Būtent Kremliui palanki M. Le Pen yra viena iš dviejų pagrindinių besivaržančiųjų siekiant pagrindinio Prancūzijos politinio posto, o Rusijos pinigai jai gali atnešti pergalę.
Tai žurnalistiniame tyrime, kurį publikuoja svetainė rebaltica.lv, atskleidė jungtinė Latvijos ir Prancūzijos žurnalistų komanda.
Vilis Dambinis, vadovaujantis tarpininkavimo paslaugas teikiančiai įmonei, valdančiai aktyvus, siejamus su Rusijos prezidento Vladimiro Putino specialiojo atstovo ryšių su Rusijos organizacijomis užsienyje Aleksandro Babakovo šeima, asmeniškai susitiko su bent dviem aukšto rango M. Le Pen vadovaujamo „Nacionalinio fronto“ atstovais ir aptarė šios partijos galimybių gauti paskolą iš Rusijos variantus, rašo rebaltica.lv.
2016 kovo 17 d. Šveicarijoje esančiame Ženevos mieste V. Dambinis susitiko su Europos Parlamento (EP) nariu Jeanu Lucu Schaffhauseriu, kuris, kaip ir A. Babakovas, tapo esminiu žmogumi, padėjusiu „Nacionaliniam frontui“ gauti pirmąją paskolą iš Rusijos.
J. L. Schaffhauseris patvirtino aptaręs galimybes „Nacionaliniam Frontui“ pasiskolinti pinigų iš kito Rusijos banko, o V. Dambinis pasiūlė „Strategy Bank“ ir keletą kitų variantų.
„Vilis pasiūlė kitus bankus po „Nacionalinio fronto“ gautos paskolos, kurią suteikė „First Czech Russian Bank“ (FCRB). Kadangi galėjome negauti naujų paskolų iš didžiausių Rusijos bankų po pirmojo sandorio, nes reikalas galėjo būti įvertintas kaip pernelyg politinis, atsidūrėme nežinomoje teritorijoje. Nenorėjau pats į jį būti įtrauktas“, - mediapart.fr sakė EP narys J. L. Schaffhauseris.
Jis pripažino, kad nepaisant V. Dambinio užimamos vietos verslo pasaulyje, šiuo atveju nurodymus dalino A. Babakovas. „Esu įpareigotas dirbti su asmenimis, atstovaujančiais valdžios institucijas, o A. Babakovas yra patriotas“, - patvirtino J. L Schaffhauseris.
Jis tikino nežinojęs, kas vyko po jo ir V. Dambinio susitikimo, nes dokumentus perdavė jo teisininkui, turėjusiam toliau dalyvauti procesuose, susijusiuose su naujais bankais Rusijoje. Iš tiesų vos po dienos 2016 m. kovo 18 d. „Nacionalinio fronto“ paskola gauta iš FCRB buvo parduota mažai kam žinomai įmonei „Conti“.
J. L. Schaffhauseris teigia, kad partija oficialiu laišku kreipėsi į Rusijos centrinį banką su prašymu nurodyti, ką tokiu atveju daryti, ir gavusi patarimą nedengti paskolos „Conti“, nes toks sprendimas parduoti paskolą buvo priimtas pasitelkus apgaulę.
Neigė akivaizdžius ryšius
Vidiniai „Nacionalinio fronto“ dokumentai rodo, kad po trijų mėnesių, 2016 m. birželio mėn., partija nusprendė pasiskolinti 3 mln. eurų su 6 proc. metine palūkanų norma rinkiminėms kampanijoms finansuoti iš Maskvos banko „Strategy Bank“.
Po mėnesio šis bankas neteko licencijos – pasikartojo scenarijus, panašus į situaciją, susiklosčiusią dėl pirmosios „Nacionalinio fronto“ 9 mln. paskolos, gautos iš FCRB. Šaltiniai linkę teigti, kad žlugus „Strategy Bank“ apie paskolą pradėta diskutuoti su kitu Rusijos banku NKB, kuris 2016 m. gruodžio mėn. taip pat prarado licenciją.
