Pernai lapkritį Ispanijos gynybos ir užsienio reikalų ministrai surengė spaudos konferenciją, kurios metu atvirai įvardijo jau kurį laiką viešumoje skambėjusius įtarimus, kad į Katalonijos referendumą 2017-ųjų spalio 1 d. dėl kišosi Rusija.
Tuometiniai gynybos ir užsienio reikalų ministrai – Maria Dolores de Cospedal ir Alfonso Dastis prabilo apie privataus sektoriaus grupes iš Rusijos ir Venesuelos, kurios socialiniuose tinkluose platino melagingas naujienas ir palaikė separatistines katalonų idėjas. Daugybė tikrų ir fiktyvių paskyrų socialiniuose tinkluose stengėsi sudaryti įspūdį, kad palaikymas Katalonijos atsiskyrimui nuo Ispanijos esą yra milžiniškas.
„Daugelis tų grupių pranešimų atkeliavo iš Rusijos teritorijos. Šios grupuotės bando paveikti situaciją ir sukurti nestabilumą Europoje“, – sakė Maria Dolores de Cospedal. „Taip, mes turime įrodymų“, – pridūrė A. Dastis. Nepraėjus nė pusmečiui Mariano Rajoy vyriausybė, kurioje dirbo šie du ministrai, žlugo, pralaimėjus balsavimą dėl nepasitikėjimo parlamente.
O naujoji Ispanijos socialistų lyderio Pedro Sanchezo vyriausybė, regis, pakeitė poziciją – šių metų lapkričio pradžioje į Madridą atvykęs Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas jau švytėjo, kai pasirašė bendradarbiavimo kibernetinėje saugumo srityje ir kovos su melagingomis naujienomis susitarimą su kolega iš Ispanijos – naujuoju diplomatijos vadovu Josepu Borrelliu.
Lietuviai stebisi ir atidžiai stebi
Nuostabą Madrido sutikimas pirmiausiai sukėlė Lietuvos diplomatams. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sukritikavo Ispaniją dėl jos planų bendradarbiauti su Rusija kibernetinio saugumo srityje. Lietuvos diplomatijos vadovas LRT televizijai teigė nematantis galimybių bendradarbiauti su šalimi, kuri pati yra atsakinga dėl virtinės kibernetinių išpuolių.
„Kaip mes įsivaizduojame tą bendradarbiavimą? Aš tikrai nematau jokių galimybių. Todėl norėtųsi paaiškinimų, apie ką buvo susitarta. Sukurti kažkokį aljansą ar bendradarbiavimą su pažeidėjais nėra būdas kovoti su grėsmėmis“, – dar pirmadienį sakė L. Linkevičius.
Kiek atsargiau kalbėjo ir už kibernetinį saugumą atsakingas KAM viceministras Edvinas Kerza, kuris dar praėjusią savaitę lankėsi DELFI TV.
„Ir ES ir NATO sudaryta iš įvairių valstybių, kurios turi dvišalių ar daugiašalių interesų. Valstybės vykdo įvairius bendradarbiavimo projektus, o kibernetinis saugumas – labai plati tema.
Yra ir kriminalinis dėmuo, kai teisėsauga tiria nusikaltimus ir bendradarbiaudamos ištiria, nesvarbu, kad tai yra oponentai kitoje plotmėje.
Tai yra visiškai Ispanijos vidaus reikalas, sunkiai įsivaizduoju, kad Lietuva galėtų kažką panašaus daryti“, – sakė E. Kerza. Tiesa, jis pripažino, kad būtent Ispanija yra viena iš Lietuvos inicijuoto ES greitojo reagavimo kibernetinių pajėgų projekto narė.
Tad kaip galima pasitikėti sąjungininke tokiame formate, jei ši bendradarbiauja su Rusija – šalimi, kuri atvirai tiek Lietuvos, tiek pačios Ispanijos įvardyta, kaip šalis, kuri kišasi kibernetinėmis priemonėmis į ES valstybių vidaus reikalus? Juk netgi Nyderlandai neseniai apkaltino Rusiją surengus kibernetinę ataką prieš Sergejaus Skripaliaus apnuodijimą tyrusią Cheminio ginklo draudimo organizaciją.
„Jei šalys bendradarbiaus sprendžiant kriminalinius incidentus, tame nėra nieko blogio. Šiandien nematome, kad vyktų nedraugiška veikla. Atidžiai žiūrime į visus mūsų partnerius ir aktyviai išsakome savo nuogąstavimus, šiuo atveju, be to, kad šalys bendradarbiaus kriminalinių nusikaltimų tyrimų eigoje neturime, tad pavojų ar silpnybių nematau.
