Tačiau po bendro Baltijos šalių tiriamosios žurnalistikos centro „ReBaltica“, ekspertų ir portalų, tarp jų ir DELFI, tyrimo nebekyla abejonių – minėtas butas tėra formali priedanga, po kuria slepiasi platus Kremliaus propagandą platinantis tinklas.
Prieš 3 metus Kremlius žengė dar vieną žingsnį siekdamas padidinti savo informacinę įtaką – įkūrė naujienų centrą „Sputnik News“, turėjusį tapti Kremliaus propagandos kanalo RT jaunesniuoju broliu. Netrukus įvairiose pasaulio šalyse atvėrė duris naujosios naujienų agentūros padaliniai. Tarnybos biurai buvo įsteigti ir Baltijos šalių sostinėse. Tokio kanalo tikslai aiškiai įvardyti šį mėnesį paviešintoje bendroje VSD ir AOTD Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje.
„Rusija siekia diskredituoti NATO pajėgas Lietuvoje ir sukelti visuomenės priešpriešą karių dislokavimui, taikydama informacines ir kibernetines atakas, skleisti melagingo turinio ir provokacinio pobūdžio informaciją“, – teigiama ataskaitoje.
Baltijos šalyse – „Sputnik“ brolis
Vis dėlto, be garsiojo „Sputnik“, buvo įkurtas ir kitas, vien tik Baltijos šalims skirtas portalas „Baltnews“, pritaikytas gana gausiai Baltijos šalyse gyvenančių rusakalbių auditorijai. Tačiau „Baltnews“ ryšiai su Kremliumi, kitaip nei „Sputnik“ atveju, buvo laikomi paslaptyje arba apie juos kalbėta nenoriai. „Baltnews“ patys prisistato kaip „informacinis ir analitinis naujienų portalas“.
Pavyzdžiui, Estijai skirta svetainė pristatoma kaip „eksperimentinių publikacijų kanalas, kurio tikslas – formuoti pozityvų skaitytojų požiūrį į gyvenimą“. Lietuviška versija tapatinasi su „nešališkų naujienų šaltiniu, skirtu Lietuvos ir viso pasaulio auditorijai“.
Informaciją apie savininkus „Baltnews“ atstovai dalija vangiai. Kaip teigia Anatolijus Ivanovas, vyriausiasis „Baltnews“ redaktorius Lietuvoje, naujienų svetainė priklauso didelei kontroliuojančiajai bendrovei, „reprezentuojamai daugelyje Europos šalių“.
Anot jo, svetainės savininkai yra užregistruoti Nyderlanduose. Atskleisti, kas jie tokie, vyriausiasis redaktorius nepanoro, o žurnalistams patarė verčiau „pasidomėti internete“. A. Ivanovas taip pat užsiminė apie ypatingus savininkų įvaldytus verslo įgūdžius, bet pridūrė, kad „Baltnews“ komanda nėra tokia kvaila, kad kalbėtų apie juos visam pasauliui.
Estijos padalinio vadovas Aleksandras Kornilovas el. paštu informavo, kad savininkai – olandų įmonė „Kapital Media“. Už Latvijos skyrių atsakingas vyriausiasis redaktorius Andrejus Jakovlevas asmeniškai susitikti atsisakė, tačiau telefonu pasakė: „daugiausia lėšų gauname iš Europos“.
Propagandos lizdas registruotas bute
Pagrindinis trijų svetainių turinys – vietinės naujienos rusų kalba ir dubliuota Rusijoje platinama informacija, autoriniai tekstai. Bendroje VSD ir AOTD ataskaitoje minima, kad pernai „Baltnews“ vykdė informacines atakas prieš Lietuvą, išnaudodamas visuomenei jautrias temas: Holokaustą, pabėgėlius, terorizmą, skatina etninę priešpriešą.
„Portalas siekė pritraukti ne tik rusakalbę auditoriją – vykdė specialų projektą lietuvių kalba, planuoja skiltį apie Lietuvos Seimo aktualijas. Portalo vadovas, Rusijos pilietis A. Ivanovas, finansavimo ir baltnews.lt veiklos klausimus aktyviai derino su Maskva, jis ten reguliariai lankosi“, – rašoma ataskaitoje.
