Šiuo metu Kazlų Rūdos poligone vyksta intensyvūs šaudyklos įrengimo darbai. Tuo tikslu į poligoną yra atvykę JAV Pensilvanijos valstijos nacionalinės gvardijos „Red Horse“ kuopos karo inžinieriai, kuriuo tęsia poligono paruošimą aviacijos pratyboms. Tikslas – tinkamai ir pagal standartus įrengti šaudyklą, siekiant, kad Lietuvos ir NATO sąjungininkai galėtų turėti tinkamas sąlygas vykdyti kovinį rengimą ir treniruotis.
Baigus darbus Kazlų Rūdos poligone, jame galės treniruotis ne tik Lietuvos kariuomenės oro atakos vadovai, bet ir sąjungininkų kariai – naudodami Lietuvos ir sąjungininkų aviaciją, jie galės mokytis ir treniruotis, kaip valdyti orlaivių atakas remiant sausumos pajėgas, naudoti modernią amuniciją. Šiemet čia jau vyko unikalios pratybos, kurių metu bombas mėtė JAV bombonešiai B-52, B-1B, naikintuvai F-16, o imitacinius taikinius naikino oro paramos orlaivis AC-130J.
Tokia poligono infrastruktūros modernizacija ir pratybos nepraslydo pro propagandinių ruporų akis. Vienas pagrindinių jų – Kremliaus išlaikomas portalas Regnum.ru netgi ėmė bauginti rusakalbius skaitytojus, tikindamas, kad esą dabar tai jau rimta: „NATO Kaliningradą verčia karštuoju tašku“.
Kremliaus ruporo kaltinimai Lietuvai
Taip pavadintame straipsnyje primenama, kad būtent Lietuvą nuolat kalba apie neva neegzistuojančią Rusijos grėsmę ir “neišvengiamą invaziją”. Primintas net 2016-ųjų pavyzdys, kai tuometinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauksas užsiminė apie galimą rusų diversantų išsilaipinimą prie Juodkrantės. Tiesa, vėliau pats A. Paulauskas tikino kalbėjęs hipotetiškai ir nebekomentavo temos.
Regnum.ru teigimu, nors gynybos tema Lietuvoje – vis dar politikų retorikos dalis, į šią temą dėmesio esą jau beveik nebekreipia ir Lietuvos gyventojai.
Statistika rodo priešingai: pati tema vis dar sulaukia didelio susidomėjimo, tiek pačių lietuvių veiksmai: praėjus trims metams po Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir Lietuvoje kilusio susirūpinimo saugumu į Šaulių sąjungą, Krašto apsaugos savanorių pajėgas vis dar plūsta paraiškos, o 2015 metais atnaujinus šaukimą į kariuomenę, didžiąją jų dalį sudaro savanoriai.
Vis dėlto, pasak Regnum.ru, “padėtis gali greitai pasikeistai ir iš įprastinės Lietuvos valdžios paranojos virsti tikru karštu tašku, kur bet koks neatsargus žingsnis taps tikru karu”.
Tokius perspėjimus iš pasikartojančios “Lietuva kelia pavojų pasauliui, o Rusija priversta imtis atsakomųjų priemonių” retorikos Regnum.ru motyvavo būtent Lietuvos poligonų infrastruktūros modernizavimo procesu. Ypač užkliuvo minėtas Kazlų Rūdos poligonas.
Dviejų poligonų istorija
Esą šis niekuo neišsiskiriantis mažas poligonas taps reguliariu NATO aviacijos taikiniu, kur JAV bombonešiai B-52 mėtys bombas, raketas ir mokysis naikinti sausumos taikinius.
“Griaudėti žada taip, kad Nesterovo gyventojai būtinai išgirs”, - šio, vos už 14 km nuo pasienio su Lietuva esančio miestelio, dar vadinto Stalupėnais, gyventojus baugina Regnum.ru.
Šis senas lietuvininkų miestelis, kuriame XVIII a. dirbo ir Kristijonas Donelaitis, jau ne kartą nukentėjo nuo karo griaudesio – būtent čia 1914-ųjų rugpjūtį įvyko vienas pirmųjų Rusijos ir Vokietijos armijų susidūrimas, kurio metu rusai patyrė skaudų pralaimėjimą.
Tačiau Nesterovo gyventojai pastaruosius keliasdešimt metų jau galėjo įprasti prie bombų, mat anksčiau Sovietų sąjungai, o dabar Rusijai priklausančioje Kaliningrado srityje būtent aplink šį miestelį įprasta girdėti sprogimų garsus. Pasienyje su Lietuva esantis milžiniškas Dobrovolskio poligonas yra skirtas būtent Rusijos Baltijos jūros laivyno aviacijai, kuri čia mėto bombas.
Nuo šio poligono iki Gožos poligono Baltarusijoje - vos šimtas kilometrų. Būtent ši atkarpa vadinama Suvalkų koridoriumi, pažeidžiama vieta, per kurią NATO generolų teigimu, Rusija galėtų atkirsti Baltijos šalis. Dviejuose poligonuose pasienyje nesudėtinga pratyboms sutelkti dideles pajėgas, kurios, pasibaigus mokymams, neišvyktų į nuolatines dislokacijos vietas ir būtų pasirengusioms realiems kariniams veiksmams. Bet tai - tik vienas juodųjų scenarijų, o kol kas Dobrovolskio poligone tik mokomasi karinių veiksmų.
