Pasakyk, kas tavo draugai, ir aš pasakysiu, kas tu. Toks posakis Rusijoje kasmet pritaikomas atliekant apklausą, kurią rengia šalies nepriklausomų tyrimų organizacija „Levada Center“. Pernai ji atliko dvi apklausas – apklausti Rusijos gyventojai galėjo įvardyti draugiškas ir priešiškas valstybes ar organizacijas.
Priešų sąrašas beveik nepakito nuo 2019-ųjų: nedraugiškai arba priešiškai Rusijai nusiteikusių šalių sąraše toliau lyderiauja JAV, 60 proc. (pernai buvo 67 proc.), toliau – Ukraina, 35 proc. (pernai buvo 40 proc.), Jungtinė Karalystė krito smarkiau – 29 proc. (pernai buvo 38 proc.), o penketuką baigia Latvija ir Lietuva – po 26 proc.
Tačiau šiemet dar tik laukiant naujausių organizacijos „Levada Center“ duomenų, savo sąrašą pirmasis suskubo anonsuoti pats Kremlius. Tai jau neparemta apklausomis, o vien tik šalies režimo įsivaizdavimu. Ir nors Rusija neslepia, kad sąraše dominuoja sankcijomis Kremlių „apdovanojusios“ JAV, Kremliaus ruporai jau prasitarė, kokios dar šalys pateks į šį sąrašą, – tarp jų ir Lietuva, kuriai, kaip ir kitoms valstybėms, numatomos diplomatinės sankcijos.
Rusijos kerštas JAV ir ne tik
Po to, kai JAV paskelbė naujų sankcijų Kremliaus režimui, o Čekija ir dar būrys ES ir NATO valstybių išsiuntė Rusijos diplomatus dėl 2014-aisiais, kaip įtariama, liūdnai pagarsėjusių Rusijos karinės žvalgybos (GRU) karininkų įvykdyto sprogdinimo Čekijos valstybinės bendrovės amunicijos sandėlyje, Kremlius ne juokais įsiuto.
Balandžio 23-iąją Vladimiras Putinas pasirašė įsaką „dėl priemonių, kurių bus imtasi atsakant į nedraugiškus kitų šalių veiksmus“. Įsakas „riboja arba prireikus visiškai uždraudžia užsienio šalių ambasadoms bei konsuliniams skyriams, taip pat valstybiniams organams ir valstybinėms institucijoms sudaryti darbo sutartis su Rusijos teritorijoje esančiais fiziniais asmenimis“.
Dokumentu taip pat ribojamos galimybės sudaryti darbo bei paslaugų teikimo sutartis ir kitas sutartis, numatančias darbinius santykius. Fizinių asmenų, kuriems bus leista būti Rusijos teritorijoje ir su kuriais bus galima sudaryti darbo sutartis, skaičių nustatys Rusijos vyriausybė.
Būtent pastarajai V. Putino įsaku ir pavesta suformuoti minėtą šalių sąrašą. Kol kas visas sąrašas nėra viešinamas, tačiau spekuliacijos jau verda antivakarietiškoje isterijoje paskendusioje Rusijos žiniasklaidoje, ypač Kremliaus kontroliuojamuose propagandiniuose kanaluose ir jų laidose.
Vienoje jų – tulžingu antivakarietišku tonu garsėjančioje „60 minučių“ cituojama ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. Ji jau žadėjo griežtą atsaką Baltijos šalims.
Pagal geriausias sovietines tradicijas Rusijos valstybinė naujienų agentūra „buvo įpareigota pranešti“, kad, pasak M. Zacharovos, į sąrašą tikrai pateks JAV, kurių diplomatus, tarp jų ir ambasadorių, Rusija įsakmiai paprašė išvykti iš šalies.
„Kaip mes suprantame, visa istorija prasidėjo nuo eilinės JAV veiksmų grandinės. Galiu patvirtinti, kad sąraše figūruoja JAV“, – pažymėjo M. Zacharova ir pridūrė, kad „sąrašas dar formuluojamas“ ir „apie kitas valstybes sužinosite“. Anot M. Zacharovos, „Rusija visada pasižymėjo taiką mylinčiu charakteriu užsienio politikos srityje“, bet nedraugiški veiksmai esą neliks be atsako.
Ruporai anonsuoja sąrašą?
Rusijos žiniasklaidoje kaipmat pasirodė spekuliacijų, kas gi bus tos kitos šalys, be JAV. Dažniausiai minimos Jungtinė Karalystė, Čekija, Lenkija, Kanada ir Baltijos šalys. Tokią neįvardytais šaltiniais paremtą informaciją paviešinęs laikraštis „Izvestija“ tikino, kad „Rusija pasirengusi, jog santykiai su Vakarais atvės ilgam“.
Tuo metu laidoje „60 minučių“, kurioje jau kelias dienas trimituojama apie tariamą JAV sąmokslą surengti pasikėsinimą ir nužudyti Baltarusijos diktatorių Aliaksandrą Lukašenką, laidant sąmokslo teorijas, kad neva amerikiečiai susprogdino amunicijos sandėlį Čekijoje, pasirodė keistas vėliavų koliažas, kuriame buvo ir Lietuvos trispalvė.