Perskaičius tokius teiginius gali kilti abejonių, juo labiau kad Lietuvos žvalgybos tarnybos ataskaitoje nepateikė įrodymų, siejančių „Baltnews“ su Kremliumi.
Vis dėlto „Re:Baltica“ inicijuoto tarptautinio tyrimo metu pavyko rasti tam tikrų dokumentų, įrodančių „Baltnews“ sąsają su Rusijos vyriausybei pavaldžia naujienų agentūra „Rosija sevodnia“. Išsiaiškinti šį faktą gerokai trukdė painūs nuosavybės ryšiai, kurie, atrodo, turėjo sudaryti įspūdį, tarsi „Baltnews“ priklausytų vietinėms organizacijoms.
Ne paslaptis, kad visų trijų naujienų portalų žiniatinklio adresai užregistruoti kaip „Media Capital Holding B.V“ nuosavybė. „Re:Baltica“ išsiaiškino, kad pastaroji įmonė registruota nedideliame Nyderlandų miestelyje, Hilversiume, esančiame dviejų aukštų raudono mūro pastate.
Nekilnojamojo turto svetainėje šios patalpos įvardijamos kaip gyvenamasis butas. Įmonė užregistruota 2013 metais. Pagrindinis jos kapitalas – 1 euras. Į el. laiškus, siunčiamus domeno registre nurodytu el. pašto adresu ir „Rosija sevodnia“ spaudos tarnybai, jokio atsakymo sulaukti nepavyko. „Rosija sevodnia“ vadovas yra pagarsėjęs Kremliaus ideologas Dmitrijus Kiseliovas.
Vienintelis įmonės „Media Capital“ savininkas – Rusijoje užregistruota įmonė „Media-Kapital“, priklausanti Rusijos laikraščiui „Moskovskije novosti“. Šis, savo ruožtu, priklauso valstybinei naujienų tarnybai „RIA novosti“. Pastaroji šiuo metu integruota į valstybinį žiniasklaidos kanalą „Rosija sevodnia“, kuriam pavaldi ir agentūra „Sputnik News“.
Kam priklauso „Baltnews“?
Pirmoji šias sąsajas 2014 metais įžvelgė Estijos saugumo policija (KAPO), tačiau šios temos nutarė neeskaluoti. Metinėje ataskaitoje Saugumo policija nurodė, kad vienas iš įtakingiausių asmenų, kuruojančių „Baltnews“, yra Vladimiras Lepechinas – Rusijos pilietis, Eurazijos ekonominės bendrijos instituto direktorius.
Ataskaitoje V. Lepechinas apibūdinamas kaip „aktyviai dalyvaujantis Rusijos operacijose, kurių tikslas – didinti įtaką kaimyninėse šalyse“. Dokumente paminima, kad 2014 metų pavasarį šis asmuo lankėsi Estijoje.
Minėtoje ataskaitoje išspausdinta ir nuotrauka, kurioje užfiksuota, kaip V. Lepechinas ir estiškos „Baltnews“ versijos vadovas A. Kornilovas spaudžia vienas kitam rankas Talino traukinių stotyje. „Re:Baltica“ paprašytas pakomentuoti KAPO ataskaitą, V. Lepechinas nedaugžodžiavo: „Nesirengiu komentuoti nepagrįstų KAPO ataskaitų. Be to, nemanau, kad Slaptumo policija turėtų kištis į žiniasklaidos darbą. Tai – didžiulis demokratinių laisvių pažeidimas.“
2016 metų rugpjūtį A. Kornilovas buvo kelioms dienoms sulaikytas Estijos policijos, kilus įtarimų dėl dokumentų klastojimo ir mokesčių slėpimo.
Policija mano, kad mokėjimais buvo naudojamasi vykdant, kaip įtariama, nesąžiningus verslo sandorius, atsiėjusius bemaž 50 tūkst. eurų grynaisiais, išskaičiuotais iš nevyriausybinės organizacijos (NVO) „Altmedia“ sąskaitos. Ši organizacija įvardijama kaip Estijos agentūros „Baltnews“ savininkė. Jokių kaltinimų dėl šios veikos pateikta nebuvo.
