„Ką mums bando pasakyti Čekija? Kad pas juos privačiame sandėlyje be priežiūros kriminaliniai asmenys saugojo ginklus, kuriais galima aprūpinti vidutinę europietišką valstybę daugiamečiam pilietiniam karui. Ir jie, čekai, nieko dėl to nedarė.
O tada atėjo Boširovas ir Petrovas ir susprogdino tą sandėlį (...). Ir vidutinė Europos valstybė dabar gali ramiai miegoti. Na, jeigu taip ir yra, tai aš didžiuojuosi pažintimi su šiais narsiais vaikinais, pasaulinės taikos teisingumo riteriais“, – balandžio 20-ąją savo „Twitter“ paskyroje rašė RT vadovė M. Simonian. Tokie ditrambirai nuskambėjo tuo metu, kai Maskva širsta dėl savo diplomatų išsiuntimo iš Čekijos.
Ir ne bet kam, o dviem žudikams – Kremliaus pasiųstiems GRU agentams, kurie 2014-siais Čekijoje slaptos ir nelegalios operacijos metu susprogdino amunicijos sandėlį, pražudė du žmones, o dar po kelerių metų bandė kitoje NATO valstybėje – Jungtinėje Karalystėje nužudyti du britų saugomus rusus.
Tada M. Simonian išgarsėjo visame pasaulyje kaip absurdiško interviu autorė. Būtent ji 2018-siais pakalbino minėtus GRU karininkus, kurie ramiais veidais dievagojosi Jungtinėje Karalystėje tebuvę turistais, kurie norėjo pasigrožėti Solsberio katedra. Pasaulis dar nebuvo girdėjęs apie nevykusius Kremliaus aktorius – „Boširovą ir Petrovą“, bet tai nebuvo jų pirmasis vadinimas.
Sudėtinga GRU operacija
2014-ųjų spalio 11-ąją Prahoje nusileido „Aeroflot“ lėktuvas. Kitaip nei 1968-ųjų rugpjūtį, kai sovietai pradėjo traiškyti Prahos pavasarį, šį kartą iš „Aeroflot“ lėktuvo nepabiro gerai ginkluotų ir civiliais drabužiais vilkinčių specnazo ir desantininkų kuopa.
Tarp kitų keleivių ramiai link pasų kontrolės judėjo du Rusijos piliečiai. Abu pateikė savo asmens dokumentus: pasuose buvo įrašytos 1979 metais gimusio Aleksandro Petrovo ir 1978-aisiais gimusio Ruslano Boširovo pavardės.
Šie du „sportinių papildų pardavėjai“ iš pradžių paturistavo Prahoje, fotografuodami katedrą, o vėliau apsistojo už 370 km į rytus esančiame kukliame viešbutyje Ostravoje. Kol kas tiksliai nežinoma kada, tačiau galiausiai jie atvyko į šalies rytuose netoli Vrbeticės kaimo esantį amunicijos sandėlį, priklausantį valstybinei bendrovei „Imex“.
Tik atvykėliai jau nebuvo „A. Petrovas“ ir „R. Boširovas“ – apsaugininkams jie pateikė leidimus, leidžiančius apsilankyti šiame sandėlyje spalio 13-17 dienomis ir savo pasus. Apsaugininkai sutikrino dokumentus – pasuose buvo įrašytos tos pavardės, kurių „Imex“ kiek anksčiau sulaukė iš potencialiu amunicijos užsakymu susidomėjusios „Tadžikistano Nacionalinės gvardijos“: tai esą buvo kariniai inspektoriai – tadžikas Ruslanas Tabarovas ir Nicolai Popa iš Moldovos.
Spalio 16-ąją, 9 val. 25 min. sandėlyje Nr. 16 nugriaudėjo milžiniškas sprogimas, sunaikinęs 58 tonas sprogmenų ir pražudęs du „Imex“ darbuotojus. Praėjus vos pusvalandžiui po sprogimo už 300 km nuo tragedijos vietos iš Vienos oro uosto į Maskvą pakilo „Aeroflot“ lėktuvas, kuriame sėdėjo „A. Petrovas“ ir „R. Boširovas“.
Šios pavardės išgarsėjo tik 2018-siais, po nepavykusios cheminio ginklo atakos Solsberyje, Jungtinėje Karalystėje, kai šie du „turistai“ panaudojo „Novičiok“ bandydami nunuodyti Sergejų Skripalį. Nepavyko – nužudyta buvo tik viena britė, dar keli žmonės, tarp jų S. Skripalis, jo dukra buvo apnuodyti, bet išgyveno. Tada ir paaiškėjo, kad tikrieji „turistų“ vardai – Aleksandras Miškinas ir Anatolijus Čepiga, aukšti Rusijos karinės žvalgybos GRU karininkai iš slaptojo dalinio Nr 29155.
