Levados centro apklausa atlikta gegužės 24-29 dienomis visoje Rusijoje, 137 gyvenvietėse – miestuose, miesteliuose, kaimuose. Kokybinės apklausos būdu apklausta 1616 žmonių, vyresnių nei 18 metų.
Respondentų namuose jiems užduoti keli paprasti klausimai: kokias penkias šalis galėtumėte įvardyti draugiškiausiomis Rusijai ir kokias penkias priešiškiausiomis? Prieš akis pateikus kortelę su valstybių sąrašu apklaustieji galėjo rinktis kelias šalis. Rezultatai pernelyg nenustebino.
Tarp draugų – tik autoritariniai režimai
Draugiškiausia šalimi rusai laiko Baltarusiją (62 proc.), antroje vietoje – Kinija (42 proc.), trečioje – Kazachstanas – 38 proc., ketvirtoje – Armėnija – 22 proc., penktoje – Azerbaidžanas (16 proc.). Nedaug nuo šalių valstybių atsiliko Sirija ir Indija (po 14 proc.), Venesuela (11 proc.), Vietnamas (10 proc.) ir Kuba (9 proc.).
Nė viena šių valstybių nėra laisva ar demokratinė, ją valdo komunistiniai arba kita ideologija besiremiantys autoritariniai režimai. Nuo 2006-ųjų Baltarusija kasmet nurodoma draugiškiausia šalimi rusams. Kinijos „draugiškumas“ kasmet auga – jei prieš dešimtmetį į Kiniją palankiai žiūrėjo vos 18 proc., tai per pastaruosius 5 metus pastebimas žymus palankių vertinimų augimas.
Kazachstano, Armėnijos ir Azerbaidžano nuolatinis buvimas „draugiškiausiųjų“ sąraše pernelyg nekinta, tačiau nuo 2006 iki 2014 m. stabiliai palankiausiųjų dešimtuke besilaikiusi Vokietija po Krymo aneksijos iškrito iš šio sąrašo – Vokietiją palankiai šiemet vertino tik 9 proc. apklaustųjų.
Kita vertus nežymiai, bet stabiliai kasmet auga palankumas Turkijai: 2015-siais Turkijos sieną pažeidusį rusų lėktuvą numušę turkai susilaukė milžiniško Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos pasmerkimo, o po to Turkijoje lyg tyčia bandyta surengti valstybės perversmą.
Pastaruoju metu dažnai kartu draugiškoje atmosferoje pasirodantys Rusijos ir Turkijos lyderiai bei į Turkijos kurortus grįžtantis rusai, regis, prisideda prie palankesnio šios šlies vertinimo, kuris, tiesa, nėra įspūdingas (9 proc.) Be to, apie vieną-kelis proc. besilaikęs autoritarinės Šiaurės Korėjos reitingas šiemet išaugo iki šešių proc. – kaip ir Japonijos bei Tadžikistano.
Lietuva – vis dar penketuke
Nedraugiškiausių arba priešiškiausiai nusiteikusių, rusų nuomone, šalių sąraše didelių pokyčių taip pat nėra. Jau 7 metus iš eilės „priešų sąraše“ pirmauja JAV, tiesa, šiemet priešiška ją laiko kiek mažiau apklaustųjų, nei pernai – 67 proc. šiemet ir 78 proc. – pernai.
Antroje vietoje jau šeštus metus iš eilės taip pat stabiliai laikosi Ukraina (40 proc.) iš kurios Rusija atplėšė Krymą, sukėlė karą Donbase, šiemet užgrobė kelis ukrainiečių karo laivus ir sulaikė jų įgulas. Tiesa, priešiškumas Ukrainai taip pat kiek sumažėjo – pernai priešiška ją laikė daugiau – 49 proc. rusų.
Trečioje vietoje šiemet – senas/naujas Rusijos priešas – Jungtinė Karalystė, kuri pernai apkaltino Kremlių Sergejaus Skripaliaus apnuodijimu, išvarė dešimtis rusų diplomatų. Britaniją priešiška laiko laiko 38 proc. rusų, o Jungtinė Karalystė į „priešų sąrašo“ penketuką grįžo po ketverių metų pertraukos.
Užpernai trečiąją vietą dalijosi Lietuva, Latvija ir Vokietija. Pastarosios šalies „priešų sąraše“ šiemet neliko, o Latvija ir Lietuva dalijasi atitinkamai 4 ir 5 vietomis.
Latvija priešiška laiko 27 proc. rusų, o penktoje vietoje esančią Lietuvą – 26 proc. apklaustų rusų. Lietuvą šiemet vertino nepalankiau, nei pernai (23 proc.), kai Lietuva buvo netgi iškritusi iš priešiškiausiųjų penketuko, tačiau palankiau, nei, pavyzdžiui, 2006 metais (42 proc.).
Įdomu tai, kad Estija iš penktosios vietos su 15 proc. dar pernai iškrito į aštuntąją vietą šiemet su 12 proc., o kaimyninė Lenkija su 22 proc. rikiuojasi 6-oje vietoje (pernai buvo penketuke su 24 proc.). Po Gruzijos ir Rusijos karo 2008-siais priešiškiausiųjų šalių viršūnėje ilgą laiką buvusi Gruzija (Sakartvelas) nukrito į 9-ąją vietą su 11 proc., o šiemet į priešiškiausių šalių dešimtuką netikėtai pateko bene draugiškiausia pasaulyje Kanada su 9 proc.
Įtraukė į užsienio agentų sąrašus
Vienas garsiausių Rusijoje sociologinių tyrimų centrų nėra mėgstamas Kremliaus. 2016 metais Rusijos teisingumo ministerija Levados centrą įvardijo „užsienio agente“ ir, pasak ministerijos, buvo uždraudusi šiam centrui dirbti. Centro direktorius Levas Gudkovas teigė, kad šis ministerijos sprendimas prilygsta „politinei cenzūrai“.
Rusijos įstatymai reikalauja, kad visos NVO, gaunančios finansinę paramą iš užsienio, užsiregistruotų kaip užsienio agentai. Kitu atveju jiems grės apribojimai. Sprendimas įtraukti „Levadą“ į užsienio agentų sąrašą buvo priimtas po neplanuoto centro dokumentų patikrinimo. Šią vasarą Kremlių palaikantis „Antimaidano“ judėjimas apkaltino centrą nuo 2012 m. iš JAV vyriausybės gavus 120 tūkst. JAV dolerių.