Migrantų krizė ne šiaip skaudžiai smogė Lietuvai, bet ir sukėlė piktdžiugiškų reakcijų dviejose ne itin draugiškose Lietuvai valstybėse. Aliaksandras Lukašenka ir jo faktiškai valdoma Baltarusija per oficialius kanalus toliau grasina Lietuvai naujomis migrantų bangomis, o Rusijoje šaipomasi kiek subtiliau. Iš pradžių besta į akivaizdžius Lietuvos skaudulius: siena su Baltarusija tebėra kiaura kaip rėtis, migrantų srautų suvaldyti nepavyksta, o greitai Vilniui esą gali grėsti net šturmas.
Tačiau viena yra pašaipos, kas kita – aktyvi pagalba Baltarusijos režimui, jį teisinant dėl migracijos krizės, visą kaltę verčiant Lietuvai ir dar daugiau – prisidedant prie migrantų gabenimo. Būtent į tokią situaciją savo noru įsivėlė iš Maskvos komandiruotas bulvarinio leidinio „Komsomolskaja pravda“ žurnalistas O. Adamovičius.
Atvykimo į Baltarusiją tikslas, anot jo, buvo žurnalistinis tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kas vis dėlto kaltas dėl migrantų krizės. Tačiau jo papasakota istorija, laimingi atsitiktinumai bei keistos detalės ir išvados verčia suabejoti – koks gi buvo tikrasis šio tyrimo tikslas?
Plepūs taksistai viską žino
„Komsomolskaja pravda“ aprašyta istorija, kaip iš Maskvos į Minską atvykęs žurnalistas susidūrė su pačiais migrantais bei juos gabenančiais baltarusiais, daugiausia vietos taksistais, išties atrodo juokinga ir nekalta. Esą kuo čia dėtas A. Lukašenka, jei patys migrantai, daugiausia irakiečiai, staiga panoro aplankyti Baltarusiją. Ir taip 3–4 reisais per savaitę iš Bagdado į Minską plūdęs irakiečių srautas artimiausiu metu dar padvigubės. „Delfi“ jau skelbė, kad į Minską pradeda skraidyti lėktuvai iš dar trijų Irako miestų, o pirmieji bilietai jau iššluoti.
Lietuvos politikai ir pareigūnai ne kartą pabrėžė, kad neteisėtų migrantų srautus organizuoja A. Lukašenkos režimas. O. Adamovičiaus reportaže konstatuojama priešinga išvada: A. Lukašenka esą nekaltas, patys gudragalviai migrantai viską susiorganizuoja, jiems tiesiog netrukdoma neteisėtai kirsti sienos, o iš šio verslo vietiniai dar ir užsidirba – tarsi tai jau savaime nebūtų režimo parama.
O. Adamovičius tikina viską išsiaiškinęs pats: iš Minsko atvykęs į Gardiną, o iš ten – neva aklai į Pariečės gyvenvietę, esančią vos už 6 km nuo sienos su Lietuva. Ten jau vietiniai esą žino migrantų gabenimo kainas – 500 dolerių už reisą.
Ir tokius „studentus iš Gardino universiteto“ be perstojo vežioja taksistai – penktadienį suskaičiuota 40 automobilių, lakstančių pirmyn ir atgal link pasienio nuo Gardino geležinkelio stoties, kurios antrame aukšte ir būriuojasi būsimieji bėgliai. Su vienu ypač plepiu ir visas migrantų gabenimo schemas atskleidusiu taksistu O. Adamovičius sutarė palaikyti ryšį.
Žurnalistui iš Maskvos viskas stebėtinai sekėsi: ir kalbūs vietiniai, ir ypač plepūs taksi vairuotojai, ir netgi juos su migrantais praleidžiantys pasieniečiai – vienas pastarųjų sustabdė išnuomotą automobilį su žurnalistu iš Maskvos. Tokių patyrusių Kremliaus kontroliuojamų žiniasklaidos priemonių ruporų Baltarusijoje prireikė dar pernai, kai dalis baltarusių žurnalistų neapsikentė ir paliko savo pareigas, matydami brutalų režimo susidorojimą su protestavusiais šalies gyventojais.
Toks desantas iš Maskvos jau įsitaisė ir Baltarusijos valstybiniuose kanaluose, o pasienietis tik įspėjo, kad pasienio zonoje be leidimo važinėti negali, bet, suprantama, Rusijos pilietį paleido.
Kodėl migrantai nori į Gardiną?
Tačiau viskas pakrypo dar įdomesne linkme O. Adamovičiui grįžus į Minsko oro uostą. Ten jis „visai netyčia“ sutiko du rusiškai kalbančius irakiečius – vienas esą studijavo Rusijoje, o kito mergina rusė, kaip sykis, turėjo atvykti į Minską. Abu rusakalbiai irakiečiai „turistai“ čia pat ėmė šlovinti A. Lukašenką. Esą koks jis šaunuolis, jį reikia saugoti.
„Lukašenka – šaunuolis. Europa ir Amerika nori matyti mūsų šalį skurdžią. Pas mus sukėlė karą, šaliai neleidžia vystytis, vadinasi, važiuosime į ES ir ten įsikursime“, – lyg iš Kremliuje surašyto geopolitikos vadovėlio neprašytas rusų žurnalistui esą išpyškino irakietis.
Antrasis „laimingas atsitiktinumas“ laukė jau už durų: rusų žurnalistui kaip tyčia prieš akis išdygo dar trys jauni irakiečiai, kuriuos jis suviliojo „nemokama kelione į Minską“. Tačiau jau automobilyje irakiečiai per automatinį vertėją pasiteiravo, ar rusas negalėtų jų nuvežti iki Gardino.
Būtent ties Gardinu link sienos su Lietuva yra pažeidžiamiausi pasienio ruožai – čia išdygo pirmasis koncertinos ruožas, bet, kaip pažymima O. Adamovičiaus straipsnyje, jis tėra kelių kilometrų ilgio, o ir keliose vietose koncertiną migrantai įveikė. Be to, būtent čia, kaip rodo Statistikos departamento duomenys, plūsta daugiausia migrantų: iš viso Druskininkų savivaldybėje nuo metų pradžios sieną neteisėtai kirto 816 migrantų, dar 179 priskaičiuoti gretimoje Lazdijų savivaldybėje.
Nurodęs migrantų populiariausią sienos kirtimo kryptį, kuri, be kita ko, yra į šiaurę nuo karinio Hožos poligono Baltarusijoje, O. Adamovičius nė nemėgino slėpti pats sutikęs prisidėti prie neteisėtos migracijos veiklos. Po trumpų derybų žurnalistas sutarė su anksčiau sutiktu taksistu iš Gardino, kad irakiečių trijulę nugabens už 300 dolerių.
Tačiau irakiečiai trumpam prapuolė kaip į vandenį, o žurnalistas skubiai grįžo į Maskvą. Ir tik ten jau sulaukė skambučio iš migrantų, ar negalėtų jų nuvežti, kaip sutarta, už 300 dolerių nuo Minsko iki Gardino, o iš ten – link pasienio.
Ir prie viso to esą neprisideda nei Baltarusijos KGB, nei pats A. Lukašenka, tik Lietuva neva siekia iškaulyti pinigų sienai apsaugoti. Be to, „Komsomolskaja pravda“ straipsnyje negailima pašaipų tiek skylėtai Lietuvos sienai, tiek ES, cituojami ir Lietuvos pareigūnai, kurie įspėja, kad jau trūksta vietos laikyti visus sieną kirtusius migrantus.