Ar pas jus ten viskas normaliai? Tokiu grubiu tonu šią savaitę į Vokietiją kreipėsi Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, reaguodama į Vokietijos ambasadoriaus Matthias Sonno kalbą, pasakytą Vilniuje dar spalio 19 d.
Tąsyk M. Sonnas atidengė prieš du metus mirusio skulptoriaus Romualdo Kvinto skulptūrą „Vandens nešėjas“, skirtą atminti Vilniuje gyvenusiems žydams. Paradoksalu, kad Vokietijos ambasadorius didžiąją dalį kalbos skyrė būtent kraupiems Holokausto laikų įvykiams, jų palikimui bei Vilniuje gyvenusių žydų atminimui. Tačiau Kremliui užkliuvo kita dalis.
„Mano šaliai viešpataujant Lietuvoje, joje buvo išžudyta apie 95 proc. čia gyvenusių žydų. 1945 m. Raudonoji armija užkariavo Berlyną ir išlaisvino mus, vokiečius, nuo Hitlerio – vien tam, kad jo valdymą pakeistų Stalino represijos.
Ši istorija pasakojama Lietuvos Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, įsikūrusiame buvusioje Gestapo ir KGB būstinėje Gedimino prospekte“, – pareiškė M. Sonnas.
Ir nors praėjo mėnuo nuo šios kalbos, galiausiai Rusijos ambasadoje bei Kremliuje, atrodo, išmušė saugiklius būtent žodžiai apie Raudonosios armijos užkariautą Berlyną bei Hitlerio ir Stalino represijų sulyginimas.
„Vokietijoje skatinamos pseudoistorinės teorijos, kurios gretina Sovietų sąjungą su Trečiuoju Reichu, kalbant apie Antrojo pasaulinio karo priežastis, o taip pat komunizmo ir nacizmo režimų sulyginimas. Panašu, kad tai daroma siekiant sumenkinti vokiečių atsakomybę už nežmoniškus nacių nusikaltimus.
Toks požiūris iššaukia mūsų kategorišką atmetimo reakciją ir kelia klausimų dėl sunkaus susitaikymo proceso su Vokietijos žmonėmis pokaryje“, – iš pradžių Vokietijos ambasadorių auklėti ėmė Rusijos ambasada Lietuvoje, kuriai vietoje skandalingu elgesiu pagarsėjusio ir iš pareigų atleisto Aleksandro Udalcovo dabar vadovauja Aleksejus Isakovas. Įraše taip pat reikalaujama „visiškos ir besąlyginės vokiečių kartų atgailos už tų laikų Vokietijos valdžios nusikaltimus“.
Paradoksalu, kad Vokietijos ambasadoriaus kalboje nebuvo nė žodžio apie Antrojo pasaulinio karo priežastis, nors būtent nacistinė Vokietija ir SSRS sukėlė šį karą kartu užpuldama ir pasidalindama Lenkiją 1939 m. prieš tai pasirašiusios slaptuosius Ribentropo-Molotovo pakto protokolus.
Ir nors Vokietijos ambasadorius kaip tik ir pabrėžė nacių nusikaltimų žiaurumą bei siaubą būtent po to, kai 1941 m. birželio 22-ąją kilo SSRS ir Vokietijos karas, tik šiuolaikinė Rusija neigia sovietinius nusikaltimus. Dar daugiau, Vokietija nacių nusikaltimus pripažįsta, kai Kremlius, dar 1989-siais pasmerkęs Ribetropo-Molotovo paktą sugalvojo atšaukti šį pasmerkimą, o pats V. Putinas ėmė netgi teisinti šį susitarimą. Rusijoje už nacių ir sovietų nusikaltimų sulyginimą arba vien už sovietinių represijų paminėjimą galima sulaukti realios bausmės.
Savo ruožtu Vokietijos ambasadorius Lietuvoje M. Sonnas pridūrė tai, ką anksčiau buvo pripažinusi, o dabar neigia Rusija – geležinės sienos egzistavimą.
„Dvi Rytų Vokietijos ir Lietuvos kartos pusę amžiaus buvo laikomos po geležine uždanga, kol pagaliau atgavo laisvę. Kartos, kurių šeimos nebuvo išžudytos nacistinės Vokietijos okupacijos metu“, – teigė M. Sonnas.
Vis dėlto Vokietijai niekaip nesureagavus į Rusijos ambasados pasipiktinimus Kremlius įjungė kitą propagandinę pavarą – pasipiktinimą grubiais žodžiais ėmė reikšti bei istorijos vokiečius mokyti pradėjo ir pati M. Zacharova.
„Mūsų nuomone tai yra ciniška ir grubi provokacija iš aukšto Vokietijos diplomato pusės. Tai yra antirusiškų nuotaikų skatinimas, kuri dešimtmečius kultivuoja ultranacionalistines jėgas Lietuvoje“, – tikino M. Zacharova, nepaaiškinusi, kaip Raudonosios armijos įvykdytas Berlyno užkariavimas ir realios Stalino represijos sietinos su „antirusiškomis nuotaikomis“ arba kas yra tos „ ultranacionalistinės jėgos Lietuvoje“.
J. Stalinas buvo gruzinų tautybės SSRS diktatorius, myriop pasmerkęs arba represijomis kankinęs ne tik vokiečius, bet ir kitas tautas, tarp jų ir lietuvių bei pačių rusų.
Tačiau įsibėgėjusi M. Zacharova neatlyžo – esą vokiečių diplomatai, galimai užmiršo, kad Trečiasis reichas buvo pasėstas raistinės hitlerizmo teorijos, nors būtent tokį nacių požiūrį savo kalboje ir pasmerkė Vokietijos ambasadorius.
„Deja, turime konstatuoti, kad pastaruoju metu Vokietija vis aktyviau stumia pseudoistorinius naratyvus, kuriais lyginama SSRS ir Trečiasis reichas Antrojo pasaulinio karo genezės kontekste“, – aiškino M. Zacharova, pareikalavusi iš Vokietijos pasiaiškinimų ir taip pat įspėjusi, kad esą toks vokiečių atsakomybės vengimas kelia klausimų dėl rusų ir vokiečių susitaikymo.
Vokietijoje pastaruoju metu išties vis atsargiau žiūrima į Rusiją, ypač po to, kai pabandyta apnuodyti Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną, kuris gydosi būtent Vokietijoje. Rusijoje netrūko cinizmo apkaltinti pačius vokiečius, kad tai esą jie apnuodijo A. Navalną, nors tyrimą atlikę vokiečių ekspertai ir vyriausybė patvirtino, kad šis Rusijos opozicionierius apnuodytas būtent į vienintelėje Rusijoje gaminamu preparatu „Novičiok“.