DELFI jau skelbė, kad praėjusią savaitę įsilaužus į naujienų portalus valstietis.lt ir „Kas vyksta Kaune“, o taip pat informaciją lietuvių ir anglų kalbomis patalpinus baltictimes.com, ekspertai.eu ir ldiena.lt, paskelbtos melagingos naujienos apie Lietuvoje vykstančias karines pratybas „Geležinis vilkas“. Esą pratybų metu NATO kariai vykdė masinio naikinimo ginklų bandymus ir užteršė Neries upę radioaktyviosiomis medžiagomis.
Neva būtent tada „užterštas vanduo pateko į Kauno gyventojų namus, o po to jis buvo išjungtas“. Pati kibernetinė ataka buvo surengta radus spragą, o pačioje, net ir primityviai surašytoje melagingoje žinutėje užkoduoti keli gerai apgalvoti naratyvai, nutaikyti į Lietuvos visuomenę, kariuomenę, sąjungininkus, tarptautinį kontekstą, siekiant bauginimu pasėti paniką, nepasitikėjimą, išbandyti kibernetinio įsilaužimo būdus, stebėti reakcijos laikus.
Aiškėja ir platesnė tokios atakos dėlionė, kurioje beveik nepastebėti liko priešiškų žvalgybos tarnybų bei Lietuvos ir sąjungininkų žvalgybinių pajėgumų veiksmai. Ir viskas – dėl, regis, įprastų kasmetinių pratybų Lietuvos teritorijoje, kurias užgožė kitos – didesnės tarptautinės pratybos „Baltic protector“ ar BALTOPS, apie kurias DELFI jau skelbė praėjusią savaitę.
Kibernetinė ir melagingų naujienų ataka
Prieš pat Jonines trečiadienį užfiksuota kibernetinė ataka buvo jau ne pirmas panašus atvejis per pastaruosius metus. Tačiau šis įvykis buvo išskirtinis.
„Nors po per pusę metų patirtų dviejų kibernetinių išpuolių įsivedėme papildomas saugumo priemones, išpuolių prieš mūsų portalą ir toliau nepavyksta išvengti.
Programišiai, pasinaudoję pažeidžiamomis portalo funkcijomis, į serverį įkėlė netikros naujienos puslapį, kurį pastebėjus, iš karto pašalinome“, – po atlikto kibernetinės atakos tyrimo sakė portalo „Kas vyksta Kaune“ vadovas ir įkūrėjas Vaidas Pilkauskas. Jis pažymėjo, kad šį kartą kibernetinė ataka buvo kiek kitokio tipo nei ankstesnės, įkelta naujiena buvo nepasiekiama per paieškos sistemas ar iš kitų portalo straipsnių.
Kita vertus, kitokia buvo ir pati melaginga naujiena, jos turinys, ne tik būdas ją įkelti į portalą. Žinutėje atkreipiamas dėmesys net į kelias pastarojo meto aktualijas: vandens trūkumą Kaune, pratybas „Geležinis vilkas“, masinio naikinimo ginklus ir užterštumą radioaktyviosiomis medžiagomis – kaip tik po to, kai visame pasaulyje kilo milžiniška susidomėjimo banga Lietuvoje filmuotu HBO serialu „Černobylis“ apie branduolinę katastrofą.
„Išaiškinta tiksli vandens tiekimo nutraukimo priežastis: nusodrintojo urano koncentracijos Neries upėje (tai pagrindinis vandens šaltinis Kaune) viršija didžiausias leistinas normas keliasdešimt kartų. Kodėl? Paaiškėjo pagrindinė paviršinio ir gruntinio vandens užterštumo priežastis.
Tarptautinių pratybų „Geležinis Vilkas 2019-1“ metu Lietuvos kariuomenės Gaižiūnų poligone buvo atliekami masinio naikinimo ginklų bandymai. Kovinio šaudymo pratybos nėjo pagal planą. Šovinys su nusodrintojo urano nukrito į Neries upę ir sukėlė vandens ir dirvožemio radioaktyvus užterštumas“, – skelbiama ne ypač rišlia lietuvių kalba surašytoje žinutėje.