Tai esą ir yra M. Zacharovos minėtas „nedraugiškų valstybių sąrašas“. Pasak Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Nerijaus Maliukevičiaus, kuris jau keliolika metų nagrinėja informacinius karus, toks pavaizdavimas – neatsitiktinis.
„Supina viską su tų draugų ir priešų apklausomis, ir išeina tokia mišrainė, pagal kurią ruošia dirvą oficialiam sąrašui. Tam oficialiam sąrašui, kuris, suprask, „tuoj tuoj“, ir bus kaip atsakas į diplomatų išsiuntimus“, – Kremliaus ruporų logiką komentavo ekspertas.
Išties, balandžio 23-iosios V. Putino įsakas nėra pirmasis – jis paremtas dar 2018-ųjų gegužę V. Putino priimtu įsaku ir tų pačių metų birželį vyriausybės patvirtintu įstatymu „Dėl atoveiksmio priemonių prieš nedraugiškus JAV ir kitų valstybių veiksmus“. Vėlgi, tame įstatyme neįvardytos „kitos valstybės“.
Smūgis diplomatams ir patiems rusams
Ką reikštų tokios priemonės, kaip „galimybės sudaryti darbo bei paslaugų teikimo sutartis ir kitas sutartis, numatančias darbinius santykius“, ribojimas? Paprastai kalbant, Rusijos piliečiams bus uždrausta įsidarbinti sąraše esančiose ambasadose arba konsulatuose. Tokia praktika taikoma daugelyje valstybių, kai ambasados arba konsuliniai skyriai įvairiems darbams atlikti arba paslaugoms suteikti samdo vietos gyventojus – nuo valytojų iki vertėjų, nuo maisto ar buitinių paslaugų srities.
Kaip „Delfi“ teigė buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, Kremliaus įvesti draudimai Lietuvos ambasadai mažų mažiausiai reikštų papildomas finansines išlaidas.
„Ambasadai tai reiškia, kad reikės siųsti daugiau žmonių iš Lietuvos, tai brangiau kainuos: atlyginimai, draudimas, pragyvenimo išlaidos ir vaikų mokslas. Kaina išaugs kartais arba ambasada turės atsisakyti tam tikros veiklos“, – pažymėjo P. Vaitiekūnas. Ir jeigu papildomos išlaidos bei „tam tikros veiklos atsisakymas“ didžiosioms valstybėms dar gali būti pakeliamas, nors ir diplomatinių atstovybių veiklą trikdantis veiksnys, tai Lietuvai ar kitoms Baltijos šalims tokios Kremliaus priemonės gali paralyžiuoti atstovybių darbą. Bet dėl to labiausiai kentės ne Lietuva, o patys rusai.
„Smūgio jėgą pajus paprasti rusai, kurie negalės gauti vizų, palaikyti kontaktų su giminėmis“, – teigė P. Vaitiekūnas ir pažymėjo, kad toks Kremliaus mėginimas „bausti“ Lietuvą ir kitas Čekiją palaikiusias šalis nėra naujiena. Juo labiau kad Lietuva, kalbant apie santykius su Rusija, beveik visada žaidžia pagal Maskvos primestas taisykles.
„Nebent sužaidžia protingą drąsų žaidimą, kai išskiria rusus ir Kremlių. Būtent tai dabar galima daryti – atsakyti informacine kampanija Rusijoje, kas gal ir skamba juokingai, bet reikia pasiųsti humanistinių žinučių, kad ambasada ir konsulatai rūpinasi rusų tauta“, – dar kartą pabrėžė, kad būtina skirti rusus, rusų tautą nuo Kremliaus režimo. Tiesa, veidrodinėms atsako priemonėms, t. y. analogiškiems Lietuvos veiksmams, įvedant panašius ribojimus Lietuvos piliečiams, dirbantiems su Rusijos ambasada arba konsulatu, P. Vaitiekūnas nebuvo linkęs pritarti.
„Nepritarčiau, nes tai yra barbariškas Kremliaus veiksmas. O Lietuva nėra barbarų šalis ir nėra suinteresuota bausti Lietuvos piliečius“, – pridūrė buvęs ambasadorius.
Beje, ilgalaikiam sankcijų karui prieš Vakarus šalies visuomenę perspėjantys Kremliaus ruporai, regis, išties nusiteikę karingai. Pavyzdžiui „Komsomolskaja pravda“ jau pateikė 5 priemonių sąrašą, kuris esą gali būti taikomas prieš Vakarus. Tarp tokių priemonių yra ir paladžio, titano eksportas į Vakarus, Rusijos oro erdvės užvėrimas Vakarų šalių aviakompanijoms.
Vis dėlto absurdiškiausiomis galima laikyti Valstybės Dūmos deputatų rimtai svarstomas sankcijas Vakarų šalių kompanijoms, tokioms kaip „McDonald’s“, „Coca-Cola“ и „PepsiCo“.
