Toks pareiškimas nenusimanančiam skaitytojui gali sudaryti įspūdį, kad JAV, kurios Baltijos šalyse vertinamos kaip pagrindinis regiono saugumo garantas, palieka jas likimo valiai. Per tris dienas rubaltic.ru straipsnį perspausdino mažiausiai 37 įvairios rusakalbės interneto svetainės, tarp jų ir Kremliaus propagandą Latvijos rusakalbiams agresyviai peršanti vesti.lv, ir su Kremliaus propagandos holdingu „Rossiya Segodnya“ susijęs puslapis baltnews.lt Lietuvoje.
Tačiau ši naujiena neatitinka realybės. Kaip rodo centro „Re:Baltica“ tyrimas, rubaltic.ru ir dar du interneto portalai, susiję su „Rossiya Segodnya“ – „Sputnik“ ir „Baltnews“ – yra pagrindiniai rusakalbio turinio apie įvykius Baltijos šalyse (išskyrus vietos žiniasklaidą) kūrėjai. Jie veikia vedami tikslo užteršti informacinę erdvę rusakalbiame internete.
Šių portalų turinį toliau publikuoja marginaliniai naujienų portalai ir suklastoti profiliai socialiniuose tinkluose - vadinamieji „troliai“. Galiausiai skaitytojas susipainioja versijų gausoje, kurioje rasti kokybišką informaciją apie Baltijos šalis rusų kalba darosi vis sudėtingiau.
Propaganda su priedanga
Remdamasis tarp JAV konservatorių populiariame „Fox Business“ puslapyje paskelbta naujiena, straipsnio autorius tvirtina, kad naujoji JAV administracija sumažins viešosios diplomatijos programų ir paramos kitoms šalims finansavimą. Atitinkamai, „Baltijos šalims ir kitiems parazitams, įpratusiems gyventi iš Valstybės departamento dotacijų, Vašingtonas parodė taukuotą špygą“.
Pirma, USAID (United States Agency for International Development, Jungtinių Valstijų tarptautinio vystymosi agentūra, red.) neskiria finansavimo Baltijos šalims jau nuo 2004 metų, kai jos tapo Europos Sąjungos narėmis. Iš viešosios diplomatijos ar minkštosios galios programų liko gerai pasaulyje žinomos stipendijos, nedidelės dotacijos programoms moterų lygybės klausimais, gero verslo praktikoms ir panašiai, taip pat kultūros renginiams (visos sumos centrui „Re:Baltica“ JAV ambasada Latvijoje neįvardijo).
Antra, tuo metu tai buvo Donaldo Trumpo pageidavimų sąrašas, o ne patvirtintas biudžetas.
Straipsnio autorius Aleksandras Nosovičius nemano, kad suklaidino skaitytoją. „Facebook“ „Re:Baltica“ centrui jis atsakė, kad turėjo omenyje „visą JAV paramos Baltijos šalims ir kitiems užsienio aktyvistams sistemą, o ne vien USAID“. Į papildomus klausimus, pavyzdžiui, kodėl jis neišsiaiškino, kiek Baltijos šalys gauna iš JAV, ir apsiribojo tvirtinimu, kad „finansavimas buvo įspūdingas“, A. Nosovičius neatsakė.
Trisdešimtmetis A. Nosovičius, „rusų politologas, žurnalistas-apžvalgininkas ir analitikas“, tituluoja save Baltijos šalių užsienio politikos žinovu. Šia tema jis išleido dvi knygas: „Europos užkampiai. Kodėl miršta Baltijos šalys“ ir „Nuosmukio istorija. Kodėl Baltijos šalims nepavyko“. Be žinios apie tai, kad D. Trumpas atėmė iš Baltijos šalių pinigus, A. Nosovičius šių metų kovą svarstė apie tai, kodėl nepilnavertiškumo komplekso kamuojamos Baltijos šalys priskiria save Skandinavijai, kaip Europa dėl „dviejų greičių“ atsikratys Baltijos šalių, ir kaip Baltijos šalys tapo nelaimingesnės už Rusiją.
