Sausio 13–osios proga Seime nuskambėjusi partizano Jono Kadžionio – Bėdos kalba sukėlė įvairių emocijų. Kartu su dar 6 laisvės kovotojais J. Kadžionis buvo apdovanotas Laisvės premija, o iš Seimo tribūnos jis kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, savo ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę partizanų vardu prašydamas sustabdyti „tyčiojimąsi iš partizanų ir Lietuvos valstybės pamatų griovimą“.
Lyg tyčia kitą dieną iš Kremliaus informacinių kanalų – „Rossija 1“ ir „1-ojo kanalo“ pasipylė nauja užgauliojimų banga. O sausio 15-ąją Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją ir jos pirmininką Mantą Martišių dėl šmeižto prieš Lietuvos partizanus. Seimo narių rašte teigiama, kad 2019 m. sausio 14 d. Rusijos televizijos kanalo „Rossija 24“ transliuotoje žinių ir aktualijų laidoje buvo parodytas reportažas, kuriame lietuvių partizanai išvadinti nusikaltėliais ir taikių gyventojų bei vaikų žudikais.
Kartojo V. Titovo žodžius
Per „Rossija 1“ kanalą (jo laidas Lietuvoje rodo kanalas „Rossija 24“) parodytą reportažą pristatė lietuvių kilmės Rusijos žurnalistas Ernestas Mackevičius, kuris teigė, kad „Lietuvoje valstybines premijas įteikė taip vadinamiems miško broliams, kurie Antrojo pasaulinio karo laikais veikė hitlerinės Vokietijos pusėje. Tuos žmones, nuo kurių rankų Pribaltikos teritorijoje žuvo nuo 9 tūkst. iki 25 tūkst. žmonių, tarp jų ir lietuvių, dabar šlovina kaip nacionalinius herojus“.
Į Lietuvą komandiruotas kanalo „žurnalistas“ Aleksandras Jevstignejevas užsimojo ir plačiau: teigdamas, kad įprastai apdovanoja kovotojus su fašizmu, jis pabrėžė, kad „Lietuvoje prezidentė rankas spaudžia tiems, kas kovojo Adolfo Hitlerio pusėje ir atsakingi už mažiausiai 9 tūkst. žmonių žūtį“.
Tarsi įrodymas pateikiama liūdnai pagarsėjusi nuotrauka iš „Lietūkio“ garažo Kaune, 1941-ųjų birželį, o taip pat – ta nuotrauka, kurioje būtent lietuvė aprauda 1941 m. sovietų teroro aukas – visa tai buvo pateikta kaip Lietuvos partizanų aukos.
Reportaže taip pat buvo pateikta daug melagingos statistikos apie neva nuo partizanų nukentėjusių aukų skaičių. O apie partizanų tariamus nusikaltimus ir jų sąsajas Kremliaus propagandiniam kanalui per programėlę „Skype“ noriai pasakojo socialistinio liaudies fronto lyderiu save vadinantis Giedrius Grabauskas.
„Tai buvo žmonės, ne tik susiję su Vokietijos žvalgyba, fašistų okupantais, jie grobė, žudė, bet ir jie ir, žinoma, veikė kartu su amerikiečių žvalgyba“, – tikino G. Grabauskas.
Už panašius teiginius pernai griežtos reakcijos sulaukė dabar jau buvęs Klaipėdos savivaldybės narys Viačeslavas Titovas. Teisėsauga pradėjo tyrimą, kai politikas neteisingai pareiškė, esą A. Ramanausko-Vanago iniciatyva partizaninio karo su sovietais metu buvo nužudyti 8 tūkst. taikių gyventojų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas prieš kelias savaites paskelbė, kad taip pasisakydamas V. Titovas sulaužė priesaiką.
Nesulaukęs balsavimo dėl apkaltos jis atsistatydino iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos. Kiek vėliau jis pranešė būsimiems savivaldos rinkimams kuriantis rinkiminį komitetą „Titov ir teisingumas“. Jį esą sudarys ir Lietuvos rusų sąjungos nariai, ir miesto gyventojai, „kuriems socialinis teisingumas nėra tuščiažodžiavimas“. Tiesa, nuo kaltinimų jis dar neišsisuko.
V. Titovui dėl jo pasisakymų apie partizanų vadą Adolfą Ramanuską-Vanagą pareikšti įtarimai dėl mirusiojo atminimo paniekinimo, kurstymo prieš žmonių grupę ir viešo pritarimo sovietiniams nusikaltimams, trečiadienį pranešė Klaipėdos apygardos prokuratūra.
