Naujienų skaitymas socialiniuose tinkluose gali tapti grėsme demokratijai: metas išlįsti iš savo burbulo

Dar šią savaitę pasklido naujiena, kad NATO Lietuvoje numušė NSO. Šią istoriją galime šaržuoti, tačiau tai nepakeičia fakto, kad Lietuvos viešąją erdvę temdo „trolių“ armijos kuriamos netikros naujienos, kurios ne visada būna tokios nekaltos. Anot specialistų, „troliams“ itin padeda socialiniai tinklai ir jų vaidmuo gali tapti grėsme demokratijai.

Šeštadienį vystančiame diskusijų festivalyje „Būtent!“ žurnalistas Edmundas Jakilaitis, DELFI vyriausia redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė, „Vikimedija“ ir „Demaskuok“ iniciatyvos vadovas Viktoras Daukšas, LRT departamento vadovas Ričardas Baltaduonis bei Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala diskutavo tema „Kova su „fake news“: ar turime įrankių?“.

Įstrigę savo informacijos sraute

Kaip pasakoja L. Kojala, prieš keletą metų buvo atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Rezultatai parodė, kad egzistuoja paraleninės visuomenės, pagal tai, kokioje informacinėje erdvėje jos gyvena.

„Dar didesnė tragedija tai, kad tas tyrimas buvo atliktas 2015 metais ir mes neturėjome į ką referuoti, žiūrėdami, kokios yra dešimtmečio tendencijos, nes tokių tyrimų nebuvo daroma. Tarsi žinojome, kad vyksta informacinis karas. Dar iki Ukrainos įvykių, tai buvo problema, apie kurią kalbėjome, bet nematėme, kaip visuomenė į tai reaguoja, kaip yra paveikiamos atskiros socialinės grupės, koks tų žmonių išsilavinimas“, – sakė jis.

Kaip pastebėjo politologas, nebūtinai aukštą išsilavinimą turintis žmogus sugebės atpažinti dezinformaciją. Taip pat, sakė jis, egzistuoja visuomenių grupės, kurių niekaip nepasieks žinia apie dezinformacijos demaskavimą.

„Didžioji problema, kurią pamatėme, kad yra dalis žmonių, kurie naudojasi vienu, geriausiu atveju dvejais šaltiniais, kurie kalba tą patį. Jie neturi jokio atsivėrimo kitokiai informacijai ir natūralu, kad vėliau kartoja tas klišes“, – teigė L. Kojala.

Socialinių tinklų burbulai – grėsme demokratijai

Kovoje su dezinformacija yra itin svarbi kritiškai mąstanti visuomenė. Anot L. Kojalos, tai pasiekti gali padėti švietimas.

„Tai yra ilgalaikis kelias, kuris duos rezultatą. Bet, manau, kad yra ir kita pusė: socialiniai tinklai. Jie neretai užkerta kelią į kitokią informaciją“, – pastebėjo jis.

Žmonės, pasak politologo, gyvena savo socialiniuose burbuluose, kuriuose mato tik jiems patinkančią, panašią informaciją.

„Atsiduri tokiame pasaulyje, kuriame susitikęs kitą amerikietį, jeigu tai yra Amerika, nelabai rasi bendros kalbos, nes dingsta viešosios erdvės sąvoka. Jos nebėra. Kiekvienas iš mūsų gyvename savo viešojoje erdvėje, turime savo šaltinius ir manome, kad jie sako tiesą.

Ir Amerikoje tai yra pasiekę tokį mastą, kad, manau, kalbame apie tam tikrą epidemiją ir tam tikrą grėsmę demokratijai. Demokratija remiasi tam tikra bendra erdve, kurioje vyksta diskusija ir visi supranta tas kelias temas, apie kurias vyksta diskusija, ir gauna tam tikrą faktologinę informaciją, kad galėtų pasirinkti, kurią pusę palaiko“, – pastebėjo jis.

Svarbu nuomonių įvairė

Anot R. Lukaitytės-Vnarauskiėnės, tradicinė žiniasklaida turi imtis lyderystės kovoje su dezinformacija ir atsikovoti savo poziciją kaip patikimas informacijos šaltinis bei viešojo diskurso vieta.

Kalbėdama apie DELFI kaip viešosios diskusijos vietą, vyriausioji redaktorė pabrėžė, kad portale galima rasti įvairiausių nuomonių.