A. Nosovičiui patinka skambios antraštės. Jos, kaip ir straipsnių bei knygų turinys, atitinka Rusijos užsienio politikos žinutę apie Baltijos šalis, kaip apie nesėkmingas valstybes, bet ne apie vieninteles buvusias SSSR respublikas, kurioms pavyko visiškai integruotis į Vakarų pasaulį.
Skaito Rusijoje, Lietuvoje, Latvijoje
Savo straipsnius A. Nosovičius publikuoja svetainėje rubaltic.ru, kuri priklauso nevyriausybinei organizacijai Visuomenės ir politikos tyrimų centras „Russkaja Baltika“. Šis centras susijęs su I. Kanto vardu pavadintu Baltijos federaliniu universitetu Kaliningrade ir rašo apie buvusias SSSR šalis. Organizacija dirba kaip analitikos centras, kuris publikuoja naujienas ir akademinius tyrimus, rengia konferencijas ir jauniems žurnalistams skirtas vasaros stovyklas.
Latvijos saugumo policija 2013 metų ataskaitoje rubaltic.ru pavadino vienu „Rusijos informacinės įtakos resursų“, kuris „analitinio portalo stiliumi formuoja Rusijai palankią geopolitinę įvykių Baltijos jūros regione viziją“.
Rubaltic.ru skaitytojų nėra daug. Similarweb.com duomenimis, per paskutinį pusmetį šiame puslapyje apsilankė maždaug 350 tūkstančiai žmonių. Ketvirtadalis auditorijos buvo iš Rusijos, maždaug tiek pat – iš Lietuvos, kuri ribojasi su Kaliningradu, dar 18 procentų lankytojų buvo iš Latvijos.
Rubaltic.ru veikia kaip agresyvus Baltijos šalių gyventojų dirgiklis ir tendencingo turinio šaltinis, orientuotas į mažiau išsilavinusių rusakalbių Baltijos šalių gyventojų dezinformavimą, siekiant juos paveikti“, aiškina Rytų Europos politikos tyrimų centro vadovas Andis Kudoras.
Virtuali redakcija
Rubaltic.ru redakcijos realybėje nėra. Ji virtuali ir egzistuoja „skirtinguose miestuose ir netgi valstybėse“. Taip „Re:Baltica“ raštu atsakė vyriausias portalo redaktorius Sergejus Rekeda. 29 metų vyras gyvena Maskvoje ir yra prie Maskvos valstybinio universiteto veikiančio Informacijos ir analizės centro, nagrinėjančio socialinius ir politinius procesus posovietinėje erdvėje, generalinis direktorius.
Maskvoje gyvena ir vienas iš aktyvių rubaltic.ru autorių, „ekonomistas ir politikos analitikas“ Andrejus Starikovas. Rygoje gimęs 26 metų A. Starikovas kaip asmenybė atsiskleidė gavęs Aleksandro Gaponenkos valstybines subsidijas. Pastarasis Rusijos žiniasklaidoje reguliariai figūruoja kaip ekspertas. A. Starikovas taip pat yra vienas iš nedaugelio visuomenėje žinomų A. Gaponenkos įsteigto Europos tyrimų centro ekspertų. Jie kartu tariamai atliko „kelis energetikos rinkų tyrimus“ ir parašė „nedidelę knygelę „Rusų tauta: etniniai ir civilizacijos iššūkiai“, elektroniniame laiške „Re:Baltica“ rašo A. Starikovas. Jis taip pat reguliariai rašo portalui baltnews.lv, kuris netiesiogiai priklauso Rusijos propagandos holdingui „Rossiya Segodnya“.
Sprendžiant pagal „Facebook“ profilį, iki 2017 metų sausio rubaltic.ru dirbo dar vienas aktyvus publicistas iš Rygos, sociologas Andrejus Solopenka. 2015-aisiais A. Solopenka nebuvo įleistas į Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Rygoje, į kurį jis buvo akredituotas kaip Rusijos Užsienio reikalų ministerijos finansuojamo žurnalo „Baltijskij mir“ atstovas. Metais anksčiau jis, kartu su dabar Rusijoje gyvenančiu estų prorusišku veikėju Maksimu Reva, kaip „nepriklausomi tarptautiniai ekspertai“, dalyvavo stebėtojų teisėmis vadinamajame Krymo referendume dėl pusiasalio prijungimo prie Rusijos.