Jei šalys pradėtų kibernetinėje ar karinėje srityje, tai iš esmės keistųsi situacija, atsirastų daug abejonių, reikėtų peržiūrėti dvišales sutartis ir įsipareigojimus, nes šių greitojo reagavimo pajėgų susitarime aiškiai įrašyta, kas už ką atsakingas, kas ką gali. Tikrai parašyta, kad niekam negalima perduoti duomenų arba informacijos apie projekto eigą, pajėgumus, tyrimus“, – pabrėžė E. Kerza.
Ciniškos Kremliaus pašaipos
Vis dėlto S. Lavrovo ir A. Borellio susitarime kalbama ne tik apie bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje tiriant kriminalinius nusikaltimus.
Kvietimo pasirašyti tokį susitarimą pernai yra sulaukusios ir JAV. Tiesa, po pirmųjų pozityvių prezidento Donaldo trumpo reakcijų Vašingtonas kelis sykius atmetė Maskvos norą bendradarbiauti kibernetinio saugumo srityje, o amerikiečių diplomatai tokį Kremliaus siūlymą vadino juokingu ir įžeidžiančiu. Būtent Rusija ir jos atstovai – tiek privačios, su Kremliumi siejamos grupės, tiek šios šalies žvalgybininkai kaltinami kišimusi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais.
Tačiau kvietimo sulaukusi Ispanija sutiko. Kodėl? Ciniškame Rusijos pasiūlyme kalbama apie dvišalę darbo grupę, o pats Ispanijos diplomatijos vadovas pridūrė sveikinantis tokią idėją, mat tai esą užkirstų kelią melagingų naujienų plitimui. S. Lavrovas netikėtai pripažino, kad kai kurie Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos kanalai „kartais peržengia žurnalistinio darbo ribas ir nepateisinamai kišasi į rinkimų reikalus kitose šalyse“.
Tiesa, tas pats S. Lavrovas dar rugsėjį šaipėsi iš ispanų pareigūnų kaltinimų Maskvai dėl Kremliaus kišimosi į Katalonijos referendumą. Tokias triumfuojančio S. Lavrovo pašaipas galima paaiškinti paprastai: per pastaruosius metus Kremlius Ispanijoje skynė vieną pergalę po kitos.
Įspėjo dėl Rusijos įtakos
Dar pernai „Atlantic Council“ Eurazijos centro parengtame dokumente, neatsitiktinai pavadintame „Kremliaus Trojos arkliai 2.0: Rusijos įtaka Graikijoje, Italijoje ir Ispanijoje“ be užuolankų prabilta apie Rusijos operacijas minėtose Pietų Europos valstybėse.
Ataskaitoje ispanų tyrėjai – Francisco de Borja Lasheras, Europos užsienio santykių tarybos (ECFR) atstovas Madride ir Barselonoje įsikūrusio tarptautinių santykių centro atstovas Nicolas de Pedro įspėjo, kad Rusijos įtaka pastaraisiais metais tik Ispanijoje auga.
„Rusija toliau siekia kištis į Europos šalių politiką, stiprindama ryšius su pakraščių partijomis ir lyderiais, megzdama artimus asmeninius verslo ryšius su Europos politikais. Rusijos valdžia sukūrė organizacijų ir asmenų remiamą Trojos arklių tinklą, kuris remia Rusijos interesus ir skaldo Europos vienybę“, – teigiama dokumente.
Ispanų tyrėjai pabrėžia, kad nors iki šiol Ispanija nebuvo pagrindinis Rusijos hibridinių veiksmų taikinys, kaip Vokietija, Italija ar kai kurios Vidurio Europos šalys, Kremlius suprato, kad plačią ispanakalbę bendruomenę visame pasaulyje galima paveikti ir per Madridą. Būtent todėl Ispanijoje pastaraisiais metais atgimė prorusiški naratyvai, Kremliui palankūs politiniai judėjimai bei grupuotės.
„Šios grupės stiprina Kremliaus tikslą globoti alternatyvią politinę realybę, paminti demokratines vertybes, kurti „alternatyvias tiesas ir skaldyti visuomenę su institucijomis bei tradicinėmis partijomis“, – teigė ispanų tyrėjai, pabrėžę, kad Kremliui palankius naratyvus Ispanijoje skleidžia ne tik kraštutinės kairės partijos, tokios, kaip „Podemos“, bet ir įvairūs antivakarietiški judėjimai dešinėje.
Rusija netgi neslėpė norint stiprinti savo įtaką Ispanijoje – 2016 m. Užsienio politikos koncepcijoje Ispanija vadinta šalimi, kur Maskva turi imtis „aktyvių priemonių“ dvišalių santykių kontekste. Įdomu tai, kad toks terminas – aktyviosios priemonės, Rusijoje turi dvigubą prasmę: tiek teigiamą, tiek neigiamą – po pastarąją paslėpta žvalgybinė ir ardomoji veikla.