Remiantis ankstesnių „Re:Baltica“ tyrimų išvadomis, minėtoji „Altmedia“ yra viena iš Rusijos minkštajai galiai atstovaujančių NVO, kurios paskirtis – ginti užsienyje gyvenančių rusų tautybės piliečių interesus.
„Baltnews“ savininkėmis įvardijamų įmonių ataskaitose nurodoma metinė apyvarta svyruoja nuo 100 tūkst. iki 120 tūkst. eurų. Olandijoje užregistruota įmonė „Media Capital Holding B.V.“ savo apyvartos metinėje ataskaitoje nenurodo.
Skleidžia ne tik sąmokslo teorijas
Lietuvos „Baltnews“ skyriaus vadovą A. Ivanovą gerokai suerzino priekaištas, kad jam pavaldi svetainė atlieka Kremliaus ruporo vaidmenį.
„Mes skelbiame naujienas. Tai negali būti propaganda“, – išrėžė jis, nors DELFI jau nesyk demaskavo „Baltnews“ skleidžiamas melagingas naujienas.
Pavyzdžiui, balandžio 10-ąją „Baltnews.lt“ paviešino apsišaukėliškos „Luhansko liaudies respublikos„informaciją, kad Rytų Ukrainoje prieš separatistų pajėgas pastebima vis daugiau besikaunančių samdinių iš užsienio, pavyzdžiui, moterų iš Baltijos šalių. Tokią „baltųjų pėdkelnių“ – snaiperių iš Baltijos šalių sąmokslo teoriją Kremliaus propaganda naudoja jau kelis dešimtmečius visų savo konfliktų metu.
Be to, „Baltnews“ pateikia ne tik autorinius kūrinius – čia publikuojami naujienų straipsniai iš „Inosmi“, „RIA Novosti“ ir „Rosija sevodnia“ svetainės, skirtos užsienio žurnalistų straipsnių vertimams į rusų kalbą. Tiesa, „Baltnews“ publikacijų antraštės yra kur kas nuosaikesnės nei tos, kurios mirga atvirai Kremliaus poziciją atspindinčiose vietinės žiniasklaidos svetainėse.
Taigi didžiausias ideologinis krūvis tenka detalėms. 2017 metų sausį svetainėje „Baltnews“ pasirodė autorinis straipsnis pavadinimu „NATO kreipimasis į Baltijos šalis: nenorite kovoti su rusais? Priversime“. Straipsnio autorė – Galina Sapožnikova.
Tai itin spalvinga asmenybė, Lietuvoje pagarsėjusi kaip sąmokslo teorijų apie 1991-ųjų Sausio įvykius skleidėja. Oficialiai ji dirba Rusijos laikraščio „Komsomolskaja pravda“ žurnaliste, tačiau į Lietuvą jai jau uždrausta atvykti.
Minėtu G. Sapožnikovos straipsniu siekiama įteigti tą pačią mintinai žinomą Rusijos kalamą „tiesą“, kad Baltijos šalims su Rusija geriau nesipykti, nes Vakarams jos, šiaip ar taip, nė kiek nerūpi.
G. Sapožnikova taip pat vadovauja dviem diskusijų klubams – „Impressum“ ir „Format A-3“. Juose kalbamasi su rusais, gyvenančiais tuose regionuose, kuriuos Rusija priskiria savo įtakos sferoms, pavyzdžiui, Baltijos šalyse, Moldovoje ir Ukrainoje, įskaitant Krymą.
Kaip nurodoma Estijos saugumo policijos ataskaitoje, „Impressum“ organizuojamiems renginiams laisvas dalijimasis nuomonėmis tikrai nebūdingas. Čia veikiau skleidžiama Rusijos įtaką stiprinanti žinia.
Kiti „įprasti įtariamieji“
G. Sapožnikova nėra vienintelė atvirai prielankumą Rusijai deklaruojanti „Baltnews“ apžvalgininkė. Latviškame „Baltnews“ portale baltnews.lv reguliariai pasirodo Latvijos nacionalbolševikų partijos vado Vladimiro Lindermano straipsniai. Šis radikalių pažiūrų aktyvistas yra įsteigęs ne vieną sau priimtinas idėjas propaguojančią organizaciją.