Išsigalvojimas apie nusodrinto urano šaudmenų panaudojimą pratybose (tokie šaudmenys naudoti nebuvo) pralenkia nebent žodžiai apie „į Neries upę nukritusį šovinį“. Šovinį įprastai sudaro tūta ir kulka – tik pastaroji iššauta ir gali kur nors kirsti, tačiau Lietuvos kariai ar šalyje pratybose dislokuoti sąjungininkai tiesiog nenaudoja nusodrinto urano šaudmenų.
Kita melagingos žinutės keistenybė – teiginys, kad pats Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Vytautas Bakas esą „vadovavo tarpu Kauno aktyvistų grupei, kuri paėmė dirvožemio ir vandens mėginių įvairiose upės vietose ir perdavė tarptautinėms laboratorijoms detalesniam tyrimui“. Kokia tikimybė, kad NSGK vadovas vadovautų „aktyvistų grupėms“, braidžiotų po upes, imtų mėginius?
„Kažkas gerokai perkaito. Tikimybė būtų nulinė“, – DELFI juokdamasis kalbėjo V. Bakas.
Priešiškų žvalgybų dėmesio netrūko
Kita vertus, birželio 13-ąją, kai prasidėjo karinių pratybų „Geležinis vilkas“ aktyvioji fazė, juokų buvo mažiau, mat žvalgybinių pajėgumų dėmesys joms buvo ypač didelis. Jau nuo pirmųjų dienų užfiksuotas Rusijos aviacijos suintensyvėjimas. Birželio 10 – 16 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai šešis kartus buvo keliami atpažinti ir lydėti tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių orlaivių.
Mažiausiai vieną kartą buvo perimtas Rusijos elektroninės žvalgybos orlaivis Il-20, galintis perimti įvairius signalus. Palyginimui, praėjusią savaitę NATO naikintuvai kilo tik du sykius, kita vertus, DELFI šaltinių duomenimis, Rusija suintensyvino savo bepiločių orlaivių vykdomas žvalgybines misijas virš Kaliningrado ir Baltarusijos teritorijų, iš kur stebėjo Lietuvoje vykusias pratybas.
Stebėti buvo ką: „Geležinis vilkas“ treniravosi apie 4 tūkst. karių iš dešimties NATO šalių. Lietuvių kariai treniravosi atlikti bendrus kovos veiksmus su priskirtais padaliniais – koviniais ir kovinės paramos vienetais iš Danijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos ir JAV, kurie sustiprino NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės karius iš Vokietijos, Belgijos, Čekijos, Nyderlandų ir Norvegijos.
Viena vertus, oficialūs KAM ir kariuomenės pranešimai gali pasirodyti standartiniai, nušlifuoti viešoms kalboms.
„Šios pratybos parodo aukštą mūsų karių pasirengimo lygį ir gebėjimą sėkmingai planuoti bei vykdyti sudėtingas, didelio masto operacijas kartu su mūsų NATO sąjungininkais. Noriu pasidžiaugti, kad visi pagrindiniai pratybų tikslai buvo pasiekti.
Kiekvienos panašaus pobūdžio pratybos stiprina mūsų gebėjimą vykdyti kovines operacijas kartu. Taip pat noriu padėkoti už kantrybę ir palaikymą visiems gyventojams, kurių gyvenamoje aplinkoje vyko pratybos“ – teigė MPB „Geležinis Vilkas“ vadas pulkininkas Mindaugas Steponavičius.
Be to, KAM tinklapyje pabrėžiama, jog pratybos skirtos „įvertinti kiekvienos NATO Priešakinių pajėgų kovinės grupės rotacijos bei dviejų „Geležinio vilko“ brigados batalionų pasirengimą planuoti ir vykdyti karines operacijas.
Pratybų metu didžiausias dėmesys skirtas treniruoti ir vertinti mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ priskirtų NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės, Karaliaus Mindaugo Husarų ir Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotųjų pėstininkų batalionų gebėjimus planuoti bei vykdyti gynybą bei sąveiką vykdant bendras operacijas su sąjungininkais ir partneriais“.
Generolo Silvestro Žukausko poligone (Švenčionėlių r.), taip pat civilinėse vietovėse aplink poligoną vykusiuose mokymuose naudotas principas „pajėgos prieš pajėgas“, kai dalyvaujantys vienetai mūšio lauke „kovoja“ vieni prieš kitus. Tai leidžia vykdomas operacijas kiek įmanoma priartinti prie realaus mūšio sąlygų.
