Nuo rugpjūčio 9-osios, kai nuo 1994-ųjų Baltarusijai vadovaujantis A. Lukašenka, tarptautinės bendruomenės požiūriu, eilinį sykį suklastojo prezidento rinkimus, kaimyninėje valstybėje netyla protestai, o vis daugiau režimo persekiojamų opozicijos veikėjų yra priversti palikti šalį.
Viena jų – Lietuvoje prisiglaudusi pagrindinė A. Lukašenkos varžovė rinkimuose S. Cichanouskaja. Iš Vilniaus jau kurį laiką į baltarusius ji kreipiasi kaip opozicijos simbolis, dalyvauja įvairuose renginiuose, susitikimuose tiek Lietuvoje, tiek kitose ES šalyse.
Tad neverta stebėtis, kad būtent ši moteris tapo ir vienu svarbiausių Baltarusijos režimo taikinių: iš pradžių kaltinęs Lietuvą, kad ši kartu su Lenkija esą kursto įtampą pasienyje ir gali netgi sukelti karą A. Lukašenkos režimas pasitelkė Kremliaus propagandos metodus ir ėmė šmeižti S. Cichanouskają.
Patyčios, kaltinimai ir netgi grasinimai – tik dalis dezinformacinės kampanijos, nukreiptos prieš S. Cichanouskają, kuri Lietuvoje ne tik turi leidimą gyventi, bet jai ir skirta apsauga – Baltarusijos opozicijos simboliu vadinamą veikėją nuolat lydi ginkluoti Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai. Tačiau keli Baltarusijos režimo nuolat keliami klausimai gali pasirodyti pagrįstas: kieno sąskaita visa tai daroma? Iš ko gyvena buvusi kandidatė į prezidentus?
Lietuva šį klausimą lakoniškai ignoruoja ir susilaukia vis daugiau dezinformacinių atakų iš Minsko – sutirštinę spalvas propagandistai sukurpė istoriją, esą Vilniaus meras Remigijus Šimašius S. Cichanouskajai dovanojo namą. O kaip viskas yra iš tikrųjų?
Uolaus režimo tarno kūryba
„Dovanoto namo“ istorija kilo iš Baltarusijos valstybinio kanalo ONT laidoje „Kontūrai“ nuskambėjusių interpretacijų. Esą „Lietuvos meras padovanojo S. Cichanouskajai namą Vilniaus centre“, o Lietuvos piliečiai neva klausia – iš kieno sąskaitos tokia dovana? Esą netgi „kilo nauja Lietuvos mokesčių mokėtojų nepasitenkinimo banga“.
Iš tikrųjų „Lietuvos piliečių klausimai ir nepasitenkinimo banga“ tėra dar spalį „Rusakalbės Klaipėdos“ visuomeninio komiteto nario – rašytojo Artūro Kryžianovskio (rašo prisidengęs slapyvardžiu Sergejus Soboliovas) viešas laiškas prezidentui Gitanui Nausėdai.
ONT laidos „Kontūrai“ reportaže laidos vedėjas Jurijus Grojerovas trumpai parodė ir patį „dovanotą namą“ – patalpas, esančias Vilniaus g. 20. Dramatišku tonu, panašiu į garsiojo Kremliaus propagandisto Dmitrijaus Kiseliovo vedamas laidas, J. Grojerovas dėstė, kad namas – vienoje gyviausių sostinės gatvių, o čia, neatmetama, prieglobstį ras ir kiti S. Cichanouskajos bendražygiai, mat jiems pastaruoju metu nesiseka.
J. Grojerovas yra pagarsėjęs A. Lukašenkos, o kartu ir Kremliaus propagandistas.Kitame Baltarusijos valstybiniame kanale anksčiau dirbęs J. Grojerovas pagarsėjo 2004, kaip prieš kiekvieną žinių laidą reklaminį įrašą įgarsinęs diktorius, kuris kvietė balsuoti referendume už konstitucijos pataisas, leidusias panaikinti prezidento kadencijų ribojimus.
Būtent šis referendumas, kurio rezultatai, kaip ir visų rinkimų nuo 2001 m. Baltarusijoje buvo klastojami formaliai atvėrė kelią A. Lukašenkai siekti naujų kadencijų – A. Lukašenka „laimėjo“ 2010, 2015 ir 2020 m. prezidento rinkimus. Ištikimasis J. Grojerovas 2012-siais buvo paskirtas „Sąjunginės Rusijos ir Baltarusijos valstybės radijo ir televizijos transliuotojo direktoriaus pavaduotoju“, o nuo 2017-ųjų grįžęs iš Maskvos tapo laidos „Kontūrai“ vedėju ir su savimi iš Maskvos atsivedė D. Kiseliovo auklėtiniais vadinamų propagandistų komandą. Pastaraisiais mėnesiais Kremliaus įtaka Baltarusijos valstybiniuose kanaluose dar sustiprėjo.