Svetainės puslapiuose reguliariai šmėžuoja ir Andrejaus Solopenko pavardė. 2015 metais A. Solopenko buvo atsisakyta akredituoti Rygoje vykusiame ES Rytų partnerystės viršūnių susitikime, kuriame jis tikėjosi apsilankyti kaip žurnalo „Baltijskij mir“ atstovas.
Šis žurnalas – tai Rusijos užsienio reikalų ministerijos finansuojamas leidinys, kurio tikslinė auditorija – rusakalbiai už Rusijos ribų gyvenantys piliečiai.
A. Solopenko su Estijoje prorusiškas pažiūras skleidžiančiu Maksimu Reva kaip nepriklausomi stebėtojai dalyvavo tarptautinės bendruomenės nepripažintame 2014 metais Kryme surengtame referendume. Šie du asmenys kartu su žurnalo „Baltijskij mir“ vyriausiuoju redaktoriumi Dmitrijumi Kondrašovu inicijavo Maskvoje įkurtos nevyriausybinės organizacijos „International Foundation Helsinki Plus“ steigimą.
Apie fondo veiklą žinoma mažai. Organizacijos pavadinimas, kaip paaiškėjo, siejamas su 1975 metų Helsinkio baigiamuoju aktu, kurio pasekmė – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO).
Po Kryme įvykusio referendumo M. Reva konstatavo jokių trūkumų ar pažeidimų nepastebėjęs. Jis taip pat pridūrė, kad minėta organizacija rengia JTO ir ESBO skirtą ataskaitą. Nors apie tai ir buvo pranešta per Rusijos žiniasklaidą, nė vienos organizacijos svetainėje ataskaitos rasti nepavyko. 2016 metų rugsėjį nevyriausybinė organizacija buvo likviduota.
Įtaka pasigirti dar negali
Vis dėlto ir Lietuvos žvalgybos, ir svetainės similarweb.com duomenimis, „Baltnews“ auditorija yra palyginti nedidelė. Pavyzdžiui, per šešis pastaruosius mėnesius latviškos svetainės versijos auditorija tesiekė vieną trisdešimtąją daugiausia skaitytojų Latvijoje pritraukiančio naujienų rusų kalba portalo rus.delfi.lv auditorijos.
Tiesa, „Baltnews“ užmačios gali būti kur kas didesnės: svetainės kūrėjai gali būti nusiteikę užtvindyti internetą Rusijai palankiu turiniu, palaipsniui pasieksiančiu vis tolimesnę auditoriją. Pavyzdžiui, G. Sapožnikovos straipsnis apie menamą Baltijos šalių piliečių nenorą kariauti su Rusija buvo išplatintas 14-oje kitų žiniatinklio svetainių.
Rusijoje šios apžvalgininkės veikla, be abejo, sulaukia didžiulio pripažinimo. Visiškai neseniai Rusijos žurnalistų sąjunga jai įteikė specialų apdovanojimą už darbą, kuriame apžvelgtas gyvenimas buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose.
Tačiau Lietuvos saugumo tarnybų požiūris visiškai kitoks. G. Sapožnikovos knyga „Išdavystės kaina. Kaip žlugo Sovietų Sąjunga ir kas nutiko tiems, kurie bandė ją išsaugoti“ buvo išversta į lietuvių kalbą ir išleista nedideliu 500 kopijų tiražu, tačiau 2017 metų kovą jos prekyba sustabdyta.
1991 metais įvykęs Lietuvos atsiskyrimas nuo Sovietų Sąjungos knygoje vadinamas pirmąja spalvotąja revoliucija. Taip Rusijos propagandos kontekste paprastai įvardijamas Rusijos įtakos siekiančių atsikratyti kaimyninių valstybių pasipriešinimas prorusiškos ideologijos viešpatavimui.
Vis dėlto aktyvios G. Sapožnikovos pastangos skleisti melą apie 1991-ųjų Sausio įvykius neliko nepastebėtos, mat knyga buvo išversta netgi į italų kalbą ir ją bandyta pristatyti Italijos parlamentarams.