Šių metų pradžioje, Lietuvos ir Latvijos institucijoms nustačius pažeidimus, buvo imtasi teisinių veiksmų prieš du Rusijos televizijos kanalus: „RTR Planeta“ (Lietuvoje) ir „Rossija RTR“ (Latvijoje). Tai nebuvo pirmas kartas, tačiau tokie veiksmai Kremliaus žiniasklaidoje buvo sutikti su ypač griausmingais pareiškimais apie neva ribojamą žodžio laisvę ir draudimus rusakalbiams gyventojams gauti informaciją gimtąja kalba.
Vis dėl to giliau pažvelgus į abu Rusijos žiniasklaidoje aptarinėjamus atvejus, paaiškėja, jog kaltinimai žodžio laisvės suvaržymais tėra dar viena dezinformacijos dozė.
Antras pažeidimas per pusmetį
Vasario pradžioje Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRKT) pranešė, kad antrą kartą per pastarąjį pusmetį nustatė pažeidimą Lietuvoje retransliuojamos Rusijos televizijos „RTR Planeta“ laidose ir dėl šios priežasties tęsia procedūras dėl kanalo retransliavimo laikino sustabdymo.
LRKT savo posėdyje apsvarstė sausio 13 dieną „RTR Planeta“ laidoje „Žinios“ („Vesti“) paskelbtą informaciją ir nusprendė, kad ja buvo šiurkščiai pažeistas Visuomenės informavimo įstatymas – kurstoma neapykanta bei platinama dezinformacija. Šioje laidoje buvo kalbama apie 1991 metų sausio 13-osios įvykius Vilniuje, o žinomas Rusijos politikas Vladimiras Žirinovskis eilinį kartą svaidėsi karingais grasinimais Baltijos valstybių, Lenkijos ir Ukrainos atžvilgiu.
Pastarąjį kartą pažeidimas „RTR Planeta“ kanale buvo nustatytas praėjusių metų spalio mėnesį, kai buvo konstatuota, kad rugsėjo 17 dieną rodytoje laidoje „60 minučių“ buvo kurstomas karas, nesantaika ir tautinė neapykanta.
Šiuos komisijos sprendimus kaltinimais pasitiko „Sputnik“ naujienų portalas. Pasak šio naujienų portalo kalbinto teisininko, tokiu LRKT sprendimu siekiama atimti iš rusakalbių gyventojų galimybę bendrauti ir gauti informaciją jų gimtąja kalba, pats sprendimas pamina žodžio laisvę ir žmogaus teises bei yra politiškai motyvuotas.
ES tvirtai stoja į Lietuvos pusę
Tai nėra pirmas kartas, kai skamba panašūs kaltinimai, juo labiau, kad tai taip pat nėra pirmas kartas, kai „RTR Planeta“ patenka į LRKT akiratį, o institucijos priimami sprendimai, nors ir smerkiami Kremliaus žiniasklaidoje, sulaukia palaikymo ES institucijose.
LRKT, atlikusi visus teisinius veiksmus, prieš „RTR Planeta“ kanalą ribojančias priemones jau yra naudojusi net keturis kartus: 2014, 2015, 2016 ir 2018 metais. Visais atvejais Europos Komisija įvertino LRTK sprendimus kaip teisėtus, pagrįstus ir atitinkančius ES teisę.
Štai 2018 metais priimtame Europos Komisijos sprendime, pasak LRTK, teigiama, jog Lietuva įrodė, kad „RTR Planeta“ laidose buvo pakartotinai fiksuoti akivaizdūs ir rimti neapykantos platinimo draudimo pažeidimai – kelioms valstybėms, įskaitant Baltijos šalis, buvo grasinama okupacija ir kariniu susidorojimu, kurstoma nesantaika ir tautinė neapykanta.
Per praėjusį pusmetį „RTR Planeta“ kanale užfiksuoti du pažeidimai taip pat dar nereiškia, kad pastarosios televizijos retransliavimas bus apribotas Lietuvoje čia ir dabar – reikėtų trečio pažeidimo. Šiuo metu LRKT kreipsis į televizijos kanalą valdančią Rusijos kompaniją bei licenciją Rusijos televizijai išdavusią instituciją Prancūzijoje, kurias informuos apie pažeidimus ir galimas pasekmes. Apie pažeidimus taip pat bus informuota ir Europos Komisija.
Nepavykus per mėnesį nuo pranešimo Europos Komisijai pateikimo rasti sutarimo arba kartojantis pažeidimams, LRKT „RTR Planeta“ retransliavimą gali sustabdyti metams arba ilgesniam laikotarpiui.
Vis dėlto Lietuvoje prieinamų televizijos kanalų rusų kalba tinklelis išlieka pakankamai platus, o kaltinimai, jog šalyje yra bandoma riboti gyventojų galimybes bendrauti rusų kalba yra niekuo nepagrįsti.
Tie patys argumentai Latvijoje
Baltijos valstybių valdžia nuolat trukdo Rusijos žiniasklaidai. Tai yra suderinti veiksmai. Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse parodo tikrąją Vilniaus, Rygos ir Talino demagoginių pareiškimų apie jų atsidavimą demokratijai ir žodžio laisvę vertę.