„Kai atsidarai portalą ir 3 iš 10 publikuojamų nuomonių tau nepatinka. „Facebook“ to nematai, tau visi pritaria, o atsidarai DELFI ir matai, kad peikia taip besielgiančius žmones. Tau nemalonu, nes tu nenorėtum to girdėti, bet tai tave verčia mąstyti. Todėl žiniasklaidoje svarbu turėti kuo įvairesnių nuomonių, kad žmonės išgirstų vieni kitų argumentus, negyventų savo keistame socialiniame burbule. Kitaip ne tik negalėsime diskutuoti, bet žmonės net nežinos, kas vyksta. Negali būti, kad jei kažkas įvyko, tu to nematai, nes nesidomi tuo“, – tvirtino ji.

Kojala pabrėžė, kad dezinformacijos karo kaštai nėra tokie dideli nei galėtume pamanyti: užtenka tik nutaikyti vieną „Facebook“ reklaminę kompaniją į tikslingai pasirinktą žmonių grupę.

Įvardijo informacinio karo taikinius

Pasiteiravus, kokios temos dažniausiai tampa „trolių“ taikiniu, L. Kojala sako, kad yra senai besikartojančios tendencijos. „Taikiniais tampa istorinės temos, kurios yra susijusios su mūsų valstybingumo atkūrimu.“, – sakė jis ir kaip pavyzdį pateikė partizanų temą.

Kitu taikiniu, pastebėjo politologas, tampa atskiros visuomenės grupės, nes socialiniuose tinkluose galima tikslingai kreipti informaciją į visuomenės grupes pagal jų skiriamuosius bruožus.

Kaip vieną iš galimų taikinių, R. Baltaduonis įvardijo mūsų smegenis. „Jeigu jau yra pasėta abejonė, tai jau yra pasiektas tikslas“, – sakė jis.

Tačiau V. Daukšas perspėjo, kad etikečių klijavimas, kad tam tikros temos yra dezinformacijos taikiniai, yra pavojingas. „Jei užfiksuojame, kad yra tam tikros temos, tai nebematome visų kitų. O dezinformacija yra toks dalykas, kad visada atsiras nauji kampai, naratyvai, kuriais bus siekiama pasinaudoti“, – pasakojo jis.

Trampo įtaka

E. Jakilaitis pasakojo, kad portalai, kuriuose galima rasti dezinformacijos yra nuolat stebimi ir gali keisti puolimo taktiką. „Priešiški portalai gali imtis visiškai priešingų veiksmų. Prisiminiau pastarųjų dienų įvykį apie vieną iš pasiskelbusių kandidatų prezidento rinkimuose. Jį viena tokia Šaraškino kontora, Lietuvoje itin kritiškai vertinamas portalas, įvertino pozityviai. Tai tapo negatyvia informacija apie tą kandidatą Lietuvoje“, – pastebėjo E. Jakilaitis.

Reaguodama į tokį komentarą, R. Lukaitytė-Vnarauskienė atsakė, kad būtent todėl ir yra itin svarbi tradicinės žiniasklaida, kuri pateikia abiejų pusių, dažnai ir eksperto, nuomones.

Taip pat diskusijos metu E. Jakilaitis pastebėjo, kad kalbėdami apie propagandą ir informacinį karą, naudojame „fake news“ (netikros naujienos – DELFI) terminą, kurį taip pat vartoja JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kai jam nepatinka apie jį pateikiama informacija žiniasklaidos priemonėse.

„Manau, kad „fake news“ lipdymas tradicinėms žiniasklaidos platformoms menkina galimybes kovoti su dezinformacija. Būtent tradicinė žiniasklaida turi atsakomybę, tiek formalią, tiek moralinę, tiek tradicinę, pateikti informaciją, kuri yra patikrinama ir jie tikrai tam deda didelį darbą. Jeigu nuvažiuotumėte į „Washington post“ ar DELFI, pamatytumėte, kiek žmonių dirba, kad prieš publikavimą faktai būtų patikrinti“, – apie „fake news“ termino vartojimą kalbant apie tradicinę žiniasklaidą klabėjo L. Kojala.

Anot jo, taip yra atveriamos durys šaltiniams, kurie sau nekelia tokių standartų ir tik siekia politinių tikslų.

Diskusijos metu buvo užsiminta ir Lietuvos žiniasklaidos bendrai sukurtą įrankį kovai prieš „Fake news“. Įrankis oficialiai bus pristatytas rugsėjo 13 d.