Neįtikėtina F. Bergo istorija iki šiol negali patikėti jo artimieji bei pažįstami Kirkenese, Norvegijos Šiaurėje. Kaip sąžiningai 24 metus Norvegijos pasienio tarnyboje dirbęs, apie Rusiją tik gerai atsiliepdavęs ir ten mėnesius praleisdavęs pensininkas galėjo tapti šnipu?
O gal jis tokiu visai nebuvo – gal jį pakišo savus žaidimus žaidusios Norvegijos ir JAV žvalgybos tarnybos, o taip pat visus už nosies vedžiojusios Rusijos specialiosios tarnybos?
Atsakymų dar teks palaukti, nors visa ties gali ir nepaaiškėti, mat kai kurie asmenys, jų veiksmai, kitos aplinkybės tebėra įslaptinti, o šios istorijos detalės ir faktai gali būti tyčia sujaukti. Tačiau aišku viena: F. Bergo rusai lengvai paleisti nenorėjo, o iškeisti sutiko tik lygiaverčių mainų metu.
Nevienodas šnipų „svoris“
Sulaikytų žvalgybininkų mainai į saviškius – įprasta Šaltojo karo laikų praktika. Iki 1991 m. Maskva ir Vašingtonas netiesiogiai, patyliukais apsikeitė dešimtis žvalgybininkų.
Tokia praktika niekur nedingo ir šiai laikais: 2010-ųjų birželį „šnipų sostinėje“ – Vienoje JAV ir Rusija apsikeitė sulaikytais šnipais – 10 Rusijos „nelegalų“ programos dalyvių, įskaitant į garsiąją Anną Chapman išmainyti į keturis Rusijoje nuteistus asmenis, tarp jų ir Sergejų Skripalį, kurį 2018-ųjų pavasarį Jungtinėje Karalystėje mėgino nunuodyti rusų agentai.
10 į 4 gali atrodyti nelygiaverčiai mainai matematine prasme, tačiau sprendimui įtakos turi pačių žvalgybininkų padarytos žalos mastas, jų patirtis, ryšiai. Pavyzdžiui, Estija jau du sykius – 2015-siais ir pernai apsikeitė su Rusija sulaikytais žvalgybos pareigūnais. Į du nuteistus estus – du nuteisti Rusijos šnipai.
Įdomu tai, kad menkinti Lietuvą ir šios šalies saugumo tarnybas progos nepraleidžiantis Kremlius pats pasiūlė mainus Vilniui: už šnipinėjimą Rusijoje 2016 metais nuteistų Lietuvos piliečių Jevgenijaus Mataičio ir Arstido Tamošaičio apsikeitimą į Lietuvoje 2017-siais už šnipinėjimą nuteistus Sergejų Moisejenką ir Nikolajų Filipčenką.
Tiesa, pastarasis buvo ne šiaip šnipas – anot VSD, suklastota tapatybe prisidengęs N. Filipčenka siekė „prasiskverbti į Lietuvos valstybės valdymo institucijas bei Lietuvos teisėsaugos ir žvalgybos tarnybas“, o 10 metų kalėjimo bausme nuteistas Rusijos pilietis – Federalinės saugumo tarnybos (FSB) Karaliaučiaus srities valdybos karininkas tapo pirmuoju kadriniu pareigūnu, kuris nuteistas dėl šnipinėjimo. Kitaip sakant, jis buvo ypač vertingas prizas tiek lietuviams, tiek rusams.
Pagautas ir nutiestas N. Filipčenko galiausiai atsiėmė savo apeliaciją, o dar vienu netiesioginiu įrodymu, kad jis išties buvo ne šiaip tranzitinio traukinio iš Kaliningrado į Baltarusiją keleivis, o aukštas FSB karininkas tapo ir pats apsikeitimo pasienyje faktas.
Savo ruožtu, J. Mataitis ir A. Tomošaitis į Rusiją artimiausiu metu taip pat vargu ar galės išvykti. J. Mataitis – Lietuvos ir Rusijos pilietybes turintis Rusijos laivyno karininkas, kuris gerai žinojo finansinę situaciją Rusijos Baltijos jūros laivyne, o tokią jautrią informaciją neva tekino Lietuvos žvalgybai, o A. Tamošaitis esą prisipažino buvęs AOTD karininkas.
Kiekvienas pagautas ir nuteistas, bet galiausiai išmainytas žvalgybos karininkas yra ne šiaip „apsišvietęs“. Jis gali suteikti vertingos informacijos apie tai, kaip jis buvo pagautas, kokias tardymo metodikas ir procedūras taikė sulaikančioji pusė – taip galima mokytis iš klaidų, surinkti naudingos informacijos ir mokyti būsimus žvalgybininkus.
