Tai, kad koronaviruso pandemija tapo galimybe įvairiems sąmokslo teorijų gerbėjams atkreipti į save dėmesį nėra jokia paslaptis. Tai pastebima daugelyje pasaulio valstybių, tarp jų ir Lietuvoje.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) kasmetinėje ataskaitoje (Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas) pažymi, kad „pandemija daugelyje valstybių padidino radikalių politinių ideologijų ir destruktyvių sąmokslo teorijų sklaidą“.
Ir nors Lietuvoje sąmokslo teorijų kūrėjai ypač didelio pasisiekimo nesulaukė – jų organizuotos protesto akcijos sulaukė tik pavienių dalyvių VSD ir AOTD Grėsmių vertinime pabrėžiama, kad tokių „renginių organizatoriai rodo gerus organizavimo bei koordinavimo įgūdžius ir savo veikloje naudoja konspiracijos metodus“.
O tai būdinga specialiųjų tarnybų veikla, juo labiau, kad Lietuvoje, anot ataskaitos autorių „didžiajai daliai prieš antipandeminius ribojimus aktyviai veikiančių asmenų įtaką daro Kremliaus propaganda“.
„Daugiau kaip pusė lietuviškame interneto segmente esančios su COVID-19 pandemija susijusios dezinformacijos yra tiesiogiai paimta iš Kremliui palankių informacijos šaltinių arba parengta jais remiantis“, – teigiama dokumente. Ir tai, pasak jo rengėjų, nėra atsitiktinumas, mat Rusija, kaip ir
kitos autoritarinės valstybės per šiuos metus taikė metodus, kurie tik sustiprino šnipinėjimo bei visuomenės kontrolės galimybes. Kol sąmokslo teorijų kurstytojai svaičiojo apie 5G, mikroschemas skiepuose ir B. Gatesą, Rusija ir Kinija iš tikrųjų pritaikė „naujas savų visuomenių kontrolės priemones dar labiau apribojant demokratinės raiškos galimybes“.
Masinis žmonių sekimas
Daugelio šalių pirminė reakcija į pandemijos plitimą buvo panaši: užsidaryti ir rūpintis tik savais, nacionaliniais interesais. Bet kai kurios šalys žengė dar toliau.
„Tam palankias sąlygas sudarė staigus žmonių laisvės keliauti suvaržymas, konkurencija dėl medicininės įrangos ir kiti pandemijos plitimo stabdymui skirti apribojimai valstybėse.
Pasinaudodamos ekstremalia COVID-19 situacija, autoritarinės valstybės užsikrėtusių asmenų kontaktų atsekimą, kuris yra vienas pagrindinių metodų kontroliuoti SARS-CoV-2 viruso plitimą, iš dalies pavertė į priverstinį didelio masto gyventojų stebėjimą.
Centralizuotai renkami net ir neužsikrėtusių gyventojų bei šalyje apsistojusių užsienio piliečių asmens duomenys, kontroliuojamas jų judėjimas viešosiose erdvėse Kinija išplėtė nacionalinę asmenų stebėjimo sistemą ir sukūrė nacionalinį sveikatos kodą.
Jį naudojant kontroliuojamos kelionės viešuoju transportu, apsilankymai kavinėse ir kitose viešosiose vietose. Kad gautų sveikatos kodą, asmenys privalo į Kinijoje populiarias programėles įvesti asmeninę, sveikatos ir kelionių informaciją.
Kai ją patvirtina valdžios institucijos, asmenims suteikiami žalios, geltonos arba raudonos spalvos kodai, leidžiantys arba draudžiantys judėti viešosiose erdvėse. Šalyje taip pat vykdomas masinis žmonių stebėjimas vaizdo kameromis ir bepilotėmis skraidyklėmis.
Panašią judėjimo leidimų sistemą taikė ir Rusija. Norėdami lankytis viešosiose vietose, vyresni nei 14 metų Maskvos gyventojai iš valdžios institucijų privalėjo gauti specialų QR kodą-leidimą. Asmeninę paskyrą leidimų svetainėje buvo privaloma susieti su elektroniniais valdžios vartais, kuriuose kaupiami gyventojų asmens duomenys“, – teigiama VSD ir AOTD ataskaitoje.
Siekė kenkti Vakarų valstybėms
Bet tai – tik ledkalnio viršūnė. Dokumente taip pat pažymima, kad pandemijos sukelta situacija autoritarinės valstybės taip pat naudojasi siekdamos globalių tikslų – pakenkti priešiškomis laikomoms valstybėms arba, priešingai, pagerinti savo tarptautinį įvaizdį.
„Rusija operatyviai prisitaikė prie besikeičiančios tarptautinio saugumo situacijos ir ėmė išnaudoti pandemiją propagandai ir dezinformacijai Vakarų valstybėse skleisti. Dažnai nesusijusiais ir net prieštaringais naratyvais apie Vakarų nesėkmes kovojant su pandemija akcentuojama įtampa tarp šalių, platinamos su COVID-19 susijusios sąmokslo teorijos.
Taip Rusija siekia tradicinių tikslų – skatinti konfliktus tarp Vakarų valstybių ir jų viduje, paremti euroskeptiškai nusiteikusias politines jėgas, rodyti NATO, Europos Sąjungos (ES) bei jų narių neveiksnumą“, – teigiama dokumente, kuris kartoja ankstesnes ES išvadas apie Rusijos bandymus pasinaudoti pandemija.
Tuo metu pastebima ir kita agresyvi tendencija: suaktyvėjo tiek apskritai į ES, tiek į atskiras valstybes nukreipta Kinijos propaganda ir diplomatija, kuria siekiama atremti kritiką dėl kilusios pandemijos bei kurti pozityvų Kinijos įvaizdį.
