Po sekmadienio incidentų įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos pasiekė kelerius metus nematytas aukštumas. Tiesiogiai Kremlių apkaltinę ukrainiečiai tikina, kad į Azovo jūrą pro Kerčės sąsiaurį įplaukti bandę trys jų laivai buvo apšaudyti ir užimti.
Šio fakto neslėpė ir rusai – per Kremliaus kontroliuojamą žiniasklaidą buvo parodyti Kerčės uoste prišvartuoti užgrobti Ukrainos laivai, o Federalinės saugumo tarnybos (FST) viešųjų ryšių skyrius išplatino vaizdo medžiagą, kurioje nufilmuoti trys Ukrainos jūreiviai, paimti į nelaisvę incidento Kerčės sąsiauryje metu. Įraše matoma, kaip vyrai iš popieriaus lapo skaito savo „parodymus“.
Kijevo reakcija buvo griežta – šalis paskelbė karinę padėtį ir apkaltino Maskvą tiesiogine karine agresija. O Rusijos žiniasklaidoje sukosi vienas žodis: provokacija.
Esą Kijevas sugalvojo išprovokuoti Rusiją siekdamas savų tikslų – kovo mėnesį vyksiančių prezidento rinkimų metu dėl perrinkimo nerimaujantis prezidentas Petro Porošenko norėjo užsmaugti žiniasklaidos laisvę, todėl jam reikėjo įvesti karo padėtį.
Be to, Ukrainos valdžia, anot Rusijos propagandistų, norėtų jėga spręsti atplėštų separatistinių respublikų klausimą, o Ukrainą primiršę Vakarai esą galėtų įvesti papildomas sankcijas Rusijai.
Kartoja seną S. Lavrovo versiją
Pavyzdžiui, tinklapyje news-front.info tikinama, kad provokaciją P. Porošenka surengė „palieptas JAV ambasados“. Be to, Kijeve realią galią esą turi patarėjai iš 13 NATO šalių, tarp jų ir Lietuvos.
„Nereikia pamiršti, kad nuo 2014-ųjų vasaros visose pagrindinėse civilinėse ir karinėse Ukrainos tarnybose svarbiausią vaidmenį vaidina užsienio šalių patarėjai. Ukrainos saugumo tarnybos biure netgi iškėlė JAV vėliavą, o penkis aukštus užėmė būtent amerikiečių specialistai“, – tikinama straipsnyje.
Iš tikrųjų JAV ir kitų šalių atstovai jau ne kartą šaipėsi iš tokių sąmokslo teorijų, nors jas kartojo ir pats Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Dar 2014 balandį, po JAV Centrinės žvalgybos agentūros direktoriaus vizito Kijeve, kai ir buvo trumpam iškelta JAV vėliava, jis tikino, kad ukrainiečių veiksmams diriguoja būtent amerikiečiai.
„Neturiu jokio pagrindo negalvoti, kad amerikiečiai visiškai tiesiogiai diriguoja šiam šou“, – sakė S. Lavrovas, kuris pabrėžė, kad esą nebuvo paneigti ankstesni žiniasklaidos pranešimai apie CŽA vaidmenį analizuojant padėtį Ukrainoje, JAV ambasados veiksmus per vadinamuosius Maidano protestus, nuvertusius Kremliaus palaikomą režimą Kijeve, taip pat faktą, jog SBU būstinėje visas aukštas atiduotas Amerikos jėgos struktūrų darbuotojams.
Tačiau po incidento Juodojoje jūroje tokios sąmokslo teorijos vėl atgimė. Pagrindiniais „dirigentais“ dabar vadinami JAV specialusis pasiuntinys Kurtas Volkeris ir JAV Centrinei vadavietei vadovavęs bei nuo 2016-ųjų iki šių metų lapkričio vidurio Ukrainos gynybos ministerijai patarinėjęs generolas Johnas Abizaidas. Be to, Kremliaus ruporo teigimu, iš viso Ukrainos gynybos ministerijai patarinėja net 72 kariniai patarėjai iš JAV.
„Yra ir kiti patarėjai, pavyzdžiui, britai, kuriems vadovauja generolas Nicas Parkeris, buvęs britų sausumos pajėgų vadas. Be to, yra dar apie 60 karinių patarėjų iš 13 NATO šalių, o šeši asmenys iš JAV, Jungtinės Karalystės, Lietuvos, Vokietijos, Kanados ir Lenkijos turi strateginių partnerių statusą“, – pabrėžiama straipsnyje.
Išgalvotas pasienis jūroje
Esą būtent Ukrainos sąjungininkai privertė ukrainiečius griebtis provokacijų – „įžūliai veržtis laivais pro Kerčės sąsiaurį, o po jų neutralizacijos kreiptis į sąjungininkus, prašant pagalbos“. O šių provokacijų tikslas neva yra konflikto su Rusija išprovokavimas.
