Pastaraisiais metais Lietuvos televizijos kanaluose buvo stebimas gerokai išaugęs transliuojamos rusiškos produkcijos kiekis. Jei 2007 m. per vieną sausio mėnesio savaitę lietuviški kanalai transliavo 79 valandas rusiškos produkcijos, tai jau 2016 m. – 151 valandą, o 2017 m. – net 198 valandas.
Tokioje rusiškoje produkcijoje (net jeigu tai ir TV serialai) neretai matomas rusiško ar sovietinio gyvenimo būdo propagavimas, nostalgijos SSRS elementai. O kai kurių kanalų vadovai dėl to nematė problemų – esą rodo tai, kas žmonėms patinka.
Tačiau naujausias tyrimas rodo, kad šiemet rusiškos produkcijos bent jau jos rodymu pagarsėjusiuose kanaluose – gerokai mažiau.
Dramatiškos permainos rugsėjį
Atliktas televizijos programų „LNL“, „BTV“, „TV1“, „TV3“, „TV6“, „TV8“ ir LRYTAS.TV“ viešai skelbiamų televizijos programų tvarkaraščių tyrimas, kurio metu buvo vertinama, kokią konkrečios televizijos programos laiko dalį (procentais) šių televizijos programų transliuotojai skria audovizualinei produkcijai pagal kilmės šalį, išskiriant Rusiją. Į bendrą skaičių nepateko laikas, skirtas žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei.
Paaiškėjo, kad rusiškos produkcijos kiekis daugelyje televizijos programų žymiai sumažėjo. Pavyzdžiui, pagal tokią produkciją pirmavę du kanalai – BTV ir LRYTAS.TV atsisakė didelės dalies rusiškos produkcijos. Jei 2017 m. kovo 6-ąją tokios produkcijos atitinkamai buvo 44 ir 49 proc., tai šių metų rugsėjo 20 ir 21 dienomis skaičiai buvo kitokie. Rugsėjo 20-ąją BTV iš viso nerodė rusiškos produkcijos, o kitą dieną – vos 4,8 proc., o LRYTAS.TV atitinkamai – 18,6 ir 7,7 proc.
Tai, anot tyrimo autoriaus Felikso Remeikos, galima sieti su keliais veiksniais. Pirmiausiai todėl, kad po 2017 metais LRTK atlikto tyrimo rezultatų paskelbimo kilo nemažas sujudimas. Neigiami atsiliepimai dėl rusiškos produkcijos kiekio skriejo būtent lietuviškiems televizijos kanalams.
Be to, šių metų liepą įsigaliojo Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kurios įpareigojo retransliuojamų ir internete platinamų televizijos programų kiekviename programų pakete sudaryti ne mažiau kaip 90 proc. programos oficialiomis ES kalbomis – rusų tarp jų nėra.
Pasak Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojo Lauryno Kasčiūno, tokios tendencijos yra džiuginančios.
„Tikiu, jog prie rusiškos produkcijos mažėjimo prisidėjo liepą įsigaliojusios mūsų su Vytautu Kernagiu parengtos, Seime priimtos ir įsigaliojusios pataisos, kurios numato, kad televizijos programos, transliuojamos ne oficialia Europos Sąjungos kalba, turi būti verčiamos į lietuvių kalbą“, – tikino parlamentaras. Jo nuomone, rusiškoje produkcijoje neretai matomas rusiško ar sovietinio gyvenimo būdo propagavimas, nostalgijos SSRS elementai.
„Atrodytų nieko nuostabaus, tačiau šiuo atveju svarbu žinoti, kad Rusijoje kultūra yra susijusi su politika. Rusija televiziją laiko savo „minkštosios galios“ instrumentu, kuris ypač svarbus informacinio karo kontekste. Per televizinę produkciją ji formuoja tam tikrus tapatybinius elementus, „pririša“ tokią produkciją žiūrinčius žmones prie šios kultūrinės ir informacinės erdvės. Sociologiniai tyrimai rodo, kad žmonės, jaučiantys sovietinę nostalgiją yra linkę atmesti Lietuvos demokratinę santvarką ir pasižymi prokremliška geopolitine orientacija“, – pridūrė jis.
„Pastaruoju metu žmonėms vis dažniau renkantis internetines filmų ar serialų peržiūros platformas, televizijos kanalai norėdami konkuruoti su internete tiekiama filmų ar serialų produkcija siekia transliuoti naujus, vakaruose sėkmės sulaukusius filmus ar serialus, kurie užima ir pakeičia rusiškos produkcijos vietą“, – pabrėžė F. Remeika.
Pasikeitus vadovams kito ir skaičiai
Jis taip pat pažymėjo, kad pokyčius galima sieti ir su permainomis kanalų vadovybėje. Pavyzdžiui, Lrytas.tv nuo 2019 m. pavasario darbus pradėjo naujas televizijos vadovas, kai Liną Ryškų pakeitė buvęs ilgametis nacionalinio transliuotojo LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius.
Šešerius metus „Lietuvos ryto“ TV dirbęs L. Ryškus neslėpė nematantis problemų dėl augančios rusiškos produkcijos jo vadovaujamame kanale.
