Tarsi netikėtai kilusios pandemijos krizės – nuo pasirengimo jai, iki atsako priemonių ir komunikacijos trūkumo – Lietuvai būtų buvę negana, pastarąsias savaites šalis tik ir verda, plėšydamasi, kaip reaguoti į migrantų krizę.
Nuo pasiūlymų šaudyti iki kaltinimų antikonstitucinėmis priemonėmis, paminančiomis žmogaus teises, bei priekaištų Lietuvos pareigūnams, esą atsakingiems už migrantų antplūdį. Valstybės gynimo taryba, Vyriausybė ir iš atostogų į neeilinę sesiją susirinkę parlamentarai, regis, varžosi, kas aštriau pasakys apie neeilinę situaciją ir pasiūlys geresnių sprendimų.
Bent jau dėl vieno sutariama – tai esą yra A. Lukašenkos režimo vykdomas hibridinis karas, o į tai reikia reaguoti: tvora bei vadinamosiomis koncertinos užtvaromis pasienyje, jau priimtomis įstatymų pataisomis, leidžiančiomis trumpinti prieglobsčio prašymo procedūras iki 10 dienų, riboti neteisėtai sieną kirtusių migrantų laisvą judėjimą Lietuvos teritorijoje, susiaurinti kitas jų teises. O dar Lietuva siekia susitarti tiek su Iraku dėl migrantų klausimų, tiek su ES – dėl naujų sankcijų Minskui.
Tačiau neatsitiktinai tulžingais pasisakymais keršyti Lietuvai ir visai ES pažadėjęs A. Lukašenkos režimas, regis, atrodo nepajudinamas ir per savo propagandinius kanalus tyli apie migrantų krizę. O migrantų gabenimo schema, nepaisant jau veikiančių ES sankcijų, toliau sukasi kaip patepta.
Be to, už Lukašenką Lietuvoje vis garsiau kalba ir vietiniai veikėjai, matyti ne viename protesto judėjime – nuo įvairių referendumų iniciatyvininkų iki aktyviai veikiančių skiepų priešininkų ir maršistais pramintų tradicinės šeimos gynėjų.
ŠITIE ŽMONĖS ir „koncentruotos stovyklavietės“
Tai, kad Lietuvoje frazė „hibridinis karas“ naudojama ne visai tikslingai, o valstybės komunikacija toliau šlubuoja, yra atkreipęs dėmesį ne vienas ekspertas. Bet krizė yra čia ir dabar, tad nėra ko kabinėtis prie detalių. Nors jos svarbios, stebint įaudrintą visuomenę, kurią (ypač provincijoje) migrantų antplūdis netikėtai ir nemaloniai nustebino, susidūrus akis į akį su svetimšaliais ar vien tik prisiklausius gandų bei pasvarstymų, kas būtų, jei ŠITIE ŽMONĖS laisvai vaikščiotų gatvėmis.
„Sąvokos gali iškreipti mūsų suvokimą, su kuo susidūrėme. Hibridinio karo sąvoka išplito Rusijos strategijai Ukrainoje ir ten buvo daugiau agresyvesnių kinetinių sudedamųjų – žalieji žmogeliukai ir pan. Šiuo metu tai yra savotiškos atakos fenomenas, ne karinė ataka, gal ir hibridinė, bet skirta sąmyšiui sukelti pas mus, atkeršyti už mūsų paramą demokratijai, už ES sankcijas režimui.
Pagrindiniai tikslai yra politinės įtampos, vidinių problemų, socialinio susiskaldymo kūrimas“, – laidoje „Delfi tema“ pažymėjo VU TSPMI dėstytojas, informacinių karų specialistas Nerijus Maliukevičius.
Tai, kad Lietuva hibridiniams konfliktams ruošėsi nuo 2014-ųjų Rusijos agresijos prieš Ukrainą, bet, kaip pasirodė, nepasiruošė, anot pašnekovo, yra dėsninga.
„Paradoksaliai sakyčiau, kad čia ne mūsų nepasiruošimo hibridiniam konfliktui tęsinys, o labiau nepasiruošimo totaliai gynybai, mūsų gynybos principų elementų ignoravimas. Stebėjome po Rusijos agresijos Ukrainoje, kai mes atidavėme mūsų gynybą NATO, o patys ne tiek rūpinomės saugumu viduje, bet sienos klausimas, kur egzistuoja reali karinė Baltarusijos sąjunga su Rusija nebuvo išspręstas iki šiol“, – priminė ekspertas.
Jo manymu, tuo ir pasinaudojo A. Lukašenka; jis, kaip ir bet kuris kitas autoritarinis režimas, Vakarų demokratinėse sistemose mato vien silpnybes bei bando kelti sąmyšį, išnaudoti silpnąsias vietas. O sutrikusi Lietuva pademonstravo ne tik gebėjimus greitai veikti, bet ir toliau klupti – vien ko verta VRM vadovės Agnės Bilotaitės frazė „koncentruotos stovyklos“ migrantams.