Po to, kai dalis žurnalistų atsisakė transliuoti A. Lukašenkos režimo melą ir paliko darbovietes, iš Rusijos buvo permestas Kremliaus propagandinių kanalų desantas. Įsitaisę Baltarusijos kanalų eteryje patyrę dezinformacijos kūrėjai ėmėsi veiklos – skleisti tikrovės neatitinkančias naujienas, A. Lukašenkos režimą liaupsinančias ir Vakarus bei baltarusių opoziciją juodinančias žinutes.
Ne dovana, o investicija į demokratiją?
Vis dėlto J. Grojerovo žodžiai apie baltarusių opozicijos patalpas Vilniuje nėra visiškai laužti iš piršto. Tiesa yra ta, kad minėtuoju adresu esantis namas, galima sakyti, išties yra vienoje gyviausių sostinės vietų, o šios patalpos tikrai ir ne veltui siejamos su Baltarusijos opozicija.
Tačiau hiperbolizuotoje žinutėje, kad namas esą dovanotas ir ne bet kam, o pačiai S. Cichanouskajai slypi tiek melas, tiek išties keistos detalės.
Dar spalio mėnesį Vilniaus savivaldybė skelbė, kad miesto administracija išnuomojo patalpas baltarusių bendruomenei telktis vienoje gyviausių sostinės gatvių – Vilniaus g. 20: su VšĮ „Dapamoga“ iš pradžių pasirašyta trumpalaikės nuomos sutartis mėnesiui. Vėliau turėjo būti sprendžiama be konkurso išnuomoti šias patalpas 5 metams.
„Dapamoga“ čia sutelks visus, kuriems reikia pagalbos ir informacijos bėgant nuo represijų savo šalyje. 242,59 kv. m ploto patalpose „Dapamoga“ planuoja teikti piliečių teisių apsaugos ir integracijos, psichologinę, laisvalaikio, mokymų, konferencijų, nusikalstamumo prevencijos, socialinės apsaugos, pažeidžiamų socialinių grupių integracijos ir kt. pagalbą ir informaciją.
„Minskas Vilniui – artimiausia kaimyninė sostinė. Dalis baltarusių savęs negali realizuoti savoje šalyje, mes esame pasiryžę padėti šiai baltarusių tautos daliai, kaip kažkada sulaukėme užsienio šalių paramos mūsų šalies išeivijai. Tai investicija į demokratiją ir dviejų šalių santykius“, – pranešime cituojamas R. Šimašius. Jis dar rugpjūčio mėnesį savo paskyroje skelbė, kad
„Vilnius visada bus draugiškas laisvę mylintiems baltarusiams“.
„Reiškiu didžiulę viltį, kad artimiausiu metu mus sies ne tik geografinis artumas ir turtinga istorija, bet ir kasdienis ekonominis, kultūrinis, politinis ir kitoks bendradarbiavimas“, – rašė R. Šimašius. Patalpos Vilniaus g. 20 – vienas tokių vilčių realizavimų.
Patalpose taip pat vyktų lietuvių kalbos užsiėmimai, pabėgėliams teikiama naudinga informacija, veiktų tarnyba, tvarkanti režimo nusikaltimų duomenis. Savivaldybės patalpose taip pat būtų eksponuojamos Baltarusijos kultūros muziejaus, kuris veikė Vilniuje nuo 1921 metų ir buvo vadinamas Ivano Luckevičiaus vardu, kolekcijos.
Vertinga eksponatų kolekcija ligi šiol visuomenės veikėjų buvo kaupiama ir saugoma privačiai, asmeninėse kolekcijose. Savivaldybė tikisi, kad šiose patalpose Baltarusijos piliečiai gaus psichologinę pagalbą, socialinę apsaugą ir kt., o muziejaus eksponuojamos kolekcijos pritrauks vilniečius ir miesto svečius, kurie galės pažinti turtingą baltarusių kultūrą, istoriją.
Patalpų nuoma už 50 centų
Taigi, žiūrint formaliai Baltarusijos valstybiniame kanale skelbiama informacija neatitinka tikrovės – Vilniaus meras neturi galiu „dovanoti“ namų, o ir minėtos patalpos yra ne dovanotos, o išnuomotos. Tačiau nuomos detalės iš šono išties gali pasirodyti keistos.
Sutarties projekte pabrėžiama, kad 242,59 kv. m ploto patalpų nuomos kaina – 0,50 Eur už 1 (vieną) kv. m. per mėnesį su leidimu viešajai įstaigai „Dapamoga“ penkerius metus subnuomoti 20 (dvidešimt) proc. patalpų tokiai pačiai šiame punkte nurodytai veiklai vykdyti už ne didesnę nei 0,50 Eur už 1 (vieną) kv. m kainą per mėnesį.
Taigi, nuomos kaina 121,29 eur už 242,59 kv. m ploto patalpas Vilniaus centre gali pasirodyti išties juokinga, jei ne įtartina. Kita vertus šios savivaldybei priklausančios patalpos skirtos ne komercinei veiklai, o „administracinei, socialinei, kultūrinei, paslaugų veiklai vykdyti, išskyrus prekybą alkoholiniais gėrimais ir maisto gamybą vietoje“. Vis dėlto pernai savivaldybės tinklapyje kvadratinio metro kaina šiose patalpose buvo didesnė – 13,31 eur. O 2018-ųjų liepos mėn. savivaldybės sprendimu tos pačios patalpos atiteko Lietuvos laisvės sąjungai (liberalams).
