Paskutinėmis dienomis Kremlius gyvena niūriomis nuotaikomis. Nors iš pirmo žvilgsnio JAV ir Rusijos vadovų susitikimas Helsinkyje baigėsi Rusijai palankia retorika, toliau sekę įvykiai parodė, kad per anksti džiaugtis nėra reikalo.
Dieną po susitikimo – žiniasklaidoje žinutė apie 200 mln. dolerių Ukrainos gynybinėms reikmėms. Vašingtone planuoto Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo susitikimo abiejų šalių vadovams taip pat teks palaukti, jis atidedamas kitiems metams. Tai propagandinėje rusų žiniasklaidoje išprovokavo naują įsiūčio bangą NATO ir Baltijos šalių adresu.
Baltijos šalis išvadino provokatorėmis
„Lietuva, Latvija ir Estija, Vašingtono akyse, iš pirmo žvilgsnio, „Rusijos agresijos“ aukos, virsta mažomis provokatorėmis, kurių elgesys kelia grėsmę JAV Nacionaliniam saugumui“, – sensaciją mėgina kurti skambiomis antraštėmis ir pareiškimais garsėjantis Aleksandras Nosovičius.
Pagrindiniai jo argumentai – D. Trumpo „Fox News“ išsakyti išvedžiojimai apie vieną mažiausių NATO narę - Juodkalniją, ir skandalais pagarsėjusio JAV analitiko tekstas, prieš tris metus pasirodęs „Forbes“.
„Narystė NATO įpareigoja (Aljanso) nares ginti bet kurią kitą narę jos užpuolimo atveju. Sakykime, kad užpuolama Juodkalnija, kuri įstojo (į NATO) praėjusiais metais. Kodėl mano sūnus turėtų vykti į Juodkalniją jos ginti?“ – paklausė žurnalistas prezidento.
„Suprantu, ką jūs sakote, – pritarė D. Trumpas. - Ir pats keliu tą patį klausimą. Juodkalnija yra maža šalis, turinti labai stiprius žmones. Jie yra labai agresyvūs žmonės, jie gali tapti agresyvūs, ir (tada) – sveikinu, jūs jau dalyvaujate Trečiajame pasauliniame kare. Bet jau taip jis (Aljansas) buvo suformuotas.“
Ši replika išprovokavo daugelio Europos valstybių lyderių reakcijas. Tarp jų – Latvijos užsienio reikalų ministro Edgaro Rinkevičiaus, stojusio ginti Latvijos bei kitų nedidelių NATO Aljansui priklausančių valstybių interesus.
„Latvija, kaip ir kitos Baltijos šalys, siekė prisijungti prie NATO dėl savo istorinės patirties Sovietų Sąjungoje. Mes žinome, ką reiškia būti agresijos aukomis. Patikėkite, Latvija neturi jokio tikslo provokuoti Trečiąjį pasaulinį karą“, – leidiniui „Financial Times“ sakė E. Rinkevičius.
Kremlius rėmėsi kyšininku
Kitas A. Nosovičiaus fantazijų, esą Baltijos šalys prisidengusios silpnumu pačios kursto įtampą tarp Rusijos ir Vakarų ramstis – prieš tris metus „Forbes“ pasirodęs skandalingo JAV analitiko Douglas Bandow straipsnis. Jame bandoma spekuliuoti, kad Baltijos šalių, kaip ir kitų geografiškai nuo JAV nutolusių valstybių, įtraukimas į NATO buvo klaida, už kurią JAV moka didelę kainą.
„Baltijos šalių priėmimas į NATO buvo didelė klaida, nes jos turi daug karčių nesutarimų su Rusija, o kitos Europos valstybės neturi jokio intereso jų ginti. Jei kas atsitiktų, visi tikėtųsi iš Amerikos, kad ji su minimalia Europos „sąjungininkų“ parama stotų į kovą su Rusija, kai patys „sąjungininkai greičiausiai slėptųsi Briuselyje. JAV saugumas nukentėjo nuo Estijos, Latvijos ir Lietuvos priėmimo į Aljansą“, – rašė D. Bandow, savo retorikoje dažnai nevengiantis įgelti Baltijos šalims.
Ar verta D. Bandow nuomonę laikyti autoritetinga, o juo labiau ją eskaluoti praėjus trims metams – jau kitas klausimas. JAV analitiko pareiškimus temdo profesinės praeities dėmės.
Savo gerą vardą žurnalistas susigadino, išaiškėjus kyšininkavimo skandalui. 2005 metais D. Bandow prisipažino ėmęs pinigus iš vėliau nuteisto lobisto Jacko Abramoffo mainais už pastarojo klientams palankius straipsnius.
Skandalingais pareiškimais savo straipsniuose analitikas plaka ne tik Lietuvą, Latviją ir Estiją, bet ir kitas šalis. Turkijai kliuvo dėl neva per mažų išlaidų gynybai, nors iš tiesų Ankara gynybai skiria 2,2 proc. nuo BVP. Gynybos klausimais dviprasmiškai sukritikuota ir Pietų Korėja, neva Seulas neskiria pakankamai lėšų gynybai, o Šiaurės Korėja iš tiesų nekelia jokios grėsmės. Jokiais patikrintais faktais tokių savo teiginių D. Bandow nepagrindžia.
Pratrūko asmenine neapykanta
Asmeninėmis įžvalgomis, pažeidžiančiomis žurnalistinę etiką, savo tekstą vainikuoja ir A. Nosovičius, galiausiai pratrūkęs atvira neapykanta: „Kažkodėl nedaug žmonių atkreipia dėmesį į tai, kad Vakarų politikos diskurse „mažomis šalimis“ vadinamos tik Lietuva, Latvija ir Estija, nepaisant to, kad Europoje yra kitų, dar mažesnių, šalių. <...> Kalbant apie Lietuvą, Latviją ir Estiją bei kai kurias kitas NATO nares, pasakymas „mažos šalys“ tariamas su pasigailėjimu, tarsi maldaujant suprasti šių šalių politiką apibrėžiančius kompleksus, fobijas iš išgalvotas baimes.“
Šis „rusų politologas, žurnalistas – apžvalgininkas ir analitikas“ Rusijoje didžiuojasi išleidęs dvi Baltijos šalių temai dedikuotas knygas „Europos užkampiai. Kodėl miršta Baltijos šalys“ ir „Nuosmukio istorija. Kodėl Baltijos šalims nepavyko“, o propagandiniame portale rubaltic.ru garsėja kryptingos negatyvios nuomonės apie Baltijos šalis formavimu. Praėjusiais metais šio portalo veiklą ir patį A. Nosovičių demaskavo centro „Re:Baltica“ atliktas tyrimas.