Tad kaip į tokį sandėrį pateko Norvegijos pilietis, kuris nors ir neigė savo kaltę dėl jam pateiktų kaltinimų šnipinėjimu, vis dėlto pripažino bendradarbiavęs su Norvegijos žvalgyba? Dabar jis dėkoja Lietuvai ir savo šalies vyriausybei, nors kurį laiką jautėsi paliktas vienui vienas.
Pateko į FSB spąstus?
Iš pirmo žvilgsnio F. Bergas tapo aplinkybių auka. Apie Rusiją mandagiai pasisakydavęs ir nuolatinį dialogą su kolegomis Rusijoje palaikęs F. Bergas esą tebuvo kurjeris, kurio užduotis buvo paprasta: paimti vieną voką su dokumentais ir perduoti pinigus tarpininkui. Ir viskas – jokių paslapčių, papildomų klausimų, jis neva nežinojo, kas yra vokelių viduje.
Iš tikrųjų sulaikymo metu 2017-ųjų gruodį F. Bergas teturėjo 3 tūkst. eurų grynaisiais, kitų šaltinių duomenimis – dar ir telefoną su koduotu ryšiu. Iš Kirkeneso atvyko gruodžio 4-ąją, apsigyveno „Metropol“ viešbutyje ir turėjo atgalinį bilietą 6-ai dienai. Tačiau Rusijos teisėsaugos teigimu, tai nebuvo vienetinis atvejis. Teismo proceso metu Rusijos prokurorai tikino, kad per mažiausiai 8 susitikimus F. Bergas iš viso perdavė 15 tūkst. eurų ir siekė užverbuoti kelis asmenis.
Pats F. Bergas ryšius su Norvegijos žvalgyba esą palaikė nuo 2014-ųjų, kai išėjo į pensiją. Dar daugiau, prokurorės Milanos Digajevos teigimu, jau 2015-ųjų lapkritį, Norvegijos žvalgybos pavedimu dalyvavo susitikime Sankt Peterburge, kur pradėjo savo, kaip kurjerio veiklą.
Be to, Rusijoje F. Bergo kelionės buvo sekamos dar nuo 1992-ųjų. Buvusio Norvegijos žvalgybininko Ola Kaldagerio teigimu, tai buvo ydinga praktika, mat rusams norvegų pasieniečio kelionės negalėjo nekelti įtarimų.
Ypač po 2014-ųjų, kai Rusijoje dažniau lankytis ėmęs F. Bergas užsiėmė iš pirmo žvilgsnio nekalta veikla Raudonajame Kryžiuje – tapo „tarptautinio bendradarbiavimo koordinatoriumi“. O iki 2016-ųjų jis vis dar konsultavo pasienio tarnybą ir dėl jo „ilgamečio darbo, sukauptų kultūrinių, lingvistinių ir kitų gebėjimų“ F. Bergas buvo ypač vertinamas.
Vis dėlto būtent F. Bergo žinios bei gebėjimai pravertė užmezgant kontaktą su 24 metų buvusio Rusijos pareigūnų Alekseju Žitniuku. Atleistas iš darbo Vidaus reikalų ministerijoje pastarasis įsidarbino vienoje privačioje bendrovėje, kuri kaip tyčia buvo sudariusi sutartis su Rusijos laivynu ir bendrovėmis, atsakingomis už darbus Rusijos atominiuose povandeniniuose laivuose.
Tuo metu F. Bergo kontaktai buvo du mįslingi asmenys – Vitalijus Zemliakas ir jo tariama sesuo Maskvoje – Natalija, kuriai neva ir turėjo būti skirti pinigai už slaptą informaciją. Iš tikrųjų V. Zemliakas ir jo sesuo tebuvo FSB personažai, o norvegų pinigai keliavo Rusijos žvalgybos tarnybai.
Net jei visos detalės apie šių veikėjų veiklą paspendžiant spąstus F. Bergui gali būti apipintos FSB legendomis, siekiant mėtyti pėdas, išpūsti savus pasiekimus ir paslėpti galimai sėkmingus Norvegijos žvalgybos pasiekimus, būtent pinigai „Natalijai“ ir tapo pagrindu sulaikyti F. Bergą.
Bet tai jis suprato per vėlai. Teismo proceso metu jis skundėsi, kad jį pakišo. Tiktai kas ir kodėl? Aiškėja, kad pakištas jis buvo ne tik spąstus norvegui FSB paspendusių pareigūnų.
Domino du slapti Rusijos laivai
Norvegijos žiniasklaida dar pavasarį skelbė informaciją, kad dėl F. Bergo sulaikymo jo žmona priekaištus išsakė pirmiausiai Norvegijos vyriausybei ir šalies žvalgybos tarnybai. Pastaroji, bendradarbiaudama su JAV Centrinės žvalgybos agentūra siekė gauti kuo daugiau informacijos apie slaptus Rusijos projektus – oficialiai „mokslinių tyrinėjimų“ laivu vadinamą „Jantar“ ir naujos kartos „Jasen“ klasės povandeninius laivus.