„Nežinau ar čia natūraliai išėjo, ar bandyta išgąsdinti migrantus, bet reikia suprasti, kad yra kita auditorija – partneriai Vakaruose, jie nesupras tokių žinučių, o juk partnerių pagalba be galo svarbi“, – priminė N. Maliukevičius. Kita vertus, pašnekovas atkreipė dėmesį ir į patį visuomenės suskaldymo faktą – pastaruoju metu ypač garsiai ėmė reikštis įvairios marginalų grupuotės.
Naudingųjų idiotų sąmokslo teorija
Pavyzdžiui, Lietuvoje nemenką šurmulį sukėlusio Šeimos maršo dalyviai jau ne tik surengė akciją pasienyje, kur neva bandė stabdyti migrantų srautus, bet ir savo grupėse aktyviai dalijasi tiek Baltarusijos režimo propagandinių kanalų įrašais, tiek sąmokslo teorijomis, keldami versijas, kodėl gi iš tikrųjų kilo migrantų krizė.
Tuo metu, kai šalyje pavojingai slopsta skiepijimo nuo kovido tempai ir rudenį baiminamasi naujos koronaviruso bangos, susijusios su pavojingomis atmainomis, skiepų priešininkai važinėja po šalį ir aktyviai dalija skrajutes prie skiepijimo punktų, baugindami žmones tariama skiepų nuo kovido žala. Tie patys asmenys, kurie neseniai „gynė šeimas“, dabar jau skleidžia sąmokslo teoriją, esą visa migrantų krizė tėra surežisuotas spektaklis, tik ne Baltarusijoje.
„Pabuskite. Jokie čia ne pabėgėliai iš Baltarusijos. Ir Batka ne prie ko. Jokių planų niekas jiems nesujaukė. Kaip tik viskas pagal planą. Šitie pabėgėliai iš Vokietijos pabėgėlių stovyklos o ne Baltarusijos. Suvaidino, nufilmavo ir parodė per tv. Kaip vienas visi užkibot ant kabliukų. Pirmiau atsiverskite žemėlapius jei blogą geografija mokyklose sekėsi. Kur Afrika ir kur Lietuva“, – rašė viena Didžiojo šeimos gynimo maršo rėmėjų.
„Tai nėra atsitiktinumas, tai – tendencija, kuri yra labiau politinis oportunizmas. Tų grupių ir veikėjų, kuriems nepavyksta įsitvirtinti partinėje sistemoje ar parlamente, bandymas taip pritraukti rinkėjų balsus. Ir jie tai daro įvairiomis temomis, tokiu oportunizmu naudojasi Lukašenkos režimas“, – teigė N. Maliukevičius.
Jis priminė, kad marginalų judėjimus tyrinėjantis Antonas Šechovcovas jau yra palyginęs tokių grupių veiklą su sovietų laikais veikusiu Internacionalo judėjimu, skleidusiu komunistinę ideologiją visame pasaulyje.
„Lengva klijuoti etiketes, jie gal veikia galvodami, kad kovoja už Lietuvą ir yra tikriausi patriotai, bet SSRS laikais taip įvardyti naudingi idiotai, kurie gali būti panaudoti hibridinio karo veiksmams“, – pridūrė N. Maliukevičius.
Panašiai apie Baltarusijos režimo „prolukašenkinę politinę grupę“ yra atsiliepęs ir Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, ir antradienį Seime apie prisistatančius „tikraisiais patriotais“ užsiminusi premjerė Ingrida Šimonytė.
„Tai, kad dabar paraštėse pasigirsta „tikrųjų patriotų“ kaltinimai dabartinei Vyriausybei ir konkrečiam užsienio reikalų ministrui už tą politiką, kurią Lietuva įgyvendina dešimtmečius, ir kad kaltinant atkartojamos režimo zombojaščiko klišės, veikiausiai nėra atsitiktinumas.
Tai tos pačios erdvės įsitikinimas, kad žodžio laisvė, demokratinė valdžių kaita per rinkimus, žmogaus teisės yra nieko verto smulkmenos, ir, jeigu ko nors labai norisi, galima tiesiog ateiti ir pasiimti. Išsivadavę nuo okupacijos ir atsiskyrę nuo tos erdvės, mes tuo nuo jos ir skiriamės, kad žinome, kad taip nėra“, – pabrėžė I. Šimonytė.