„Nacionalinio fronto“ iždininkas Wallerandas de Saint-Justas konstatavo, kad paskola iš „Strategy Bank“ niekada partijos nepasiekė, nes tai tebuvo planas, kuris nebuvo įgyvendintas, o išgirdęs klausimą apie pasitarimus su NKB telefoninį pokalbį suskubo nutraukti. W. de Saint-Justas – antrasis politikas iš „Nacionalinio fronto“, keliais mėnesiais vėliau susitikęs su V. Dambiniu. Susitikimas įvyko 2016 m. lapkričio 4 d. penkių žvaigždučių viešbutyje Paryžiuje.
W. de Saint-Justas atsisakė atsakyti į klausimus dėl šio susitikimo. V. Dambinis, remdamasis profesine finansų konsultanto etika, taip pat atsisakė komentuoti verslo susitikimus ir atmetė užklausą dėl interviu. Internetiniu paštu pateiktame atsakyme V. Dambinis teigia, kad nebuvo tapęs tarpininku, kai buvo siekiama gauti „Nacionaliniam frontui“ skirtas paskolas iš Rusijos bankų, ir netapo A. Babakovo atstovu.
„Nei asmeniškai, nei netiesiogiai, nei kaip juridinis subjektas ar tarpininkas sandoriuose, kuriuos minite, neveikiau A. Babakovo nurodymu. Norėčiau pridurti, kad nei A. Babakovas, nei kuris nors juridinis kurios nors jurisdikcijos subjektas, kurio naudos gavėju galėtų būti A. Babakovas, nėra mano klientai.“ – rašo jis.
Šis pareiškimas prieštarauja „Panama Papers“ dokumentų skandalui, kai buvo nutekinta per 11,5 mln. finansinių ir teisinių įrašų iš teisininkų įmonės „Mossack Fonseca“ (MF). Tada buvo atskleista slaptų ofšorinių įmonių sistema, prisidėjusi prie nusikaltimų, korupcijos ir kitokių piktadarysčių.
Tapo ofšorinių įmonių rykliais
Nepretenzingame pastate, esančiame centrinėje Latvijos sostinės gatvėje, įsikūręs Liuksemburge registruotos įmonės „Financiere Egine“ biuras. Iki 2015 m. vidurio šiam biurui vadovavo gerai žinomo Rusijos verslininko Jevgenijaus Ginerio sūnus. Vėliau „Financiere Egine“ vadovo pareigos perleistos V. Dambiniui ir jo kompanionams.
Šis biuras – tik viena iš įmonių, registruotų šiuo adresu. Iš tiesų šiuo ofisu dalinasi du finansų konsultantai – Vilis Dambinis ir Valtas Vigantas, kurių esminiai darbai – tai turtingų asmenų, pageidaujančių išsaugoti anonimiškumą, aktyvų valdymas.
Mokyklos suolo draugai V. Dambinis ir V. Vigantas Latvijoje iškilo XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje tapę vieno iš daugybės Latvijos bankų - „Lainbanka“ – prezidentu ir viceprezidentu.
Tiesa, neilgai trukus 1995 m. jie buvo dramatiškai sulaikyti dėl įtarimų sukčiavus, tačiau ši byla teismo niekada taip ir nepasiekė, o patys jie neigė bet kokius nusižengimus.
Vis dėlto šis skandalas tapo mirties nuosprendžiu bankui, kuriame buvo laikomi ir Rusijos gynybos ministerijos pinigai, kuriuos ketinta išmokėti Latvijoje gyvenantiems sovietų kariuomenės pensininkams. V. Dambinis ir V. Vigantas sėkmingai tęsė karjerą bankuose ir dirbo ofšorinėse įmonėse.
V. Dambinis skirtas „V.D. Nominees Limited“ direktoriumi. Ši įmonė registruota ofšorines bendroves itin svetingai priimančiose Maršalo salose.
Remiantis duomenimis iš „Panama papers“ dokumentų, „V.D. Nominees Limited“ valdė Britų mergelių salose registruotas įmones „AED International Ltd.“ ir „NYX Management Limited“. Vieni iš „NYX Management Limited“ savininkų – rusų verslininkai Michailas Vojevodinas ir Jevgenijus Gineris. Pastarasis turi grandiozinių interesų Ukrainos energetikos sektoriuje.