Tokiais pareiškimais „Rossija RTR“ kanalo retransliavimo sustabdymą kaimyninėje Latvijoje pasitiko Kremliaus žiniasklaida.
Vasario 8 dieną Latvijos televizijos tinklus prižiūrinti Nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba (NEPLP) sustabdė Rusijos vyriausybei priklausančio „Rossija RTR“ televizijos kanalo retransliavimą Latvijoje. Sprendimas įsigaliojo vasario 15 dieną.
Kaip skelbiama oficialiame NEPLP pranešime, liepos-gruodžio mėnesiais buvo užfiksuoti iš viso keturi pažeidimai. Stebinančiai atrodo ir vienas su šiuo NEPLP sprendimu susijęs faktas – trys iš keturių pažeidimų, dėl kurių buvo priimtas sprendimas laikinai sustabdyti „Rossija RTR“, buvo skirtingu metu užfiksuoti toje pačioje laidoje – „60 minučių“.
Liepos mėnesį transliuotoje laidoje buvo skatinama neapykanta Ukrainos atžvilgiu. Rugsėjo mėnesį šioje laidoje buvo kviečiama aneksuoti Estijos Narvos miestą, kviečiama siųsti karinius lėktuvus į Berlyną ir Stokholmą. Spalio mėnesio laidoje demokratinės Baltarusijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ne tik buvo iškeikta, bet ir raginta pakarti ją Minsko centre. Galiausiai, buvo imtasi grasinimų sunaikinti ir Briuselį, ir Kijevą.
Paskutinis pažeidimas buvo užfiksuotas Vladimiro Solovjovo laidoje, kurioje buvo kviečiama, panaudojant karinę jėgą, atstatyti 1990 metų sausio 1 dieną buvusias Rusijos (Sovietų Sąjungos) sienas.
„Rossija RTR“ televizijos kanalui tokios sankcijos Latvijoje taip pat taikomos ne pirmą kartą. 2019 m. sausio 31 dieną NEPLP priėmė sprendimą sustabdyti „Rossija RTR“ retransliaciją Latvijos teritorijoje trims mėnesiams. 2019 m. gegužės 3 d. Europos Komisija patvirtino, kad priemonės, kurių Latvijos NEPLP nusprendė imtis reaguodama į „Rossija RTR“ kanalo programose užfiksuotus įstatymų pažeidimus, yra suderinamos su Bendrijos teise.
Pamokslauja sąrašo autsaiderė
Apriboti Lietuvoje arba Latvijoje veikiančių Rusijos televizijos kanalų veiklą nėra taip paprasta – nepakanka sprendimų pagrįsti politine valia ar kitokiais motyvais, kuriuos bando įpiršti Kremliaus ruporai.
Tiek Lietuvos, tiek Latvijos įstatymai, tiek ES teisė draudžia kurstyti neapykantą, raginti smurtauti ir kurstyti karinius konfliktus. Tiek Lietuvos, tiek Latvijos institucijų sprendimai yra priimami Europos Sąjungos garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyvoje nustatyta tvarka ir perduodami ne tik sankcionuojamiems ar įspėjamiems televizijos kanalams, bet ir Europos Komisijai bei kitų ES šalių, kuriuose Rusijos televizijos kanalai būna registruoti, institucijoms.
Latviai informaciją apie pažeidimus perdavė ne tik „Rossija RTR“ kanalo atstovams, bet ir Europos Komisijai bei Švedijos žiniasklaidos reguliavimo atstovams (kadangi „Rossija RTR“ yra registruota Švedijoje). Kaip jau minėta, Lietuvos reguliuotojas informaciją apie pažeidimus taip pat perdavė tiek „RTR Planeta“, tiek Europos Komisijai, tiek Prancūzijos (kurioje kanalas yra gavęs licenciją) institucijoms.
Kadangi „Rossija-RTR“, kaip ir „RTR Planeta“ yra registruotos ES, jų transliacijoms yra taikomos Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos nuostatos, įpareigojančios nevaržyti kitos Bendrijos narės laidų retransliacijų, nebent jos aiškiai pažeistų nacionalinius įstatymus. Siekiant priimti ribojančius sprendimus reikia labai tvirtų ir aiškių įrodymų, kuriuos taip pat turi patvirtinti ir Europos Komisija.
Galiausiai, tai, kad Baltijos valstybės gerbia žodžio laisvę gerai iliustruoja ir tarptautiniai reitingai. Tarptautinės organizacijos „Reporteriai be sienų“ kasmet rengiamame Pasaulio spaudos laisvės indekse, skirtame įvertinti žiniasklaidos laisvei skirtingose pasaulio šalyse, 2020 metais Estija užėmė 14, Latvija – 22, Lietuva – 28 vietas. Estija priklauso valstybių grupei, kurioje situacija vertinama kaip „gera“, Latvijoje ir Lietuvoje padėtis yra „gana gera“.
Tuo metu žodžio laisve Baltijos šalyse susirūpinusi Rusija įsitaisiusi gėdingoje sąrašo uodegoje: atsidūrusi tarp Hondūro ir Kongo demokratinės respublikos Rusija užima vos 149 vietą iš 180, o žiniasklaidos laisvės padėtis šalyje apibūdinama kaip „bloga“.