Šiuo metu savo „Facebook“ profilyje kaip darbo vietą A. Solopenka nurodo „Sputnik Latvija“. Daugkartiniai „Re:Baltica“ mėginimai susitikti su sociologu Rygoje buvo nesėkmingi – jis ilgą laiką remontavo butą ir nesiryžo jo palikti be priežiūros.
Iš kur pinigai?
Į šį klausimą neatsakė nei vienas pašnekovas. Vyriausias redaktorius S. Rekeda rašė, kad realios redakcijos nebuvimas „leidžia egzistuoti be rimtų finansinių įplaukų“ ir „mes rašome tai, ką iš tikrųjų manome“.
Portalas užima kritišką poziciją Baltijos šalių atžvilgiu, tačiau „žurnalistika juk turi būti kritiška“. Juk net George’o Soroso fondo vertybių sąraše nurodyta, kad „mes tikime parama kritiniams debatams ir pagarba įvairioms nuomonėms“, rašė S. Rekeda.
Pastaraisiais metais nevyriausybinė organizacija „Russkaja Baltika“ iš įvairių valstybinių fondų jaunų žurnalistų vasaros stovykloms gavo maždaug 120 tūkstančių eurų. Tai rodo šių fondų internete publikuota informacija. Pavyzdžiui, 2014 metais Rusijos jaunimo sąjunga skyrė 34 tūkstančius eurų, 2015-aisiais – maždaug 50 tūkstančių, o 2016-aisiais Nacionalinis labdaros fondas skyrė 30 tūkstančių eurų.
Į klausimą, ar ir šiais metais bus rengiamos jaunimo vasaros stovyklos, S. Rekeda atrašė, kad nežino, ar gaus finansavimą. O štai informacija vieno iš oficialių Rusijos minkštosios galios fondų – Gorčakovo fondo – puslapyje byloja, kad „Russkaja Baltika“ gavo finansavimą jaunų žurnalistų stovyklos organizavimui 2017 metais. Suma neįvardijama.
Propagandos dėstytojai
Asmenys, kurie Kaliningrade mokė jaunus žurnalistus, reguliariai dalyvauja Rusijos propagandiniuose renginiuose.
2014 metų rugpjūtį 40 jaunuolių iš Vokietijos, Rusijos, Lenkijos ir Baltijos šalių šiuolaikinės žiniasklaidos darbo metodų mokė Kremliaus politiką remiantis nuolatinis „RT užsienio politikos ekspertas“ Mateušas Piskorskis iš Lenkijos, kuris nurodomas kaip Europos geopolitinių tyrimų centro atstovas. Tokio centro Varšuvoje iš tikrųjų nėra, jis toks pats virtualus, kaip ir rubaltica.ru redakcija. Tai „Re:Baltica“ išsiaiškino dokumentiniame filme „Generalinis planas“.
2016 metais Lenkijos specialiosios tarnybos suėmė šnipinėjimu įtariamą M. Piskorskį.
Toje pačioje jauniesiems žurnalistams skirtoje vasaros stovykloje kalbėjo ir Rusijos politologas Aleksejus Kočetkovas. Jo vadovaujamas fondas „Liaudies diplomatija“ 2015 metais išleido kelias internete prieinamas nemokamas knygas, kurios smerkia nacionalizmą Ukrainoje ir Lietuvoje. A. Kočetkovas ir M. Piskorskis kartu vaidino nepriklausomus stebėtojus įvairiuose Kremlių dominančiuose rinkimuose. A. Kočetkovas viešėjo Briuselyje pas europarlamentarę iš Latvijos Tatjaną Ždanok, kur pristatė savo knygą apie Ukrainos nacionalistų žvėriškumą įsiliepsnojus konfliktui tarp Maskvos ir Kijevo.
Tarp dėstytojų buvo ir Latvijos rusų žurnalistas Andrejus Mamykinas, kuris po išrinkimo į Europos Parlamentą atsiskleidė kaip aktyvus Rusijos interesų gynėjas.