„Kaukių diplomatijoje“ svarbus vaidmuo tenka Kinijos diplomatinėms atstovybėms, kurios rūpinasi medicinos priemonių logistika bei stengiasi, kad apie suteiktą paramą būtų kuo išsamiau informuota visuomenė. Į šią veiklą aktyviai įtraukiamos tarptautinės Kinijos bendrovės: dovanodamos medicinos priemones, jos siekia didinti savo žinomumą ir konkurencingumą paramą priimančiose valstybėse.
Pasitelkdamas įvairius poveikio kanalus (diplomatines atstovybes, naujienų agentūras, tarptautines bendroves, diasporos ir studentų organizacijas) bei išnaudodamas neformalius ryšius su užsienio valstybių politikais, žurnalistais, mokslininkais, Kinijos politinis režimas užsienyje skleidžia propagandą apie globalią Kinijos lyderystę, KKP pasiekimus, itin pabrėžia demokratinių valstybių valdymo trūkumus bei jų vienybės stoką. Kinija įgyvendina „kaukių diplomatiją“ Lietuvoje ir skleidžia propagandą šalies informacinėje erdvėje“, – pažymi Lietuvos žvalgybininkai.
Be to, primenama, kad siekdamas valdyti su pandemija susijusį informacinį diskursą ir skleisti Kinijai palankius naratyvus, „Kinijos politinis režimas plečia bendradarbiavimą su Lietuvos žiniasklaidos priemonėmis, jose reguliariai publikuoja propagandinio turinio užsakomuosius straipsnius“.
Kinija ne tik pateikiama kaip pirmoji virusą sėkmingai suvaldžiusi ir sparčiai atsigavusi ekonominė pasaulio galia, bet ir šalis, kuri iki šiol neigia, kad virusas kilo būtent Kinijoje.
Nusitaikė į vakcinas ir ligonines
Vis dėlto saugumo priemones pritaikiusios Rusija ir Kinija ėmėsi agresyvios kibernetinio šnipinėjimo kampanijos – tai esą pastebima ir Lietuvoje, nors ji nėra išimtis prie pokyčių įprasti turėjusiame pasaulyje.
„Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, nuotolinio darbo organizavimas sukuria kibernetinio saugumo spragas, o priešiškų valstybių žvalgybos ir jų remiami programišiai ieško naujų galimybių kenkėjiškos veiklos efektyvumui didinti“, – įspėjama dokumente ir primenama, kad 2020 m. Rusijos žvalgybos tarnybų valdomos kibernetinės grupuotės Lietuvoje rengė kibernetines atakas prieš Lietuvos aukščiausias valdžios, užsienio politiką ir nacionalinį saugumą užtikrinančias institucijas, energetikos bei švietimo įstaigas.
„Lietuvoje ir kitose pasaulio valstybėse, siekiant sumažinti kontaktų kiekius ir potencialiai užkrėstų asmenų judėjimą, išaugo nuotoliniu būdu iš namų prie savo darboviečių informacinių sistemų besijungiančių žmonių skaičius, o fizinius susitikimus keitė virtualios konferencijos. Informacinių sistemų administratoriai siekė greitai, todėl ne visada saugiai prisitaikyti prie pokyčių, kurdami ir diegdami naujas prieigas, komunikacijos kanalus bei priemones.
Tikėtina, kad naujos spragos atsirado ne tik dėl galimo specialistų nepatyrimo ar skubos, bet ir buvo aptiktos pačiose nuotolinius komunikavimo sprendimus siūlančiose programose, anksčiau tiek programišių dėmesio nesulaukusiose dėl mažesnio populiarumo“, – įspėjo žvalgybininkai.
Būtent todėl didžiausią grėsmę Lietuvos institucijoms esą kelia Rusijos žvalgybos tarnybų koordinuojamos kibernetinio šnipinėjimo grupuotės. Tikėtina, kad Rusijos ir kitų priešiškų valstybių kibernetiniai pajėgumai dėl pandemijos nulemtų pokyčių tapo prioritetiniu įrankiu surinkti tikslinę informaciją.
Be to, Lietuva, pasak žvalgybininkų, tapo ir kibernetinių atakų baze – neva Rusijos žvalgybos tarnybų valdomos grupuotės taip pat išnaudojo Lietuvos informacinių technologijų (IT) paslaugų sektoriaus infrastruktūrą kibernetinėms atakoms prieš taikinius Vakarų valstybėse.
„Pavyzdžiui, dalis 2020 m. liepą paviešintų Rusijos žvalgybos tarnybų kibernetinio šnipinėjimo grupuotės APT29 atakų prieš COVID-19 vakciną kuriančias organizacijas Vakaruose buvo vykdomos pasinaudojant Lietuvos IT infrastruktūra“, – pabrėžiama dokumente. O tokios atakos buvo nukreiptos ne prieš bet ką, bet prieš vakcinos nuo koronaviruso kūrimą.
„Jungtinė Karalystė, Kanada ir JAV paskelbė, kad APT29 kibernetinio šnipinėjimo grupuotė, labai tikėtina, valdoma Rusijos žvalgybos, vykdė kibernetines šnipinėjimo operacijas prieš organizacijas, dalyvaujančias COVID-19 vakcinos kūrime“, – pažymima ataskaitoje.
Pačioje Lietuvoje nuo programišių jau nukentėjo ne tik Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, bet ir Klaipėdos jūrininkų ligoninės tarnybinės stotys, kuriose veikė buhalterinės apskaitos dokumentų valdymo ir vaistų verifikavimo sistemos – duomenys atakos metu buvo užšifruoti.