Per pastarąsias savaites Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos kanalai neskyrė ypač daug dėmesio rinkimams Lietuvoje, išskyrus kelias pasirodžiusias žinias. Pavyzdžiui, daugiausiai dėmesio susilaukė žinia apie tai, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), prašydama negaliojančiais pripažinti Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėje apygardoje.
Tačiau prieš sekmadienį vykusį antrąjį rinkimų turą ir po jo vienas po kito ėmė piltis Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos šaltinių bei per juos besireiškiančių veikėjų emocijos. Esą į viską galima žiūrėti ne tik per santykių su Rusija prizmę. Nusivylimo rezultatais nė nemėginę slėpti Kremliaus ruporai žarstėsi ir sąmokslo teorijomis.
Cituojamas ir Gražulis
„Rinkimai be pasirinkimo“ – taip pavadintame vieno Lietuvą akylai stebinčio Kremliaus ruporo rubaltic.ru straipsnyje guodžiamasi, kad jei po 2016-ųjų esą dar buvo sužibusi viltis, kad „šalyje išaugo permainų poreikis – atsirado naujų minčių, kokybiškai naujos politinės sistemos poreikis“, tai jis esą greitai užgeso su valstiečių įsitvirtinimu valdžioje – pastarieji nepasiūlė nieko naujo santykiuose su Rusija ir Baltarusija, priešingai tik juos blogino.
Daugiausiai dėmesio rinkimams skyrė keliolika publikacijų per pastarąsias savaites rinkimams Lietuvoje skyręs Kremliaus kontroliuojamas ir liūdnai pagarsėjusio propagandisto Dmitrijaus Kiseliovo bendrovės „Rossiya Segodnya“ kontroliuojamas portalas baltnews.lt.
Jau pirmojo turo dieną apie galimą pergalę konservatoriams paskelbęs leidinys pateikė tariamai interviu baltnews.lt davusio politiko Petro Gražulio vertinimą. Pastarajam priskiriami žodžiai, kad jį esą nustebino „žmonių nusisukimas nuo tų, kurie darė gerą: pakėlė pensijas, grąžino vaiko pinigus, davė pinigų verslui koronaviruso metu“. Tad dėl visko esą kalta nuo „landsbergistų priklausoma Lietuvos žiniasklaidą“, kuria, pasak cituojamo P. Gražulio, reikia „demonopolizuoti, o taip pat paleisti valstybinius kanalus“.
O jau spalio 25-osios straipsnyje tas pats P. Gražulis cituojamas, kaip žemą rinkėjų aktyvumą pabrėžiantis Lietuvos politikas, kuris būtent dėl tokio nedidelio aktyvumo ir aiškino konservatorių pergalę. Menką rinkėjų aktyvumą pažymėjo ir teisėsaugos dėmesio kaimyninėje Latvijoje susilaukusio propagandinio leidinio cituojamas politologas Vadimas Volovojus.
Blogi ir dabartiniai, ir būsimieji valdantieji
Pastarasis cituotas ir kito garsaus Kremliaus ruporo „Sputnik“ straipsniuose, viename kurių analizuojama situacija dar prieš antrąjį turą. „Lietuvos ištirpimas įbauginto pasaulio pelkėje: ko verta konservatorių pergalė“ – taip pavadintame dramatiškame straipsnyje, kurį surašė po „Jurgio Nevėžiečio“ slapyvardžiu prisidengęs asmuo.
Straipsnyje netrūksta dar aštresnių išvedžiojimų, esą Lietuvoje nugalėjo „liberalai“ – Gabrielius Landsbergis ir Ingrida Šimonytė, kurie „laikosi sisteminės Lietuvos politikos linijos: antisovietizmo, rusofobijos ir lankstymosi ant kelių prieš Vakarus“.
„Šiuo metu laiminti TS-LKD pasisako už visišką Lietuvos ištirpimą įbauginto pasaulio pelkėje – neoliberalios ekonominės politiką, kosmopolitizmą, LGBT ir vienalyčių santuokų legalizaciją.
LVŽS bent jau bando išlaikyti Lietuvos likučius. Tad tame galime kalbėti apie kovą tarp dviejų blogybių, mažesnė kurių, žiūrint tiek iš plačių lietuvių nacijos požiūrio taško, tiek iš žmogiškosios pozicijos yra LVŽS“, – keistai konstatuoja straipsnio autorius, nors čia pat pabrėžia, kad per pastaruosius 4 metus būtent dabartiniai valdantieji tik blogino santykius su Rusija.
Keistus išvedžiojimus straipsnio autorius baigia išvada, kad tokie procesai esą yra „tebęsitęsiančios masinės lietuvių emigracijos pasekmė“, nors pastaraisiais metais fiksuojama vis daugiau atvykusiųjų, nei išvykusiųjų.