Nuo 2015-ųjų sunkmetį skaudžiai išgyvenusioje Ispanijoje šaknis tvirtai įleido Rusijos propagandos ruporai RT ir „Sputnik“, kurių platinama dezinformacija noriai dalijasi vis daugiau ispanakalbių. Tuo metu S. Lavrovas leido suprasti, kad Rusijos įtaka Ispanijoje tik augs, o bendradarbiavimas bus glaudesnis ir platesnis – ne tik kibernetinio saugumo srityje.
Rusijos užsienio reikalų ministras teigė, kad per artimiausius 2 metus bus stiprinamas bendradarbiavimas švietimo ir mokslo srityse – vyks daugiau mainų programų, bus stiprinamas rusų kalbos populiarinimas Ispanijoje. Apie Ispanijos, kaip Kremliaus Trojos arklio Europoje viziją pernai užsiminę ekspertai taip pat pabrėžė, kad kultūra ir švietimas – vieni Rusijos įtakos svertų bei ilgalaikių projektų Ispanijoje.
Mafija – nekalta, laivai – vėl laukiami
Tokie įspėjimai Ispanijoje didesnio dėmesio nesulaukė. Priešingai. Dešimtmetį trukę Ispanijos teisėsaugos tyrimai, kurių metu sulaikyta dešimtys Rusijos piliečių, įtariamų pinigų plovimu, kaip tik šiemet ėmė bliūkšti, nors tyrimui nemažai medžiagos apie Rusijos mafiją, jos tiesioginius ryšius su V. Putinu ir pinigų plovimą prieš nužudymą 2006m. teikė buvęs rusų šnipas Aleksandras Litvininenka.
Ispanų tyrėjai iš pradžių atrodė užčiuopę siūlo galą. Pernai kalbėta apie rusų bankininko Aleksandro Trošino, kuris siejamas tiek su Rusijos mafija, tiek su pačiu Vladimiru Putinu nelegalią veiklą Ispanijoje. Dar 2013 jį norėjo suimti ispanų prokurorai, tačiau planuotame susitikime su vienu rusų mafijos lyderiu Maljorkoje A. Troškinas nepasirodė.
A. Trošinas sietas ir su Rusijos kišimusi į JAV prezidento rinkimus FTB tyrime. Įspėtas Rusijos teisėsaugos A. Trošinas išvengė arešto. Kitoje byloje dešimtys Rusijos piliečių, tarp jų ir rusų parlamentaras Vladislavas Reznikas buvo kaltinami ryšiais su mafija bei pinigų plovimu. Sąskaitose esą išplauta per 50 mln eurų.
Tačiau šių metų pradžioje atverta byla spalį skandalingai subliuško – 17 Rusijos piliečių, tarp jų ir V. Reznikas išteisinti, esą nesurinkus įrodymų, dar 9 asmenys tebeieškomi.
Be to, Madridas dar prieš dvejus metus jau sulaukė kritikos, kai Ispanijai priklausančioje Seutoje papildyti atsargų buvo sustoję rusų karo laivai, dalyvavę karinėje operacijoje Sirijoje. Kilus kritikos bangai, kad NATO šalis aprūpina Aljansui priešiškos valstybės karo laivus, ispanai bandė teisintis ir klimpo tik giliau.
Seutoje rusų karo laivai pasitikti ne kaip priešiškos NATO valstybės svečiai, o priešingai – svetingai ir išskėstomis rankomis. Rusija savo laivams nupirko kuro, kitų atsargų, o 200 jūreivių noriai leido jiems skirtus padidintus dienpinigius. NATO narė Ispanija ir jos administracinė valdžia eksklave nemato nieko blogo, kad operacijoje prieš Sirijos sukilėlius dalyvavę Rusijos karo laivai aprūpinami Seutos uoste.
Madridas argumentavo, kad formaliai Seuta yra NATO nepriklausanti Ispanijos teritorija, todėl esą nieko blogo, kad čia lankosi trečiųjų šalių karo laivai. Iš tikrųjų tai yra ne pirmas kartas – nuo 2011 metų net 62 Rusijos karo laivai pasipildė atsargas būtent Seutoje.
Tiesa, kurį laiką rusų karo laivai Ispanijai priklausančiose teritorijose nesilankė. Tačiau praėjusią savaitę, praėjus vos kelioms dienoms po S. Lavrovo vizito Madride, į Seutos uostą vėl įplaukė rusų karo laivas – kreiseris „Maršalas Ustinovas“, taip pat dalyvavęs operacijoje Sirijoje. Ironiška, kad tuo metu ispanų karo laivas kaip tik grįžo iš NATO pratybų „Trišakė jungtis“, kur kartu su Aljanso sąjungininkėmis kaip tik buvo treniruojamasi atremti Rusijos karinę agresiją prieš sąjungininkes.