Dezinformaciją skleidžiantis „Baltnews“ portalas ir toliau kurpia prieš Lietuvą nukreiptas istorijas, prieštaraujančias paprasčiausiems faktams. Pasak vieno iš jų tekstų, Lietuva vietoje vakcinų perka pasenusią ginkluotę, o skiepijimo programos Lietuvoje, kaip ir apskritai ES, yra lėtos ir neveiksmingos. Esą sprendimas pirkti ginklus ir „senas ginkluotas transporto priemones“ atrodo labai neatsakingas Lietuvos valdžios institucijų sprendimas. Absurdiškiausia, kad tokie kaltinimai įkvėpti KAM paskelbto vokiškų pistoletų įsigijimo.
Siekiant sustiprinti teisumo įspūdį, realūs faktai nustumiami į šalį, įpinami dar gerokai iki pandemijos vykdyti pirkimai ir nei žodeliu neužsimenama apie tai, kaip Lietuva iš tiesų perka vakcinas.
Užkliuvo nauji vokiški pistoletai
2021 metų kovo 26 dieną Krašto apsaugos ministerija pranešė apie tai, jog Lietuvos kariuomenei buvo perduota pirmoji pistoletų „Heckler&Koch“ SFP9 SF „Paddle“ siunta. Juos Lietuvos kariai gavo pagal 2020 metais Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos ir vokiečių kompanijos „Heckler&Koch“ sudarytą sutartį.
Priešingai negu teigiama „Baltnews“ tekste, sprendimas pirkti naujus pistoletus Lietuvos kariams priimtas dėl svarios priežasties – šiuo įsigijimu siekiama atsisakyti skirtingų kalibrų pistoletų naudojimo Lietuvos kariuomenėje ir pereiti prie vieningo 9x19 mm pistoletinio šovinio naudojimo, paliekant dar naudoti tinkamus ginklus rezerve bei pakeisti ginklus, kurių naudojimo resursas jau baigiasi.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje yra naudojami austriški GLOCK 17, amerikietiški COLT 1911, čekiški ČZ75 pistoletai, kurių didžiosios dalies naudojimo resursai jau eina į pabaigą.
Visas užsakytas pistoletų kiekis Lietuvos kariuomenei bus pristatytas šią vasarą. Jie bus paskirstyti įvairiems Lietuvos kariuomenės vienetams. Sutartyje taip pat numatyta galimybė, esant poreikiui, įsigyti pistoletų papildomai. Sutartis taip pat apima ir personalo mokymo eksploatuoti naujai gautą ginkluotę paslaugas.
Vokiečių gamintojo „Heckler&Koch“ pistoletai SF P9 SF „Paddle“ buvo atrinkti iš trylikos gamintojų modelių. Atsirenkant pistoleto modelį, atranka apėmė ir bandomuosius šaudymus įvairiomis sąlygomis – šaudymai buvo atliekami skirtingo tipo šaudyklose, taktikos lauke bei intervenciniame pastate.
Kaip skelbė Krašto apsaugos ministerija, 2020 metais sudarytos sutarties vertė – apie 1,57 mln. eurų. Ši suma taip pat apima ir personalo mokymo eksploatuoti naujai gautą ginkluotę paslaugas.
Būtent tokia, net Lietuvos mastu menka suma užkliuvo Kremliaus ruporams, kurie ėmė priešinti dvi atsiejamas sritis – Gynybos išlaidas bei Sveikatos apsaugą.
Gynyba prieš sveikatos apsaugą
Tokia „Baltnews“ taktika nėra naujas bandymas – anksčiau ne kartą mėginti priešinti Krašto apsaugos finansavimą su švietimu, socialine apsauga. Kaip ir tais atvejais, taip ir šiuo, tik dar aiškiau, painiojami skirtingų sričių įsigijimai bei bandoma manipuliuoti skaičiais.
Palyginimui su pusantro milijono eurų vertės pistoletų įsigijimu, Lietuva už vakcinas iš viso sumokės iki 125 mln. eurų. Tačiau pats vakcinų įsigijimas neturi nieko bendra su Lietuvos krašto apsaugos finansavimu – tai dvi skirtingos biudžeto eilutės. Be to, kitaip nei įsigydama pistoletus, Lietuva savarankiškai vakcinų neperka. COVID-19 vakcinų pirkimas Europos Sąjungoje yra centralizuotas ir įgyvendinamas Europos Komisijos (EK).
