama su Rusijos žemes kadaise užkariavusiais mongolais.
Lietuvoje kazokų siautėjimo pasėkmes labiausiai yra patyręs Vilnius, kurį 1655 metais nuniokojo ypatingu žiaurumu pagarsėjusio Ivano Zoltarenkos vadovaujama 20 tūkst. kazokų kariuomenė, dvi savaites deginusi, plėšusi ir kitaip nuniokojusi pirmą kartą užimtą sostinę.
Šiuo metu kazokais save laiko apie 7 mln. žmonių Rusijoje ir gretimose šalyse, o Kremliui lojalių kazokų pareiškimai pastaruoju metu tampa vis radikalesni. Ir tai nenuostabu, mat konservatyvias antivakarietiškas vertybes puoselėjančioje Rusijoje kazokais save įvardija vidutinio amžiaus vyrai, garbinantys patriarchalines vertybes, nežabotą vyriškumą ir šlovingą protėvių praeitį.
Pavyzdžiui, liepos mėnesį Riazanės kazokai pažadėjo sudaryti „tautos priešų registrą“. Į jį būtų įtraukti „liberalių pažiūrų asmenys“ bei protestų prieš valdžią dalyviai. 2003 m. V. Putinas paskyrė iš kazokų kilusį generolą Genadijų Troševą patarėju, o nuo to laiko „neokazokų“ atgimimas pastebimas visoje Rusijoje, kai Kremlius ėmė telkti naujuosius kazokus kovai su priešininkais iš pradžių Kaukaze, o vėliau ir kituose Rusijos kurstomuose separatizmo židiniuose.
Tad nenuostabu, jog Rusijoje kazokai tiesiog garbina prezidentą V. Putiną. Pavyzdžiui, 2015 m. netoli Sankt Peterburgo keliolika kazokų užsakė pagaminti lyderio biustą. V. Putinas vaizduojamas su toga kaip Romos imperatorius.
Be to, pastaruoju metu liūdnai kazokai garsėja svetimšalių arba V. Putino kritikų užpuldinėjimais. Daugelyje Rusijos miestų suformuotos kazokų rinktinės oficialiai „patruliuoja gatvėse, palaiko viešąją tvarką“, tačiau realiai pasitelkiamos malšinti opozicijos mitingus arba netgi vyksta kariauti Kremliaus karų.