Per dieną – 5 kilometrai su nuostoliais
Kita vertus – ką visa tai reiškia? Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotųjų pėstininkų bataliono vadas plk. Ltn. Eugenijus Lastauskas tikino, kad tokios pratybos buvo unikalios, nes pirmą kartą Pabradės poligone vienu metu kariavo trys bataliono kovinės grupės.
„Unikalu tai, kad pratybos vyko karščiausiomis vasaros dienomis ir tik penki iš 800 bataliono karių neatlaikė karščio. Pratybose ir gynėmės, ir puolėme, be to, kartu dalyvavo ir žvalgybos pajėgumai, Lietuvos Specialiųjų operacijų pajėgos (SOP), kurios veikė priešininko gilumoje, taip pat naudota aviacija – britų atakos sraigtasparniai AH-64 Apache, artilerija – mūsų bei vokiečių savaeigės haubicos PzH2000, prie kurių dar reikia pridėti buksyruojamas 105 mm haubicas ir minosvaidžius“, – pasakojo Vaidoto bataliono vadas.
Jis pratybas įvertino labai gerai, kadangi bataliono kovinė grupė gynyboje sukaustė ir sustabdė dvigubai didesnes ir galingesnes priešo pajėgas, neleido joms pulti, užimti pagrindinių objektų. Vien Vaidoto bataliono kovinė grupė – raudonieji pratybose pamušė 11 priešininko tankų. Už vieną pamuštą tanką pasižymėjusieji po pratybų gavo papildomą simbolinį paskatinimą – po picą.
„Tai čia toks ir atsakymas tiems, kurie pradeda šnekėti, kad Lietuvą užimtų per 24-48 valandas, o kai pamatai, ką reiškia pulti su mechanizuotais vienetais prieš įsitvirtinusius pėstininkus, kai turi aviacijos ir artilerijos paramą, kai per dieną pasislenki vos penkis kilometrus, tai vertinu labai gerai“, – pridūrė plk. Ltn. E. Lastauskas.
Pratybų atokvėpio metu tarp puolamosios ir gynybinės operacijų jis spėjo įamžinti savo karius poilsio akimirką – visi sukritę nusnausti ten, kur pavyksta atremti galvas.
„Baigėsi mūsų puolimas, turėjome pereiti į gynybą, 18 valandą sustojome, tad kariai krito miegoti – prieš tai buvo kelios paros intensyvaus pasiruošimo ir kariavimo. Pats nemiegojau, nes uodai užpjovė pelkėje, kur buvome sustoję, tad ir nufotografavau“, – šyptelėjo bataliono vadas.
NATO ir vietinių gyventojų parama
Be to, žvalgybine veikla užsiėmė ne tik Rusija. „Geležinis vilkas“ ne mažesnį, tačiau nepastebimą vaidmenį suvaidino ne tik Lietuvos SOP, bet ir žvalgybos tarnybos, pratybose naudoti rezervistai, integruotos civilinės organizacijos, siekiant kaip įmanoma realiau atkurti kovinių situacijų dvasią, ypač kalbant apie nuostolius – jei kariškiai būtų nepajėgus pasirūpinti visais sužeistaisiais.
Galiausiai išskirtinį dėmesį į pratybas bei Rusijos pajėgų vykdomą žvalgybinę veiklą sutelkė ir sąjungininkai su savomis platformomis. Pastarąsias dvi savaites virš Lietuvos kone kasdien suko JAV ir Jungtinės Karalystės elektroninės žvalgybos orlaiviai RC-135, „Sentinel“ ir antžeminio stebėjimo bepilotis orlaivis „RQ-4A Global Hawk“. Be to, žvalgybines misijas virš Baltijos jūros vykdė ir Švedijos karinių oro pajėgų elektroninės žvalgybos lėktuvas „Korpen“ bei povandeninių laivų medžiotojai – Vokietijos PC-3 „Orion“ ir JAV P-8A „Poseidon“. Toks dėmesys skirtas ne tik Lietuvai, mat vienu metu vyko ir daugiau sąjungininkų pratybų.
„Švenčionėliuose sustojome su šarvuočiais su meru pasikalbėti. Privažiuoja žmogus su ledų dėže, štai, sako, atsigaukite. Kitoje vietoje, viloje klausiame šeimininko, ar galėtume su danais, britais ir lenkais karininkais jūsų ežere išsimaudyti. Kaip jums, sako, tai nemokamai. Labai džiugina toks požiūris“, – pasakojo bataliono vadas.