Iki šiol EK yra užsitikrinusi iki 2,6 milijardo COVID-19 skirtingų vakcinų dozių ir nuolat veda derybas dėl papildomų dozių įsigijimo. Vien Lietuva per šiuos bendrus pirkimus turėtų gauti daugiau kaip 7 milijonus vakcinų dozių.
Nepaisant dažnai pasirodančios kritikos dėl skiepijimo apimčių Lietuva skiepijimo apimtimis ne tik ne vieną ES šalį, bet ir gerokai lenkia pačią Rusiją.
„Our World In Data“ portalo duomenimis, pagal visų gyventojų, kurie gavo bent vieną vakcinos dozę, dalį balandžio 28 dieną Lietuva Rusiją lenkė vos ne tris kartus – 24,2 procento vakcinuotų žmonių Lietuvoje ir vos 8,16 procento Rusijoje.
Antra, Lietuva perka tik ES patvirtintas vakcinas. Lietuvos vadovai yra pareiškę, jog „Sputnik-V“ vakcina nebus perkama, net jei ji bus patvirtinta Europos vaistų agentūros (EVA). Rusiškos vakcinos naudojimą atskirose ES šalyse jau dabar lydi skandalai, kurių vienas – Slovakijoje – netgi baigėsi sprendimą įsigyti rusišką vakciną priėmusios vyriausybės griūtimi.
Neseniai taip pat paskelbta, kad Čekijos vaistų reguliuotojas nutraukė Rusijoje sukurtos vakcinos nuo koronaviruso „Sputnik V“ tyrimą, kadangi gamintojas pateikė per mažai dokumentacijos. Tekste minimos kiniškos vakcinos taip pat nėra patvirtintos EVA, todėl jų įsigijimas taip pat nėra svarstomas.
Prikibo prie ankstesnių įsigijimų
Nepavykus sukurpti tariamo pistoletų įsigijimo skandalo „Baltnews“ dar pamėgino sutirštinti spalvas, esą Lietuva per pandemiją perka ne tik šaunamuosius ginklus, bet ir naudotą karinę techniką, o tai esą pakerta Lietuvos įvaizdį visame pasaulyje. Visos Europos šalys modernizuoja ar perka naujus ginklų tipus, „tačiau Lietuva, deja, tapo pasenusių karinių šiukšlių sandėliu“. „Jei egzistuoja Rusijos „grėsmė“, kaip Lietuva ginsis?“, – šaiposi Kremliaus ruporas.
Lietuva iš Vokietijos ir Nyderlandų išties įsigijo naudotą ginkluotę ir techniką, ar naudotus Didžiosios Britanijos, Danijos ir Norvegijos laivus, taip pat niekada nebuvo slepiamas. Juk ir perkamų karinių pajėgumų kainos toli gražu neprimena naujos įrangos įsigijimo kaštų.
Tačiau Lietuva pagal savo išgales perka ir naują ginkluotę. Galima prisiminti Kremliaus propagandoje daug dėmesio sulaukusias naujas pėstininkų kovos mašinas „Boxer“ („Vilkas“), kuriuos pagal Lietuvos kariuomenės reikalavimus pagamino Vokietijos bendrovė ARTEC.
Jose sumontuoti Izraelio gamybos ginkluotės bokšteliai, apginkluoti 30 mm patrankomis MK-44S ir prieštankinėmis raketomis „Spike LR“, taip pat integruota kita specializuota įranga ir elektroninės sistemos. Iš naujesnių modernių įsigijimų galima įvardyti ir naujų visureigių JLTV, kuriuos Lietuva perka iš JAV Vyriausybės, kuri visureigių gamybai pasirinko „Oshkosh Defense“ kompaniją, įsigijimą. Lietuva taip pat įsigijo ir kitos modernios ginkluotės, pavyzdžiui, vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS.
Svarbu paminėti, kad šie pirkimai buvo vykdomi 2016 metais arba iki 2020-ųjų pandemijos ir su ja neturi nieko bendro.