Kai 1967-ųjų rudenį virš tuometinio Šiaurės Vietnamo sostinės Hanojaus buvo numuštas JAV laivyno lėktuvas A-4 „Skyhawk“, Jurijus Trušečkinas nežinojo, kad orlaivį pilotavo būsimasis kandidatas į JAV prezidentus J. McCainas. Tačiau be pastarojo pasaulis, ko gero, taip ir nebūtų sužinojęs apie J. Tručečkiną.
Rusas, kuris numušė J. McCaino lėktuvą
1967-ųjų spalio 26-ąją majoras J. McCainas tik vykdė savo 23-ąją kovinę misiją – turėjo bombarduoti elektrinę, o J. Trušečkinas buvo vienas iš tūkstančių sovietų karinių „patarėjų“, kurie, kaip „turistai“ buvo permesti į komunistinį Šiaurės Vietnamą ir ten patarinėjo vietnamiečiams, kaip numušti JAV lėktuvus.
Ir nors už J. McCaino lėktuvo numušimą vėliau buvo apdovanoti du priešlėktuvinės gynybos sistemą SA-2 valdę vietnamiečių karininkai, „patarėjas“ J. Trušečkinas realiai vadovavo raketos paleidimui. Numušus lėktuvą J. McCainas katapultavosi ir parašiutu nusileido į vandenį, kur jį ištraukė vietnamiečiai.
„Raketa pataikė į lėktuvo galą, o ne į priekį, jam pasisekė. Numušto lėktuvo pilotas pasirodė sveikas, kresnas vyrukas, jo kairė ranka buvo kraujuota, ėjo savomis kojomis, tą dieną jį išvežė“, – dar 2008 metais viename interviu apie J. McCainą kalbėjo J. Trušečkinas.
Kaip trofėjų jis išsaugojo J. McCaino piloto knygelę, tačiau su pačiu amerikiečiu akis į akį taip ir nesusitiko – katapultavimosi metu sunkiai sužeistas J. McCainas vietnamiečių nelaisvėje buvo muštas, kitaip kankintas. Kaip admirolo sūnus, J. McCainas netgi atsisakė išskirtinės galimybės būti paleidžiamas į laisvę ir kalėjime praleido daugiau, nei 5 metus.
Valdžia pasmerkė skurdui
Būtent lemtingas numušimas virš Vietnamo ir sužalojimai buvo viena priežasčių, sustabdžiusi J. McCaino karjerą JAV laivyne ir atvėrusi naują gyvenimo etapą. Politiko karjerą pasirinkęs J. McCainas tapo principingu, sąžiningu ir iškiliu respublikonu, kuris 2008-siais kandidatavo į JAV prezidentus, bet pralaimėjo Barackui Obamai.
Net ir po šios nesėkmės dėl savo karinės ir politinės patirties, puikios iškalbos itin gerbiamas ir griežta retorika pasižymėjęs J. McCainas savo karjerą ir gyvenimą baigė aukštai iškelta galva.
Jį gerbė netgi buvę priešininkai - aukštus Vietnamo karininkus, tarp jų ir gynybos viceministrą senatorius 2013 m. vedžiojo po Kapitolijaus pastatą, o pats Vietname lankėsi dar kelis sykius po paleidimo iš nelaisvės.
Pulkininkas Tran Trong Duyetas, buvęs liūdnai pagarsėjusio kalėjimo, „Hanojaus Hiltonas“ vadovas, prisimena J. McCainą, kaip užsispyrusį belaisvį, vertą pagarbos. Tiesa, jam daugiau taip ir nepavyko susitikti su J. McCainu.
„Būčiau jį sutikęs ne kaip kalintojas kalinį, būtume susitikę, kaip du veteranai iš skirtingų pusių. Prašau, perduokite mano užuojautą jo šeimai“, - žurnalistams kalbėjo vietnamietis.
Tuo metu J. Trušečkino karjera pakrypo visai kita linkme. Penkis JAV lėktuvus numušęs vyras buvo apdovanotas „Raudonosios žvaigždės“ ordinu ir karjerą baigė, kaip papulkininkis.
Persikėlęs į Latviją po Sovietų Sąjungos griūties J. Trušečkinas ten neužsibuvo ir turėjo išvykti į Rusiją. Tačiau „didžioji tėvynė“ jį pasitiko nesvetingai, o prisiminė per vėlai – tik 2008 metais, įsibėgėjus JAV prezidento rinkimų kampanijai, kurioje J. Trušečkinas išvydo savo senąjį priešininką.
„Su juo susitikti nenorėčiau. Jis taip nekenčia Rusijos. Bet tai, žinoma, galima suprasti“, – simboliškai pastebėjo J. Trušečkinas jo namuose apsilankiusiems ir pakraupusiems žurnalistams.
Paaiškėjo, kad garsiai apie pagarbą sovietų veteranams skalambijančio Kremlius pažadai rūpintis valstybinius apdovanojimus gavusiais senoliais – nieko verti. J. Trušečkinui žadėjo skirti veterano pensiją, pripažinti jį Sankt Peterburgo garbės piliečiu, skirti butą.
Tačiau vietoje to kelis sykius persikraustyti ir netgi rūsyje pagyventi turėjęs veteranas sulaukė tik kuklaus ir apšiurusio komunalinio būsto vargingame rajone. Ir ne kaip atsargos karininkas, o kaip priverstinai persikėlęs asmuo.
Net ir po kelių televizijos reportažų vietos valdžia tik skėsčiojo rankomis – neskyrė nei veterano pensijos, nei pripažinimo. Butą dukrai atidavęs veteranas apsigyveno nešildomoje ir vėjo perpučiamoje trobelėje, Sankt Peterburgo pakraštyje.
Rusijoje – panieka, JAV – pagarba
Kaip ir pats J. McCainas, J. Trušečkinas pralaimėjo kovą su vėžiu – tik gerokai anksčiau. Jis mirė 2009-ųjų sausį visiškame skurde, o į našlės norą jam surengti valstybines laidotuves su visa karine pagarba Rusijos kariškiai atsakė neigiamai. Kuklioje ceremonijoje nebuvo nei orkestro, nei garbės sargybos – atributų, kuriais per gegužės 9-osios paradus Kremlius mėgsta rodyti savo meilę veteranams.
Tuo metu J. McCaino pagerbimo ceremonija jau prasidėjo ir vyks visą šią savaitę. Iš pradžių jo palaikai, lydimi policijos eskorto ir prie kelio išsirikiavusių eilinių amerikiečių buvo pergabenti į laidojimo namus Fynikse.
Čia esančiame vietos Kapitolijaus pastate jie bus pašarvoti, vėliau JAV karinių oro pajėgų lėktuvu nugabenti į sostinę Vašingtoną, kur pagarbą Kapitolijaus pastate atiduos mažiausiai du buvę JAV prezidentai, tarp jų ir buvęs J. McCaino varžovas B. Obama.
J. McCainas taps tik 13-uoju senatoriumi, kurio palaikai šarvojami Kapitolijaus rotondoje – tokia pagarba rodoma tik išskirtiniais atvejais. Speciali ceremonija bus surengta Nacionalinėje katedroje ir transliuojama tiesiogiai. Galiausiai senatorius ir buvęs laivyno karininkas bus laidojamas sekmadienį Anapolyje, JAV laivyno akademijos kapinėse su visomis karinėmis iškilmėmis. Vienintelis išankstinis velionio prašymas: jis nepageidavo JAV prezidento Donaldo Trumpo pasirodymo laidotuvėse.