Jai penkeriems metams neatlygintinai naudoti pagal panaudos sutartį perduotos 50 kv. m negyvenamos patalpos (unikalus Nr. 1094-0441-8019:0044) Vilniaus g. 20, Vilniuje, pirmame ir antrame aukštuose, „politinės partijos Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) įstatuose numatytai veiklai vykdyti“. Be to, tuo pačiu sprendimu partijai nuspręsta „išnuomoti ne konkurso būdu penkeriems metams 192,59 kv. m ploto patalpas, pažymėtas tuo pačiu unikaliu nr. įvardyta ir kaina – 10,75 eur už 1 kv. m per mėnesį.
Vis dėlto kodėl taip skiriasi nuomos kaina ir kuo Vilniaus miesto savivaldybė argumentuoja baltarusiams išnuomoti patalpas už simbolinę kainą? Ir ar išties nuspręsta išnuomoti patalpas už 50 centų už kv. metrą? Savivaldybės atstovė Neringa Kolkaitėpatvirtino, kad būtent tokia kaina buvo numatyta trumpalaikėje sutartyje, tačiau ji „nėra pratęsiama į 5 metų nuomos sutartį“.
Vietoje to lapkričio 18 d. esą planuojamas skelbti nuomos konkursas pagal įveiklinimo idėją už tą pačia kainą. Savivaldybės komentaretaip pat pažymima, jog Vilniaus miesto savivaldybė gavo daug paklausimų iš kitų organizacijų, dirbančių su baltarusių klausimais, kurios taip pat norėjo išnuomoti minėtas patalpas.
„Atsižvelgiant į kitų organizacijų paklausimus ir prašymus, Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė lapkričio 18 d. Tarybai pateikti Tarybos sprendimą dėl nekilnojamojo turto išnuomojimo viešo konkurso būdu pagal įveiklinimo idėją, nustatant mažą nuomos kainą“, – teigiama komentare.
Mažos kainos priežastis grįsta Vilniaus miesto savivaldybės tikslu, kad šioje patalpose būtų tik nemokamai teikiamos piliečių teisių apsaugos ir integracijos paslaugos, teisinė ir psichologinė pagalba nukentėjusiems Baltarusijos piliečiams nusikalstamumo prevencijos paslaugos, pagalba nusikaltimų aukoms ir (arba) smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, organizuojami susitikimai, lietuvių kalbos mokymus, seminarai, konferencijos, įkurtas informacijos ir konsultacijos centas, o taip pat eksponuojamos kolekcijos, galinčios supažindinti miesto svečius ir vilniečius su turtinga baltarusių kultūra bei istoriją.
Komentare taip pat pažymėta, kad prieš tai Lietuvos laisvės sąjungai (liberalams) grąžinus 242,59 kv. m. ploto patalpas Vilniaus gatvėje, Vilniaus miesto taryba priėmė sprendimą nuomoti minėtas patalpas viešo konkurso būdu rinkos sąlygomis, tačiau per ilgą laiką taip ir nesulaukta norinčiųjų išsinuomoti.
„Taip pat neatmetama, kad ir COVID-19 pandemija turėjo tam įtakos. Po Baltarusijos prezidento rinkimų, Baltarusijos piliečiai, kurie susidūrė su autoritarinio režimo spaudimu, pradėjo ieškotis prieglobsčio Lietuvoje ir viena iš įstaigų VšĮ „Dapamoga“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl patalpų suteikimo lengvatinėmis sąlygos, nes paslaugos teikiamos nemokamai“, – pažymima savivaldybės komentare.
Tuo metu „Dapamoga“ VšĮ direktorė Natalija Kolegova „Delfi“ tikino, kad rinkos kainos baltarusiai mokėti išties negali – esą geriau jie liktų gatvėje ir susitikinėtų kavinėse ar butuose, nes pirmiausiai reikia rūpintis iš Baltarusijos pabėgusiais žmonėmis, jų poreikiais, o į naujas patalpas „Dapamoga“ dar net nepersikėlė ir nežino dėl šių patalpų ateities.
N. Kolegova patvirtino, kad rinkos kaina siekė apie 19 eurų už kv. metrą, nors laikinosios suatrties kaina išties buvo 50 centų už kv. metrą, o R. Šimašius esą norėjo ir perduoti patalpas nemokamai, bet galiausiai paliktas simbolinis mokestis. Ties, pasak N. Kolegovos, ir šias lėšas surinkti nėra lengva – „Dapamoga“ išlaikoma iš teikiamos labdaros, išlaidas tenka dengti ir iš asmeninių lėšų.
Vis dėlto kodėl taip skiriasi nuomos kaina ir kuo Vilniaus miesto savivaldybė argumentuoja baltarusiams išnuomoti patalpas už simbolinę kainą? To „Delfi“ paklausus savivaldybės buvo pažadėta pateikti atsakymą.