Kalbos, kad Rusija jau kurį laiką ruošiasi galimam konfliktui su NATO valstybėmis netyla jau ne vienerius metus, bet pernelyg dažnai nurašomos, kaip nerimtos, skirtos kurstyti paniką, priešinti visuomenę ar tiesiog laužtos iš piršto – juk pastaruosius kelerius metus nieko neįvyko, tad ir kalbos tuščios, tiesa?
Bet šie įspėjimai sklinda ne tik iš Lietuvos politikų ar žiniasklaidos puslapių. Apie tai, kad pagrindinę išorės grėsmę Estijos saugumui kelia Rusijos elgesys, o ši šalis ruošiasi karui su NATO šių metų kovą skelbė tos pačios Estijos užsienio žvalgybos departamento generalinis direktorius Mikkas Marranas. Toje pačioje Estijoje jau už kelių savaičių prasidės didžiausios kasmetinės pratybos, kuriose estai su sąjungininkais mokysis atremti būtent Rusijos agresiją.
Pernai panašią žinią siuntė Jungtinės Karalystės kariuomenės vadas generolas Markas Carletonas-Smithas ir vienas iš gynybos srities ministrų Markas Lancasteris. Ir netgi pačioje Rusijoje neslepiama, kad konfliktas tarp Rusijos ir Vakarų gali kilti jau labai greitai.
Pernai išleistame Rusijos Užsienio reikalų ministerijos valdomame ir prestižinio Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto (MGIMO) Karinių ir politinių tyrimų centro leidinyje Pasaulis XXI amžiuje: šalių ir regionų tarptautinės padėties vystymosi prognozė“ analizuojami ir prognozuojami „labiausiai tikėtini pasaulio vystymosi scenarijai“. Vienas jų – karinis konfliktas su Vakarais, kuris tikėtinas jau 2025 metais.
Ir nors K. Kaljulaid bei V. Putino susitikime Kemlius pabrėžė, kad Kremlius nekelia ir nekėlė grėsmės savo kaimynams, nepaisant Rusijos agresijos prieš Ukrainą, Sakartvelą bei kibernetines ir informacines atakas prieš Baltijos šalis, įtakingi Rusijos mąstytojai, regis, tik patvirtina mintį: karas neišvengiamas. Bet kodėl?
Karo tikimybė – 90 procentų
Naujausiame tokių „neišvengiamo susidūrimo“ scenarijų sąraše galima priminti Vladimiro Pantino straipsnį viename svarbiausiu laikomame Kremliaus ruporų – portale regnum.ru. Rusijos mokslų akademijos narys, Pasaulinės ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto narys, filosofijos profesorius paskelbė savo viziją, kurios ašis – neišvengimas JAV ir sąjungininkų karas prieš Rusiją.
Uolus Rusų ekonomisto Nikolajaus Kondratjevo suformuluotų ekonominių ciklų („ilgųjų bangų“) teorijos šalininkas tikino, kad artimiausiais metais kilsiančio karinio konflikto tikimybė yra net 90 procentų.
„Šiame kare Rusijai teks ginti savo nacionalinius interesus ir pačią egzistenciją. Rusijos priešais taps JAV ir jų sąjungininkės, tarp jų ir teroristai bei Ukrainos, Pribaltikos, Lenkijos ir kai kurių kitų ES šalių nacionalistai“, – tikino V. Pantinas.
Jo teigimu, lokalinio karo neišvengiamumas susijęs su tuo, kad JAV nesugeba įveikti savų socialinių ir vidaus problemų, kurias sukėlė 2008−2009 metų ekonominė krizė.
Nors JAV jau senokai atsigavo po šios krizės ir amerikiečių ekonomika auga, priešingai, nei Rusijos, kurią paveikė ne tik krizė, bet ir ekonominės Vakarų sankcijos, skirtos kaip bausmė Kremliui už jo įvykdytą agresiją prieš Ukrainą, V. Pantino manymu, būtent amerikiečiai jau nebemato kitos išeities, tik naują karą, kurio metu būtų galima perbraižyti pasaulio žemėlapį.
„Bet koks naujas nuosmukis privers milijonus amerikiečių atsidurti ant išgyvenimo ribos dėl augančių skolų, o šalies valdžia susidurs su rimtomis vidaus problemomis.
Dar viena karo būtinybės priežastis yra ta, kad be karo JAV įveikti amerikietiško elito ir visuomenės plyšio, užtikrinti Vakarų vienybės, t.y. visiško ES šalių paklusnumo. Tokių plyšių, kaip rodo praktika, neįmanoma likviduoti vien propaganda, sankcijomis ar rusofobija, todėl reikalingas lokalinis karas“, – įsitikinęs V. Pantinas, nors būtent Vakaruose panašiai aiškinama situacija Rusijoje: dėl vidaus ekonominių problemų Rusija gali būti linkusi imtis karinių avantiūrų užsienio valstybėse, ką jau pademonstravo nesyk.