Pasak prokuratūros, ikiteisminio tyrimo eigoje nustačius naujas aplinkybes, jis išplėstas taip pat tiriant ir kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę ir viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvai ar jos gyventojams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo.
L. Kasčiūnas kartu su dar keliais parlamentarais jis jau parengė pataisas, kad priesaiką sulaužiusiems vietos politikams aštuoneriems metams būtų užkirstas kelias į rinkimus. DELFI politikas tikino, jog kreipsis į prokurorus ir dėl G. Grabausko pasisakymų apie Lietuvos partizanus.
Pernai G. Grabauskas jau buvo patekęs į teisėsaugos akiratį. Tiesa, tada, po beveik metus trukusio tyrimo, Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs antivalstybine veikla kaltintų vyrų baudžiamąją bylą, nuteisė Žilviną Razminą ir Olegą Titorenką, kuriems skyrė po 9 mėnesius laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant vieniems metams, o G. Grabauską išteisino, neįrodžius nusikalstamos veiklos.
Į Vilnių atvyko skleisti melo?
L. Kasčiūno manymu, pastaraisiais metais suaktyvėjusios pastangos menkinti Lietuvos partizaninį pasipriešinimą tik stiprėja. Tai nėra pirmas atvejis, kada rusiški televizijos kanalai skleidžia tokio ir panašaus pobūdžio informaciją apie Lietuvą ar kitas Baltijos šalis.
Ir išties, dar vieną, beveik identišką reportažą iš Vilniaus parengė ir pagrindinis Rusijoje – 1-asis kanalas. Vedėjas taip pat dramatišku tonu tikino, kad „Lietuvos parlamente šlovina tuos, kurie dešimtmečius buvo priversti slėpti savo gėdingą praeitį“.
Apdovanotus partizanus jis apkaltino žydų žudynėmis Antrojo pasaulinio karo metais, o tai turėjo patvirtinti į Vilnių komandiruota „žurnalistė“ Aliona Germanova, kuri ir parengė reportažą.
Jame pakalbintas ir Aleksandras Diukovas, kuriam, kaip įtariamam Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojui, 2014 m. uždrausta dešimtmetį atvykti į Lietuvą už okupacijos neigimą. Pakalbintas ir Maskvoje gyvenantis Antrojo pasaulinio karo laikų veteranu iš Klaipėdos pristatytas Afijanas Antonovas, kurio tėvus esą nušovė partizanai.
O taip pat – Lietuvoje gyvenančių Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje, organizacijos vadovas Julius Deksnys, kuris prieš kelerius metus Vladimiro Putino kvietimo vyko į Maskvą švęsti vadinamosios Pergalės dienos.
Reportažo autorė stebėjosi, kodėl šio „Lietuvą vadavusios“ 16-osios „lietuviškos“ sovietinės divizijos veterano nepakvietė į Sausio 13-osios renginius.
„Vykdydama informacinį karą ir skleisdama priešišką propagandą, melagingas žinias, Rusija siekia kurstyti visuomenės įtampą ir Lietuvos žmonių nepasitikėjimą savo valstybe“, – teigė L. Kasčiūnas.
Seimo nariai savo rašte prašo įvertinti ir pritaikyti sankcijas šiam kanalui.
„Prašome įvertinti minėtoje televizijos kanalo „Rossija 24“ žinių ir aktualijų laidoje rodytą reportažą apie Laisvės premijos įteikimą Lietuvos partizanams ir šiam televizijos kanalui pritaikyti įstatymuose numatytas poveikio priemones“, – kalbėjo A. Ažubalis.
Fiesbuke tokiu raginimu pasidalijo dešimtys žmonių, tarp jų ir vieno apdovanotųjų Juozo Jakavonio-Tigro dukra Angelė. Ji priminė ir kitą Kremliaus dezinformacijos kanalų skleidžiamą melą – esą apie apdovanotus lietuvių partizanus tyli šalies žydų bendruomenė.
„Mano tėtį šiai premijai pasiūlė būtent žydų tautybės Seimo narys Emanuelis Zingeris. Kiek gali Rusijos politikai ir jiems tarnaujantys žurnalistai meluoti?“, – piktinosi garsiojo partizano dukra, pabrėžusi, kad piniginė suma, kurią gavo kiekvienas partizanas yra 714 Eurų, o melagingame pranešime pasakyta jog kiekvienas partizanas gavo po 5 tūkstančius eurų.