„Baisiau tai, kad sovietinė karta išmiršta, o jaunoji karta, kuri užaugo ne šiaip „nepriklausomoje Lietuvoje“, bet ir kartu su šiuolaikinėmis smegenų plovimo technologijomis. Ši karta, kurio sveikesni emigruoja, o likę, kurie neprasigeria ir nedegraduoja, asimiliuojasi miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, papildydami TS-LKD ir Laisvės partijos elektoratus“, – pabrėždamas tariamos „tyliosios daugumos nepritarimą“ konstatuoja „Sputnik“ autorius išgalvota pavarde.
„Prasigėrusios Lietuvos“ mitą jau ne vienerius metus eskaluojantys Kremliaus ruporai galiausiai šią metaforą panaudojo ir politinei padėčiai apibūdinti. Jau po antrojo rinkimų turo paskelbtame baltnews.lt straipsnyje „Eina ir krenta. Lietuvą galima palyginti su „politiniu alkoholiku“ politologu ir Rusijos Baltijos šalių tyrimų asociacijos tyrėju pristatomas Nikolajus Meževičius tikino, kad „parlamento rinkimai Lietuvoje negalėjo paveikti santykių su Rusija, nes kaip ir alkoholikas, kuris eina, eina ir tėškiasi į asfaltą, politinis Lietuvos alkoholizmas pasireiškia tuo, kad Lietuva senokai nukrito ant dešinės pusės ir ten guli, nesijudina“. Esą kad ir kuriai partijai priklausytų politikai, partijų programų skirtumų esą nėra.
„Egzistuoja aiškus politinis sutarimas vykdyti priešišką politiką Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu, budrią Lenkijos atžvilgiu ir besąlyginę paramą bet kurioms amerikiečių iniciatyvoms. O antrasis turas rodo mažą aktyvumą, nes eiliniams žmonėms tas cirkas atsibodo“, – Kremliaus ruporui teigė politologas.
Praėjus kelioms dienoms po rinkimų baltnews.lt nenurimo ir jau citavo Lenkų rinkimų akcijos-Krikščionių šeimių sąjungos pirmininką Valdemarą Tomaševskį, kuris suabėjojo rinkimų rezultatais, o taip pat ir jį palaikiusį R. Karbauskį. Tai, anot baltnews.lt, reiškia, kad Lietuvoje išties kilo daug rimtų klausimų dėl rinkimų rezultatų teisėtumo.
Po kaltinimų spruko iš Lietuvos
Galiausiai apsireiškė ir dar vienas Kremliaus dezinformaciją platinęs veikėjas. Nuovargiu savo pasitraukimą motyvavo ir kitas liūdnai pagarsėjęs Kremliaus rėmėjas, šnipinėjimu Rusijai kaltinamo Algirdo Paleckio bičiulis, Socialistinio liaudies fronto lyderis Giedrius Grabauskas, kuris anksčiau buvo teistas už antivalstybinę veiklą.
Prieš pat antrąjį rinkimų turą jis Rusijos propagandinei žiniasklaidai tikino pabėgęs iš šalies – iš pradžių kirto Latvijos, vėliau Estijos sieną, o atsidūręs pasienyje su Rusija esą buvo tardomas ir tikino, kad Lietuvoje jam gali grėsti susidorojimas – psichiatrinė ekspertizė, kurią, neva paskyrė teismas, vadovaudamasis politiniu spaudimu.
Tokį motyvą, kad jam neva paskirta psichiatrinė ekspertizė G. Grabauskas kartojo jau kurį laiką, tik savo pasisakymuose vis keitė tariamos procedūros datą bei būseną – viename interviu jis teigė, kad jam norėta paskirti ekspertizę, kitame, kad jau esą paskyrė.
„Neplanuoju grįžti, nes ten (Lietuvoje – Red.) vyksta aiškios ir vis griežtėjančios politinės represijos. Žiūrint į Seimo rinkimus, tai iš jų prieš tai pasitraukė Neringa Venckienė, Viačeslavas Titovas, Sergejus Dmitrijevas, Stanislavas Ladiskis, Vytautas Šustauskas, Vilmantas Povilaitis ir daugelis kitų. Aišku, kaip dabar teisia tą patį opozicijos politiką A. Paleckį ir kitus žmones. Visas daroma siekiant juos nutildyti arba išsižadėti savo įsitikinimų“, – baltnews.lt cituojamas G. Grabauskas. Šis liūdnai pagarsėjęs veikėjas galiausiai rimtų nemalonumų su teisėsauga susilaukė po „Delfi“ ir kitų Lietuvos žiniasklaidos priemonių publikacijų apie jo pasisakymus pernai.
G. Grabauskui buvo iškelta baudžiamoji byla už neapykantos skatinimą prieš partizanus – jo pasisakymų per Rusijos televizijos kanalo „Rossija 1“ žinių laidą „Vesti“ sausio 14-ąją. Rusijos atstovų sukurptame reportaže partizanų vadai buvo išvadinti nusikaltėliais ir taikių žmonių žudikais.
G. Grabausko bute buvo atliktos kratos, o paties veikėjo sąskaitomis susidomėjo teisėsauga, įtariant, kad jis gauna pavedimus iš „Rossiya Segodnya“, kuriam priklauso „Sputnik“, „baltnews“ ir kiti Kremliaus ruporai.