„Kompensacijų programa – Krymas už Kaliningradą: NATO rengia didelio masto ataką“, „JAV ir NATO atims Kaliningradą už Krymą“, „Senatorius: NATO ruošiasi karui su Kaliningradu“ – tokiomis ir panašiomis antraštėmis į tautą kreipėsi pravda.ru, riafan.ru, newsbalt.ru ir kiti Kremliaus išlaikomi žinianešiai.
Melagingų naujienų bangą įkvėpė Rusijos senatoriaus Aleksejaus Kondratjevo kalba, rodyta per „Rosija – 1“ kanalą. Siaubo pasaką apie agresyvius NATO kėslus senatorius pradėjo sąmokslo teorija.
„Dabar pasakysiu patį baisiausią dalyką. Po referendumo Kryme, lėmusio tai, kad Krymo pusiasalis grįžo Rusijos sudėtin, karinis NATO Aljansas pradėjo rengti vadinamąją „kompensacijų“ programą. Dabar pagrindinis NATO tikslas – pasinaudoti Suvalkų koridoriumi. Šiandien NATO žvalgybinė grupė jau yra dislokuota Lenkijoje, Bresto kryptimi. Šiaurės Atlanto sąjunga atvirai ruošiasi karui, nes tokie veiksmai negali būti laikomi gynyba“, - tokiomis citatomis papildytą paniką kurstančią žinutę vienas po kito pasigavo visi pagrindiniai Kremliaus išlaikytiniai.
Fantazavo Baltijos šalių agresiją prieš Rusiją
Rusija jau seniai bando nukreipti dėmesį nuo savo karinės galios didinimo ir pateikti NATO Aljansą, kaip didžiausią agresorių Rytų Europos šalyse.
Dar prieš 14 metų Rusijos užpuolimo scenarijų pristatė žymus Rusijos karo analitikas Michailas Chodarionokas. Jis teigė, kad NATO per pirmąsias penkias agresijos minutes stengsis sunaikinti Rusijos civilinę bei karinę šalies valdymo sistemą ir "ištraukti branduolinį geluonį".
Po to prasidės žaibiškas karas, kuriame dėl didelio NATO pajėgų techninio pranašumo rusams neliks jokių šansų. Nebus jokių frontų, jokių strateginių operacijų, jokio bombardavimo. Viską nulems suderintas žaibiškas smūgis.
Analitiko teigimu, Kaliningrado gynybinio rajono karinė grupuotė bus likviduota per dvi paras, šiek tiek ilgiau atsilaikys Baltarusija. Toks planas buvo iliustruotas žemėlapiu su puolimo kryptimis – į Rusiją NATO esą veržtųsi būtent iš Baltijos šalių ir Lenkijos.
Jokiais faktais neparemtos kalbos apie NATO ketinimą atimti Kaliningradą pridengė prieš dvi savaites Vakarų žiniasklaidoje pasirodžiusią žinutę apie galimą Kaliningrado karinės ginklų saugyklos papildymą.
Dienraštyje „The Guardian“ birželio 18 dieną paviešintose, iš palydovo darytose, nuotraukose matomas statinys, pasak Amerikos mokslininkų federacijos (FAS) branduolinės informacijos projekto vadovo Hanso Kristenseno, „turi visus tipinės Rusijos branduolinių ginklų saugyklos požymius.“
„Čia yra išorinis apsauginis perimetras, kurį sudaro kelių sluoksnių užtvaros. Pačius bunkerius juosia triguba tvora. Tokie požymiai būdingi visoms mums Rusijoje žinomoms branduolinių ginklų saugykloms,“ – toliau vardija H. Kristensenas. Pasak FAS atstovo, palydovinės nuotraukos neįrodo, kad bunkeryje yra branduolinių ginklų, tačiau iš jų matyti, jog saugykla yra aktyvi.