„Jantar“ į Rusijos laivyną priimtas būtent 2017 metais, o tų metų pradžioje buvo atliekami intensyvūs šio paslaptingo laivo bandymai, sukėlę būtent JAV ir Norvegijos žvalgybų susidomėjimą. „Jantar“ gabena du nedidelius autonominius povandeninius laivus su minimalia kelių žmonių įgula, o patys aparatai „Rus“ ir „Konsul“ gali nusileisti į 6 km gylį.
„Jantar“ jau spėjo sudalyvauti dvejose operacijose – 2017-siais ieškojo paskendusio Argentinos povandeninio laivo, o tų pačių metų kovą surado du netoli Sirijos krantų sudužusius Rusijos naikintuvus – Su-33 ir Mig-29.
Tačiau didžiausią nerimą „Jantar“ jau kelerius metus kelia savo netikėtais pasirodymais prie Vakarų šalių komunikacijos linijų, pirmiausiai giliai po vandeniu esančių interneto kabelių. Manoma, kad šnipinėjimo įrangą galintis gabenti laivas turi galimybę pažeisti minėtus kabelius – be įjungtos automatinės identifikavimo sistemos (AIS) plaukioti įpratęs „Jantar“ neseniai po kelių savaičių slaptos kelionės iš Murmansko pasirodė prie Amerikos krantų.
Dar tylesnis ir sunkiau aptinkamas yra „Jasen“ klasės atominis povandeninis laivas „Severodvinsk“ Kitaip, nei jo primtakai – „Akula“ ir „Siera“ klasės (pagal NATO klasifikaciją) atakos povandeniniai laivai, „Jasen“ yra dar tylesni ir prilygsta tyliems JAV povandeniniams laivams.
Kolos pusiasalyje esančios Rusijos laivyno bazės, o taip pat laivų statykla ir remonto dirbtuvės „Zviozdočka“ jau ne vieną dešimtmetį buvo Norvegijos ir JAV žvalgybų akiratyje. Čia aptarnaujami ne tik minėti laivai, bet ir darbuojasi šimtai pagal privačių bendrovių sudarytas sutartis dirbančių rusų, turinčių prieigą prie slaptos informacijos. Palydovinės žvalgybos, žvalgybinių orlaivių ir kitomis techninėmis priemonėmis surinktos informacijos galimybės yra ribotos.
Žmogiškosios žvalgybos pajėgumai perduodant įslaptintus dokumentus apie naujos kartos povandeninių laivų variklius, jutiklius, technines galimybes neramino ir skubino norvegus bei amerikiečius. Pastarieji ne sykį naudojosi norvegų paslaugomis, tad F. Bergo atvejis – ne išimtis.
Jei informacija apie tai, kad A. Žitniukas buvo užverbuotas būtent F. Bergo atitinka realybę, pensininko, buvusio pasieniečio ir tuo pat metu mėgėjo-žvalgybininko pasitelkimas desperatiškai informacijos rinkimo operacijai gali būti visiškai logiškas.
Tai, kad A. Žitniuko informacija buvo aukso vertės neakivaizdžiai patvirtino patys rusai – FSB šį Rusijos pilietį sulaikė likus savaitei iki lemtingos F. Bergo kelionės į Maskvą.
Lapkričio 30-ąją su slaptais dokumentais sulaikytas A. Žitniukas neturėjo jokių šansų – jis greitai buvo nuteistas 13 metų kalėjimo. Kokią žalą jis galėjo padaryti Rusijos laivynui ir kiek informacijos galėjo atskleisti veikdamas per F. Bergą, kaip kontaktinį asmenį, niekur neatskleidžiama.
Vis dėlto F. Bergą per įvairius kanalus Norvegija susigrąžinti tikrai siekė. Pernai Norvegijoje netgi buvo sulaikytas Michailas Bočkariovas – Rusijos Senato kompiuterinių technologijų specialistas, kuris, lankydamasis Osle vykusioje konferencijoje elgėsi itin įtartinai: fotografavo kitų dalyvių asmeninius duomenis, rinko žvalgybinę informaciją.
Tačiau po dviejų mėnesių M. Bočkariovo byla subliuško, kai kai paaiškėjo, kad trūksta įrodymų, o Rusijos pusė leido suprasti, jog į F. Bergą šio darbuotojo nemainys.
Galiausiai buvo pasirinktas patogus variantas – šnipų mainai su Lietuva. Beliko suderinti teisines ir kitas detales. Oficiali priežastis – susigrąžinti „saviškius“ namo gali būti vertinama kaip svari. Tačiau ne mažiau reikšmingos gali būti detalės, susijusios su žvalgybininkams pateiktais kaltinimais bei susigrąžintųjų apklausa.