Nubausti ne taip paprasta
Vis dėlto LRTK vadovas M. Martišius pripažino, kad ne viskas taip paprasta: norint nubausti Kremliaus informacinius kanalus, t.y. laikinai sustabdyti jų retransliavimą reikia vadovautis griežtai numatytomis ir patvirtintomis taisyklėmis.
„Vertinama, ar yra tos aplinkybės, kurios minimos. Komisija sprendžia, ar reikia didesnio tyrimo, tai su vertimais viskas gali užtrukti iki dviejų mėnesių. Jei nustatomas pažeidimas, laikinas retransliacijos stabdymas gali būti taikomas iki trijų mėnesių, o kitais atvejais ilgiau, daug kas priklauso nuo VGTRK (Rusijos valstybinės televizijos ir radijo transliavimo kompanija)“, – sakė M. Martišius.
Kitas įrašas, kurį parodė „1-asis Baltijos kanalas“ taip pat gali būti vertinamas, tačiau formaliai tai yra europinis kanalas, tad bus pradėta procedūra ir retransliacija gali būti sustabdyta tik po trijų pažeidimų per metus. Net jei būtų įrodyta, kad „Rossija 24“ ir „1-asis Baltijos kanalas“ padarė pažeidimą, abiems šiemet tai būtų tik po pirmą.
DELFI jau rašė, kad, remiantis Rytų Europos studijų centro atliktu tyrimu, kuriame konstatuojama, jog kova su propaganda yra ta tema, kuriai pritaria dauguma Lietuvos gyventojų.
52 proc. pritaria, kad reikia kurti daugiau patriotiškumą skatinančios ir pramoginės produkcijos (serialų, filmų, knygų), 43 proc. mano, kad Lietuva sėkmingai kovoja su propaganda (36 proc. – ne), 40 proc. pritartų, kad vienašališką informaciją skleidžiantys Rusijos televizijos kanalai būtų ribojami. Tiesa, tik 21 proc. pritaria (69 proc. nepritaria), kad būtų ribojama rusiška produkcija lietuviškuose kanaluose.
„Įdomu tai, kad didelis procentas tų žmonių, kurie pritaria griežtoms priemonėms kovoti su Kremliaus TV kanalų skleidžiama propaganda.
Prieš kokį dešimtmetį į tai tikrai buvo žiūrėta labai kritiškai, tad pačiam Vladimirui Putinui galima padėkoti už tokios propagandinės strategijos rezultatus – matome kaip žmonės reaguoja“, – atkreipė dėmesį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius, kuris keliolika metų nagrinėja informacinius karus.
Pagerbė išlikusius gyvuosius
Tiesa, L. Kasčiūno ir A. Ažubalio iniciatyvoje nubausti Kremliaus propagandistus yra ir dar viena galimybė.
„Kviečiame visus neabejingus atidaryti vaizdo įrašo nuorodą ir paspausti „Pranešti“ (Report) tam, kad „YouTube“ pašalintų šį melagingą įrašą. Instrukciją, kaip tai padaryti rasite renginio sienoje ir viršelyje“, – raginami visi norintieji.
DELFI primena, kad šiemet Laisvės premija įteikta likusiems gyviems partizanams Jonui Čeponiui, Jonui Kadžioniui, Juozui Jakavoniui, Bronislavui Juospaičiui, Vytautui Balsiui, Jonui Abukauskui, Juozui Mociui. Septyni asmenys parinkti kaip viso laisvės kovos sąjūdžio simboliai. Nė vienas jų nėra prisidėjęs prie lietuvių, rusų ar kitų tautybių civilių žudynių pokario metais ar juo labiau prie Holokausto.
Jie kovojo skirtingose apygardose, skirtingose Lietuvos vietose. Laisvės premijų komisijos pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, pristačiusi partizanų istorijas, pažymėjo, kad jie buvo suimti, ištremti ir kalėjo sovietiniuose lageriuose nuo keliolikos iki trisdešimties metų.
Anot jos, partizanams ne kartą buvo siūloma sutrumpinti bausmę ar jos išvengti, tačiau nė vienas „nepasirinko tamsos ir negarbės kelio“.
„Kiekvienas iš šių vyrų išėjo į mišką kovoti prieš Sovietų Sąjungos okupaciją dėl labai panašių aplinkybių: į Sibirą ištremti artimieji, broliai ar seserys, žuvę partizanaudami, nenoras prievarta eiti į raudonąją okupacinę armiją, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.