Visuomenės baimę kurstančios Kremliaus provokacijos taip pat gali būti atsakas į artėjantį NATO viršūnių susitikimą bei iš karto po jo vyksiantį JAV lyderio Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento susitikimą. Kaip teigiama BNS išplatintame pranešime spaudai, šį mėnesį vyksiančiame susitikime ketinama aptarti svarbius Baltijos šalių gynybos iššūkius.
Tarp jų – karių logistikos gerinimo klausimai, galimybės didinti greitojo reagavimo pajėgas regione ir Lenkijos pasiryžimas investuoti į JAV tankų divizijos dislokavimą šalies viduje. Vis dėlto, Aljanso narių nerimą labiausiai kursto neprognozuojama JAV pozicija Europos gynybos klausimais ir vidinis susiskaldymas. Anot Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidento Edwardo Lucaso, liepos 16 dieną įvyksiantis Rusijos ir JAV viršūnių susitikimas gali tapti puikia proga susilpninti Vakarus ir pažerti abejones dėl NATO efektyvumo.
Abejonių miglą pažėrė ir JAV vadovo neužtikrintumas Krymo aneksijos klausimais. Baltiesiems rūmams pareiškus nepritarimą prieš tris metus įvykusiam Krymo atplėšimui nuo Ukrainos teritorijos, Donaldas Trumpas šiuo klausimu neturėjo tvirtos nuomonės. Spiriamas žurnalistų atsakyti, ar neketina pripažinti Krymo Rusijos dalimi, JAV vadovas atsakė „Pažiūrėsim“ ir tolimesnių diskusijų išvengė.
Nors JAV ir Rusijos vadovai sutarė susitikimo metu neaptarinėti Krymo aneksijos klausimų, niekam ne paslaptis, kad Rusija siunta dėl jai pritaikytų sankcijų ir ieško būdų, kaip dar stipriau įsitvirtinti Krymo pusiasalyje.
Kaliningrade birželio mėnesį vykusios Pasaulio futbolo čempionato rungtynės tapo puikia dingstimi viešai išsilaižyti žaizdas ir pademonstruoti pasauliui, kad, nepaisant šlubuojančios ekonomikos ir JAV bei ES taikomų sankcijų, Rusija klesti. Iki šiol jokio gilesnio susidomėjimo nesulaukęs miestas tapo Putino pasirodymo podiumu.
Amerikiečių žurnale „The New Republic“ pasirodžiusiame tekste Wiljamas Courtney, vyresnysis RAND korporacijos (amerikiečių strateginis karybos centras) bendradarbis, komentuoja: „Putinas nori parodyti Kaliningradą, kaip galingą karinį bastioną, atsaką NATO į rytus nukreiptai įtakai, o su švytinčiu stadionu pademonstruoti, jog šis miestas – turtingesnis nei yra iš tikrųjų.“
Kita viešosios Kremliaus komunikacijos kryptis – augančią NATO įtaką rytuose panaudoti kaip ginklą prieš Aljansą ir suvaidinti auką. Šiam tikslui ir pasitarnauja kryptingas NATO šmeižimas bei pramanytų grėsmių, neva Vakarai sieks keršto už aneksuotą Ukrainos teritoriją, eskalavimas.
Prieš NATO nukreipti informaciniai išpuoliai ypač paaštrėjo po birželį Lenkijoje ir Baltijos šalyse rengtų JAV vadovaujamų pratybų „Kardo kirtis“. Jų metu propagandiniai portalai ne kartą mėgino paskleisti melagingas naujienas apie niekingus, viską paskui save niokojančius, NATO karius.
Daugiausia dėmesio sulaukusi žinutė apie neva pratybų metu žuvusį vaiką žurnalistų buvo operatyviai demaskuota. Kremliaus tikslams pasitarnavo ir pratybų metu įvykęs incidentas, kada kelyje susidūrė keturi NATO šarvuočiai, o praėjusią savaitę propagandinėje žiniasklaidoje pažiro melagingi pranešimai apie neišvengiamą NATO pralaimėjimą hipotetiniame kare su Rusija.