Kremlius įžūliai neigė prisidėjęs tiek cheminio ginklo panaudojimo Solsberyje, tiek prie sprogdinimo Čekijoje, nors už pastarąją operaciją „A. Petrovas“ ir „R. Boširovas“ buvo asmeniškai apdovanoti V. Putino. Ir abiem atvejais šių GRU karininkų ginti stojo viena liūdnai pagarsėjusi Kremliaus propagandistė – RT kanalo vadovė M. Simonian.
Lietuvos ieškomo Golovatovo pamoka
Tai, kad sprogimo amunicijos sandėlyje tyrimas užtruko beveik 7 metus čekų pareigūnai aiškina sudėtingomis aplinkybėmis – iš pradžių net ir visi siūlo galai atsimušdavo į akliną sieną. Viena „sudėtinga aplinkybė“ yra delikati – „Imex“ amunicijos sandėlis siejamas su ginklų prekyba.
Jau skelbta, kad Čekijos policija ir laikinasis užsienio reikalų ministras Janas Hamačekas linksta laikytis versijos, jog sprogdinimą amunicijos sandėlyje įvykdytas netyčia: pagal tyrėjų versiją rusų žvalgybininkai planavo surengti sprogimą po amunicijos pristatymo Bulgarijai. Manoma, kad krovinys buvo skirtas „verslininkui“, o iš tikrųjų ginklų prekeiviui Emilianui Gebrevui.
2015 metais jį bandyta nunuodyti, bet jis išgyveno. Bulgarijos teismas dėl šio bandymo nunuodyti apkaltino tris rusus. Spėjama, kad E. Gebrevo krovinys buvo skirtas Ukrainai, kuri nuo 2014-ųjų kariavo su Rusijos remiamais separatistais šalies pietryčiuose. Pagal kitą versiją amunicija buvo skirta sirų sukilėliams, kurie kovėsi prieš Basharo Al-Assado režimą ir jį remiančius rusus.
Tačiau 2018-siais, po Skripalių apnuodijimo tyrimas buvo atnaujintas ir nors lėtai, bet judėjo į priekį: čekams pažįstami „A. Petrovo“ ir „R. Boširovo“ veidai leido atlikti proveržį bei suvesti sąsajas. Paaiškėjo, kad „A. Petrovas“ ir „R. Boširovas“ buvo ne vieninteliai GRU agentai Čekijoje.
„R. Boširovas“ – iš tikrųjų GRU pulkininkas A. Čepiga su „Sergejumi Fedotovu“ – iš tikrųjų GRU generolu majoru Denisu Sergejevu Čekijoje lankėsi dar 2014-ųjų sausį, t. y. mėnesį prieš Krymo okupaciją ir likus keliems mėnesiams iki karo Donbase pradžios. D. Sergejevas vėliau paaiškėjo buvęs trečiasis GRU žmogus Solsberio operacijoje.
Be to, visai operacijai Čekijoje vadovavęs GRU generolas Andrejus Averjanovas taip pat lankėsi Čekijoje – spalio 2-ąją, likus 2 savaitėms iki sprogdinimo jis kaip turistas išskrido į Portugalijos sostinę Lisaboną. Įdomu tai, kad GRU generolas panaudojo taktiką, kuri leido Rusijos diplomatams išsukti vieną garsiausių Lietuvoje ieškomą asmenį: 2011-siais Austrijoje pagal Lietuvos išduotą arešto orderį buvo trumpam sulaikytas Michailas Golovatovas, buvęs specialiojo dalinio „Alfa“ vadas, šturmavęs Vilniaus televizijos bokštą 1991-ųjų sausio 13-ąją. Tada nuo „Alfa“ šturmuotojų paleistų kulkų žuvo mažiausiai vienas televizijos bokšto gynėjas – vienas iš 14-os aukų.
M. Golovatovą Austrija paleido motyvuodama lietuvių pareigūnų klaidingai surašytu arešto orderiu – angliškai buvo įrašyta Michail vietoje Mikhail. Vėliau austrai pateikė ir daugiau argumentų, tačiau vienos raidės užteko kaip preteksto paleisti lietuvių ieškomą buvusį sovietų KGB karininką.
A. Averjanovas pateikė pasą, kuriame buvo įrašyta Overjanovo pavardė – taip GRU generolas pateko į Šengeno erdvę, kur jau galėjo judėti laisvai ir bandyti įvairius keliavimo būdus: nusipirkęs bilietą į Vieną jo nepanaudojo, vietoje to išskrido į Ženevą ir per Varšuvą grįžo į Maskvą. Dar po kelių dienų jis jau skrido į Vieną, iš kur automobiliu pasiekė Čekiją, susitiko su „A. Petrovu“ ir „R. Boširovu“, o 15 d., likus parai iki sprogimo grįžo į Austrijos sostinę ir iš ten išskrido į Maskvą.