Pavyzdžiui, liepos pabaigoje Dobrovoslkio poligone surengtose pratybose dalyvavo per 800 karių, apie 50 karinės technikos vienetų – tempiamų ir savaeigių haubicų, tankų, šarvuočių, o šaudymus atliko atakos sraigtasparniai ir rusų bombonešiai. Visa tai – vos už keliolikos kilometrų nuo sienos su Lietuva.
Tačiau šią informaciją patogiai nutylėjęs Regnum.ru iškėlė teoriją, kad būtent NATO šalių aviacijos raketos esą gali kristi į Rusijos pusę. Kaip pavyzdys pateikiamas rugpjūčio 7-osios incidentas Estijoje, kai iš Šiaulių pakilęs NATO Oro policijos naikintuvas “Eurofighter Typhoon” netyčia paleido raketą AMRAAM.
Tiesa, ši klaida, kurią pripažino NATO, pristatoma, kaip keistas loginis argumentas – esą nuo šiol NATO bombarduoti Rusijos teritoriją raketomis “oras-žemė”, nors per incidentą paleista AMRAMM yra “oras-oras” tipo raketa, be to, ji nukrito ne Rusijos, o Estijos teritorijoje ir niekam žalos nepadarė.
Galiausiai, svarstymai, kad raketa galėjo būti “oras-žemė” taip pat nelogiški – NATO Oro policijos naikintuvai ginkluoti tik priešlėktuvinėmis raketomis ir pabūklais.
Kita vertus, būtent Baltijos šalių ir Rusijos pasienio teritorijose jau ne kartą fiksuoti oro erdvės pažeidimai būtent iš rusų pusės. Regnum.ru pabrėžia, kad Rusija visada neigia, o iš tikrųjų ir nereaguoja į Baltijos šalių notas apie sienos pažeidimus.
Pavyzdžiui, paskutinį sykį liepos mėnesį Rusijos aviacija pažeidė Estijos sieną – Be Estijos leidimo į jos oro erdvę Vaindlo salos rajone buvo įskridę Rusijos valstybiniai lėktuvai А319 ir Il-96. Pastaruoju lėktuvu į Hlsinkį susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu skrido Rusijos lyderis Vladimiras Putinas.
O garsiausias incidentas įvyko 2005 metais, kai į Lietuvą įskrido ir sudužo Rusijos naikintuvas Su-27. Tuomet Rusija spaudė Lietuvą ir įžūliai reikalavo kuo greičiau grąžinti naikintuvo bei raketų nuolaužas.
Apie savo ginkluotę pamiršo?
Be to, Regnum.ru stebisi ir tuo, kad toks sprendimas modernizuoti Kazlų Rūdos poligoną esą priimtas patyliukais, neinformavus visuomenės. Iš tikrųjų Lietuvos kariuomenės poligonų plėtra pradėta vykdyti dar 2014 metais, o apie Kazlų Rūdos poligono modernizaciją oficialiai skelbta 2016 metais.
Šiame poligone NATO orlaiviai turėtų mėtyti ir taiklias – lazeriu ar palydovų signalais valdomas išmaniąsias bombas bei raketas. Tuo metu Rusijos aviacijai vis dar stinga tokių nutaikymo mechanizmų – operacija Sirijoje parodė, kad būtent Rusijos karo aviacija dideliu taiklumu iki šiol nepasižymi ir daugiausiai naudoja “kvailas” bombas.
Galiausiai, Rusijos pajėgų modernizacija Kaliningrade taip pat vykdoma jau kelerius metus – modernizuojami poligonai, o pačios pajėgos aprūpinamos nauja, puolamąja ginkluote.
Pavyzdžiui, Černiachovske esančioje 152-oje brigadoje šiemet dislokuoti balistinių raketų kompleksai „Iskander“. Šių raketų nuotolis – 500 km, o jos gali būti ginkluotos konvencinėmis ir branduolinėmis galvutėmis.
Patys provokuoja, patys rėkia
Specialistų teigimu, tokią priežasties ir pasekmės sukeitimo taktiką Rusija naudoja jau senokai. Be to, net ir smulkiausius incidentus NATO viduje, pavyzdžiui, atsitiktinį raketos paleidimą Estijoje Kremliaus ruporai išnaudoja savais tikslais – tai esą yra įrodymas, kad būtent Aljansas ir jo veiksmai Baltijos šalyse kelia grėsmę Rusijai bei saugumui regione.
Nors būtent NATO nesyk pabrėžė, kad tarptautinėje oro erdvėje ar juo labiau NATO šalių oro erdvėje laikosi visų sutartų procedūrų – to daryti vengia būtent rusai. Pavyzdžiui, virš Baltijos jūros skraidantys Rusijos kariniai orlaiviai per pastaruosius kelerius metus yra sukėlę ne vieną incidentą, kai pavojus kilo civilinės aviacijos orlaiviams.
Be autoatsakiklių arba nepalaikydami ryšio su regioniniais skrydžių valdymo centrais skraidantys rusų pilotai kartais elgiasi itin agresyviai – priartėja prie NATO orlaivių per nesaugų atstumą ir imasi pavojingų manevrų. Be to, rusų lakūnai jau kelis sykius 2016 metų balandį Baltijos jūroje, tarptautiniuose vandenyse provokavo JAV karo laivus, virš kurių praskrido pavojingu atstumu.