Iš pradžių „AED International Ltd.“ akcijos priklausė A. Babakovui. Vėliau įmonė perleista jo dukteriai Olgai. A. Babakovas neneigia fakto, kad įmonė buvo registruota jo vardu, nors tuo metu Rusijos parlamento nariams nebuvo leidžiama turėti akcijų užsienio bendrovėse.
Oficialios šio asmens pajamų deklaracijos rodo, kad jis – vienas skurdžiausių Rusijos parlamento narių, o štai „Panama Papers“ ir kiti oficialūs registrai savo ruožtu liudija, kad A. Babakovo šeima turi įmonių ir prabangaus nekilnojamojo turto užsienyje, įskaitant ištaigingus namus netoli buvusios Prancūzijos karalių rezidencijos ir butą Paryžiuje. Įtariama, kad A. Babakovas ir J. Gineris yra tarp įmonės, valdančios didelius aktyvus Ukrainos energetikos srityje, savininkų. „VS Energy Latvia“ centrinė būstinė taip pat registruota V. Dambinio ir V. Viganto biure Rygoje.
Įmonei vadovauja V. Vigantas, tačiau du jos savininkai – Kipro įmonės, kurių tikrieji naudos gavėjai paslėpti Seišeliuose. Remiantis naujausia prieinama 2015 m. „VS Energy Latvia“ veiklos ataskaita, ši įmonė investavo apie 97 mln. eurų į dukterines bendroves. Verslas Ukrainoje valdomas per dukterinę įmonę „VS Energy International N.V.“, registruotą Nyderlanduose. Iki 2005 m. A. Babakovas buvo šios įmonės valdybos narys.
Prancūzijos radikalei reikėjo įspūdingų sumų
Būtent A. Babakovas padėjo „Nacionaliniam frontui“ gauti pirmąją 9,4 mln. eurų paskolą iš FCRB, kuris de facto priklausė su Kremliumi siejamam oligarchui Romanui Popovui, o 2016 m. žlugo.
„Bloomberg“ pateikiama informacija, „Nacionaliniam frontui“ teko dar 20 mln. eurų ieškoti kitur – ši suma buvo labai reikalinga M. Le Pen prezidentinei kampanijai ir parlamentiniams rinkimams 2017 m. remti. A. Babakovas įtrauktas į Europos Sąjungos (ES) sankcijų sąrašą, todėl jam draudžiama laisvai keliauti ES. Gali būti, kad dėl šios priežasties jam buvo reikalingas patogus ir diskretiškas tarpininkas.
Dar „Panama Papers“ atskleidžiama informacija apie kitą Britų Mergelių salose registruotą įmonę, kuriai taip pat vadovauja šiame tekste ne kartą minima klasės bičiulių pora iš Rygos, - tai „Spencerdale Limited“.
2014 ir 2015 m. „Spencerdale“ per Liuksemburge registruotą „East West Communication Group“ sumokėjo 250 tūkst. eurų tyrimų centrui „Academie Europeenne“, kurios vienas iš įkūrėjų – J. L. Schaffhauseris. Tiesa, V. Dambinis tikino apie šį atliktą mokėjimą nieko nežinantis.
J. L. Schaffhauseris, niekada neslėpęs palankaus požiūrio į bendradarbiavimą su V. Putino Rusija ir buvęs vienu iš tarptautinės arenos politikų, pripažinusių Krymą kaip Rusijos dalį, kai surengto neteisėto referendumo metu 2014 m. buvo priimtas toks sprendimas, anksčiau yra pripažinęs, kad už paskolos „Nacionaliniam frontui“ iš Rusijos suderinimą per Liuksemburgo įmonę, kurios pavadinimą įvardinti jis atsisakė, gavo 140 tūkst. eurų.
M. Le Pen susitiko su V. Putinu Maskvoje 2017 m. kovo mėn. V. Putinas tikino nesiekiantis daryti įtakos Prancūzijos prezidento rinkimams, bet su ja susitiko todėl, kad ji atstovauja greitai augančiam Europos politikos elementui. M. Le Pen savo ruožtu paragino ES panaikinti sankcijas Rusijai tikindama, kad jos duoda priešingų rezultatų.