Tiesa, straipsnyje pamirštama paminėti, kad būtent Vakarų šalys paragino tiek Ukrainą, tiek Rusiją vengti provokacijų, tačiau būtent pastarąją šalį apkaltino dėl incidento, kurį Ukraina vadina agresijos aktu ir dėl to mėnesiui įveda karo padėtį 10-yje šalies regionų.
Be to, nei Ukraina, nei Vakarų šalys nepripažįsta 2014 m. Kremliaus įvykdytos Krymo okupacijos ir aneksijos bei pabrėžia, kad iki šiol turi galioti 2003 metais dvišalis Kijevo ir Maskvos susitarimas, kuris apibrėžia laivybą Azovo jūroje ir Kerčės sąsiauryje.
Šiuose vandenyse abiejų šalių civiliniai ir kariniai laivai gali plaukioti laisvai be išankstinio susitarimo, tad Rusija neturi teisės kaltinti ukrainiečių valstybinės sienos ar išskirtinės ekonominės zonos pažeidimais minėtose vietovėse, kur netgi nėra ratifikuota valstybinė siena.
Giriasi užkirtę kelia branduoliniam karui
Vis dėlto tokius vertinimus pastarosiomis dienomis jau pranoko dar įspūdingesnė sąmokslo teorija, kuri anglų kalba ypač aktyviai platinama socialiniuose tinkluose „Facebook“, „YouTube“ ir Twitter“. Keistai surašytame tekste, kuriam nepriskiriami jokie šaltiniai ar autorystė, tikinama, kad lapkričio 25-osios incidento metu būtent rusų pasieniečiai neva padėjo išvengti branduolinės katastrofos.
Žinia, kuri esą pasirodė, o vėliau dingo Rusijos žiniasklaidoje, teigiama, kad trimis karo laivais ukrainiečiai kartu su Jungtinės Karalystės specialiosiomis pajėgomis esą gabeno nedidelės galios branduolinį užtaisą.
„Užtaisą sekė rusai, kurie žinojo, kad jis patalpintas ukrainiečių vilkike ir kad jį lydi 5 karo laivai – 3 Juodojoje jūroje, tarp jų ir vieną NATO laivą, bei du Azovo jūroje.
Būtent todėl rusai nusprendė veikti“, – teigiama melagingoje naujienoje. Iš tikrųjų tuo metu Juodojoje jūroje nebuvo NATO laivų, o vilkiką lydėjo du ukrainiečių patruliniai kateriai. Visus tris laivus užgrobė rusai nė žodeliu neužsiminė apie laivuose rastus branduolinius užtaisus, tačiau pademonstravo užgrobtą ukrainiečių ginkluotę ir amuniciją.
„Ukraina nuolat provokuoja Rusiją, bet Rusija nepasiduoda iki šiol, kai nusprendė veikti ir užkirsti kelią baisiam įvykiui – provokacijai, kuri galėjo sukelti Trečią pasaulinį karą“, – teigiama žinutėje, kurioje svarstoma, kad branduolinis užtaisas esą galėjo atkeliauti iš Jungtinės Karalystės, kuri jau „psichologiškai ruošėsi karui su Rusija“.
Iš tikrųjų žinutėje minimas B-54 specialusis atominis užtaisas niekada nepriklausė britams. 7-ojo dešimtmečio pabaigoje tokį kuprinėje nešiojamą branduolinį ginklą sukūrę amerikiečiai jo atsisakė dar Šaltojo karo pabaigoje, o visi sukurti užtaisai buvo sunaikinti.
Tai, jog tariamos provokacijos dalyviai įvardijami būtent britų specialiųjų pajėgų kariai taip pat neturėtų stebinti. Mat būtent Jungtinė Karalystė yra viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų, pažadėjusi stiprinti savo karinį vaidmenį Ukrainoje ir Juodosios jūros regione. Be to, būtent britai šiemet tiesiogiai apkaltino Rusiją surengus cheminio ginklo ataką Jungtinėje Karalystėje, kai pamėginta nunuodyti dvigubą Rusijos agentą Sergejų Skripalį ir jo dukrą.
Po šios nesėkmingos atakos Londonas iš šalies išsiuntė dešimtis rusų diplomatų – šiuo pavyzdžiu pasekė keliolika pasaulio valstybių, tarp jų ir Lietuva. Be to, kitaip, nei Rusija, Jungtinė Karalystė pateikė įrodymus, kad su cheminio ginklo „Novičiok“ ataka tiesiogiai susiję Rusijos karinės žvalgybos (GU, dar neseniai vadintos GRU) agentai. Vėliau netgi buvo paviešintos jų tapatybės – Aleksandras Miškinas ir pulkininkas Anatolijus Čepiga.