Tačiau kol kas tai yra tik kalbos, kaip ir įtarimai, kad tarp migrantų gali būti įsimaišiusių Baltarusijos režimo saugumo struktūrų, konkrečiai KGB agentų. Tuo metu, kai VSD užsiėmusi „struktūrinėmis permainomis“ bei vidinėmis intrigomis, A. Lukašenkos migrantų mechanizmas veikia be pertrūkių. Tik kaip?
Nubaudė oligarchą, o jis tyčiojasi
Rytų Europos studijų centro analitikas Maksimas Milta priminė, kad stebint Baltarusijos režimo propagandą neatsitiktinai nėra beveik jokių žinučių apie migrantų krizę pasienyje, nors būtent tokią situaciją anonsavo ir pats A. Lukašenka.
„Hibridinis poveikis yra platesnis nei migrantų bangos – cigarečių ir narkotikų kontrabanda prasidėjo gegužę, kai pasienio ruožuose su Lenkija ir Lietuva pastebėtos rekordinės siuntos.
Nepriklausoma baltarusių žiniasklaida, kuri kasdien naikinama, nagrinėja šią temą ir akcentuoja tai, kas yra akivaizdu, – be Lukašenkos režimo tai negali vykti“, – teigė M. Milta ir priminė, kad būtent nepriklausomas baltarusių tinklaraštininkas Antonas Matolka, kuris prisidėjo prie duomenų paviešinimo ir yra ieškomas režimo „už ekstremistinę veiklą“, įrodė, jog valstybinė ir monopolininkė turizmo agentūra „Centrkurort“ dalyvauja schemoje: nuo skrydžio Bagdadas–Minskas iki apgyvendinimo A. Lukašenkos ištikimam oligarchui priklausančiame viešbutyje.
Būtent Michailas Gucerijevas, kuriam priklauso prabangus viešbutis „Renaissance Minsk Hotel“, jau buvo įtrauktas į ES sankcijų sąrašus. M. Gucerijevas – senas Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos“ draugas, o tokia padėtis jam leido susikrauti nemenką pelną ir įgyti įtakos Baltarusijos politikos elite. Jis palaikė A. Lukašenką ginčuose su Rusija dėl naftos tiekimo, o pernai rugsėjo 23 dieną šis oligarchas dalyvavo slaptoje A. Lukašenkos inauguracijos ceremonijoje.
Be to, būtent šis Rusijos milijardierius padėjo į Baltarusiją atvykti Rusijos žurnalistams, pakeitusiems streikavusius Baltarusijos valstybinės žiniasklaidos darbuotojus. Į Baltarusiją atvykę Rusijos žurnalistai buvo apgyvendinti tame pačiame viešbutyje „Renaissance Minsk Hotel“, kur dabar laikinai apsistoja dalis migrantų, vėliau plūstančių į Lietuvą.
A. Matolka dar birželį rašė, kad atvykstantys irakiečiai nepaiso šalyje formaliai galiojančių saviizoliacijos reikalavimų, o „Renaissance Minsk Hotel“, kuris dirba pagal amerikiečių viešbučių tinklo „Marriott International“ franšizės sutartį, naudojamas kaip vienas nelegalios migracijos punktų, nors „Marriott International“ kol kas tyli apie tokią nusikalstamą veiką.
„Faktas, kad sukurta schema ir infrastruktūra, jog ,užsieniečiai būtų iškart transportuojami prie Lietuvos sienos, tai jau yra nusikalstama veikla. O staiga atsiradęs skrydis iš Bagdado į Minską yra didžiosios schemos dalis. Tokioje militaristinėje chuntoje, kokia tapo Baltarusija, visa tai negali vykti be Lukašenkos palaiminimo“, – pabrėžė M. Milta.
Tačiau jį, kaip ir Baltarusijos gyventojus, galėjo nustebinti ne tik dažnai pernelyg vangi ar silpna Vakarų, ypač ES, reakcija, bet ir kartais, regis, protu nesuvokiami pareiškimai.
Pavyzdžiui, Europos Komisijos vidaus reikalų eurokomisarei Ylvai Johansson užsiminus, kad ES galėtų svarstyti vizų išdavimo sustabdymą šios šalies piliečiams, kilo nemenkas pasipiktinimas.
„Ši žinutė buvo visiškai nesuprantama. Kodėl visiems piliečiams turi būti taikomos suvaržymo priemonės – bet kam iš 9,5 mln. gyventojų? Taip, vėliau ji patikslino, kad kalbama apie režimo valdininkus. Bet kai kalbame apie ES atstovų pareiškimus, atsimename, kaip vienas iš komisarų sakė, kad Baltarusija nėra Europa.
Kartais suprantame, kad nereikia turėti priešų, kai turi tokių draugų, nes tokie pareiškimai tarnauja režimui, juk galima sakyti, kad Europa jus išduoda ir reikia pasitikėti režimu“, – teigė M. Milta.