Į klausimą, kodėl vis dėlto išskirtinai daug vietos jo vadovaujamas kanalas skiria rusiškai produkcijai, dar 2016 jis atsakė taip: „Nes ji kokybiška ir ją žmonės žiūri.“
Tuomet L. Ryškus tikino, kad rusiškus serialus žiūri kur kas daugiau žiūrovų nei, pavyzdžiui, jų kanalu rodomą „Sony“ produkcijos „Bręstantį blogį“.
Pasitraukus L. Ryškui rusiškos produkcijos kiekis „Lrytas.tv“ sumažėjo daugiau nei perpus, o vietoje jų pradėtos transliuoti tokios Lietuvos aktualijų bei švietėjiškos laidos kaip „Laikykitės ten su Andriumi Tapinu“, „Dekonstrukcijos su Edmundu Jakilaičiu.“, kuriose dažnai pabrėžiamas rusiškos propagandos aktualumas ir žala.
Pasak F. Remeikos, taip pat galima įvertinti kito veiksnio įtaką: 2019 m. liepos pradžioje 100 proc. kanalo akcijų iš UAB „Lietuvos rytas“ įsigijo UAB „Singing Fish“.
Atsijojo į kitus kanalus
Bet ar rusiškos produkcijos kiekybės sumažėjimas kaip nors atsiliepė paties turinio rodymui kituose kanaluose, ypač didžiuosiuose? Žiūrint tiesmukai, TV3 ir LNK rusiškos produkcijos į savo programą beveik neįtraukia. Pavyzdžiui, TV3 iš minėtų datų tik šių metų rugsėjo 21-ąją rodė 7,4 proc. rusiškos produkcijos. LNK atitinkamai – rugsėjo 20-ąją – 2,6 proc., o 21-ąją – 3 proc.
Anot tyrimo autoriaus, BTV kanale, kuris buvo vienas iš lyderių pagal rusiškos produkcijos transliavimo kiekį, šiandien beveik neliko rusiškos produkcijos, o ją pakeitė sėkmės sulaukę serialai („Sostų karai“, „Juodasis sąrašas“).
Kita vertus, kanalų susijungimo pasekmės taip pat atsispindi statistikoje. Pavyzdžiui, TV6 kanalas, rodo į lietuvių kalbą subtitruotą serialą „Univeras“, o TV8 kiekvieną dieną transliuoja animacinius serialus vaikams ir didžioji dalis jų sukurti Sovietų sąjungos laikais – jie sudaro 9 proc. visos dienos programos.
„Vienas iš veiksnių kodėl taip gali būti pasirinkta, jog yra nuomonė, kad tuo metu (sovietmečiu) didžiojoje dalyje sukurtų animacinių filmukų yra pabrėžiama draugystė, lygybė, nėra smurto.
Tačiau tokie, iš pirmo žvilgsnio nekalti, animaciniai serialai gali būti vienas iš nostalgiją sovietmečiui skatinančių veiksnių. Nors ir pačiame animaciniame seriale gali nebūti aiškios propagandinės žinutės, tačiau nostalgija, kurią sukelia tokia produkcija yra kur kas svarbesnė ir daranti didesnę įtaką teigiamam sovietmečio vertinimui ir neigiamam dabartinės valstybės ir jos valdžios vertinimui“, – sakė F. Remeika.
TV3 televizijos kanalas darbo dienomis rusiškos produkcijos netransliuoja, o transliuoja tik savaitgalį, kai rodoma laida „Ekstrasensų mūšis“. Visi trys šie kanalai priklauso žiniasklaidos bendrovei „All Media Baltics“ ir bendrai per dieną rodo keliolika proc. rusiškos produkcijos.
Ne išimtis ir ir LNK, kuriai priklauso ta pati BTV bei TV1. Būtent į pastarąjį kanalą buvo perkelta daugiausiai rusiškos produkcijos – nuo 2,8 proc. tyrimo dieną 2017 m. iki 23,6 proc. Šių metų rugsėjo 21-ąją. Šią dieną bendrai LNK grupei priklausantys kanalai transliavo virš 30 proc. rusiškos produkcijos.
Anot F. Remeikos, atliekant tyrimą buvo galima pastebėti, jog žymiai sumažėjo rusiškos produkcijos, kuri yra tik subtitruota ir rodoma originalo kalba.
Tik TV6 kanale rodomas serialas „Univeras“ buvo transliuojamas rusų kalba ir lietuviškais subtitrais (Penktadienio dienos tyrimo metu (2019.09.20), su subtitrais buvo rodomas serialas „Univeras“ ir Lrytas.tv kanalo transliuojamas ukrainietiškas serialas „Rojus“).
„Kadangi daugelis rusiškos kilmės produktų yra įgarsinti lietuviškai, jie gali pasirodyti ne tokie patrauklūs vartotojams, kurie norėdavo rusiškos kilmės serialus ar filmus žiūrėti originalo (rusų) kalba“, – sakė F. Remeika. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nemažai televizijos programų eterio laiko skiriama ukrainietiškai produkcijai. Pavyzdžiui, rugsėjo 20-ąją TV3 kanale jai skirtos apie 2 valandos, LNK kanale – maždaug valanda, BTV kanale – net 4 valandos, o „Lrytas.tv“ apie 5 val.
„Šie duomenys gali būti nulemti, jog ukrainietiška produkcija yra kur kas pigesnė už vakarietišką ir taip pat gali būti geras pakaitalas pakeisti rusišką produkciją ir taip išlaikyti auditoriją, kuri mėgo rusišką produkciją“, – tikino F. Remeika.