Pasijautė svarbiausiu JAV taikiniu
Tačiau tokio priežasties ir pasekmės arba dalyvių sukeitimo teoriją panaudojęs V. Pantinas tikina, kad būtent JAV būtina susilpninti Rusiją, Kiniją ir ES, siekiant sustiprinti savo viešpatavimą pasaulyje. O būtent Rusija neva yra matoma, kaip pagrindinis būsimojo karo taikinys – jis svarbiausia valstybių jungties dalis, kurios interesai kertasi su amerikiečių.
„pašalinus arba susilpninus Rusiją, JAV galės sugriauti Kinijos „Vienos juostos, vieno kelio“ planus, Eurazijos ekonominę sąjungą ir pajungus ES po savo padu diktuoti savo sąlygas posovietinėje erdvėje“, – tikino V. Pantinas, pabrėžęs, kad būsimojo karo tikslas – smogti Rusijai taip, kad būtų išvengta strateginių branduolinių ginklų panaudojimo, o tuo pat metu „aktyvuoti penktąją koloną, kuri egzistuoja Rusijoje“.
Būtent tokie teiginiai, kad bet kokia opozicija Rusijos valdančiam režimui yra JAV nupirkti pakalikai, Penktosios kolonos dalyviai jau ne vienerius metus vis stipriau reiškiami Kremliaus, tokiu būdu pateisinant priemones, skirtas dar labiau suvaržyti, įbauginti ar visiškai apriboti nepasitenkinimo žodį šalyje.
Ragina ruoštis, kad nepasikartotų klaidos
Tačiau, anot V. Pantino, geriausias jo teorijos apie neišvengiamą karą pavyzdys yra Krymo karas, vykęs dar XIX a. – 1853−1856 metais. To karo metu atsilikusi Rusija patyrė gėdingą pralaimėjimą prieš sąjungininkus – Osmanų imperiją, Britaniją, Prancūziją, Sardinijos karalystę, kurių kariuomenės sumušė rusų pajėgas Kryme ir užėmė Sevastopolį. Kitu pavyzdžiu V. Pantinas laiko Korėjos karą 1950−1953 metais.
V. Pantino nuomone, abiem atvejais tai tebuvo Rusijos ir anglosaksiškojo pasaulio susidūrimas – Krymo karo siekė britai, o Korėjos – amerikiečiai, nors net jei pirmu atveju ir galima būtų kaltinti britus, Korėjos karo priežastis buvo visai ne amerikiečiai, o sovietų ir kinų komunistų remiama Šiaurės Korėja, kurios kariai įsiveržė į Pietų Korėją. Amerikiečiai šiam karui buvo visiškai nepasiruošę ir vos nepatyrė pralaimėjimo, bet galiausiai JAV vadovaujamų Jungtinių Tautų karių išstūmė komunistų pajėgas ir pasiekė paliaubas.
Regnum.ru straipsnio autoriaus teigimu, net ir Rusijos „pergalės“ Pietų Osetijoje 2008 m. bei Sirijoje 2015—2018 metais (nors ten pergalę paskelbusi Rusija jos ir nepasiekė) neturėtų užmigdyti rusų – priešininkai nebuvo tokie rimti. O rimtam karui Rusija dažnai būna nepasiruošusi, ką rodo 1941 m. birželio įvykiai, kai pasiekę pergales prieš japonus ir suomius sovietai buvo nepasiruošę kovoms su nacistine Vokietija, nors turėjo ir naujausią ginkluotę.
„Šiuo metu išmaniųjų, itin taiklių ginklų Rusija turi mažiau, nei JAV, nors būtent tokia ginkluotė ir aviacija, greičiausiai, bus aktyviai naudojami būsimame lokaliniame kare“, – įspėjo V. Pantinas, nors Kremliaus ruporai, o ir pats V. Putinas pastaruosius metus itin aktyviai reklamuoja išmaniausią, „analogų pasaulyje neturinčią ginkluotę“, kuri nušluotų Rusijos priešininkus.
V. Pantino teigimu, JAV sieks sukelti konflikto židinius skirtingose vietose – Centrinėje Azijoje, Artimuosiuose rytuose, Baltijos šalyse, kaip ir Krymo karo laikais, kai rusams teko kariauti ir Baltijos ir Baltosios jūrose, Kaukaze, ne tik Kryme.
O ir dabar JAV esą veiks svetimomis rankomis – Afganistane veikiančių talibų ir Sirijoje vis dar likusių „Islamo valstybės“ teroristų pajėgomis, nors būtent JAV kovoja prieš minėtus judėjimus ilgiau ir sėkmingiau, nei Rusija.
Kaip ir MGIMO monografijoje „Pasaulis XXI amžiuje: šalių ir regionų tarptautinės padėties vystymosi prognozė“, V. Pantinas spėja, kad artimiausia hibridinio karo su Rusija fazė įvyks 2024—2025 metais, kai baigsis V. Putino eilinė kadencija. Pasirengimo procesas jau esą prasidėjo, vyksta „šniukštinėjimas ir bandymai susilpninti Rusiją.
„Būtina išnaudoti mums likusį laiką ir ruoštis būsimiesiems išbandymams“, – tikino V. Pantinas.