Po daugelio metų abipusių kaltinimų, nesusipratimų ir trukdžių pagaliau šylantys Lietuvos ir Lenkijos santykiai, regis, ne juokais siutina Maskvą. Be to, abipusiai Lietuvos ir Lenkijos vadovų vizitai neliko nepastebėti ir Vilniaus krašte, kur įsitvirtinusi V. Tomaševskio valdoma Lietuvos lenkų rinkimų akcija – krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).
Ši lenkų tautinei mažumai atstovaujanti ir į rinkimus su Rusų sąjunga einanti partija pastaraisiais metais vis dažniau kritikuojama dėl pernelyg palankaus požiūrio į Vilniui ir Varšuvai atvirai priešišką Kremlių.
Dar birželio pabaigoje Kremliaus išlaikomame propagandiniame portale rubaltic.ru pasirodė straipsnis, kuriame pateikti net kelių Lietuvos lenkų konflikto su Varšuva pavyzdžiai. Į V. Tomaševskio partiečių pusę stojęs Kremliaus ruporas atvirai rėžė: „Lenkijos valdžia imasi žiaurių bandymų skaldant Lietuvos lenkus“.
„Ponia, to nebus“
Straipsnyje minimas DELFI jau aprašytas konfliktas tarp Lietuvos lenkų atstovų ir Varšuvos. Balandį Torūnėje (Lenkija) vykusiame „Polonijos suvažiavime“ Vilniaus tarybos narei, Valdemaro Tomaševskio bendražygei Renatai Cytackai pareiškus pretenzijas Lenkijai dėl finansinės bei politinės paramos tautinių mažumų švietimui Lietuvoje, nuskambėjo griežtas atsakymas, ypač papiktinęs skandalingąją LLRA-KŠC narę.
Į suvažiavimo tribūną pakilusi politikė, vadovaujanti „Lenkiškų mokyklų tėvų forumui Lietuvoje“, pažėrė kaltinimų dabartinei Lenkijos valdžiai, neva ši visiškai nesirūpina lenkų teisėmis Lietuvoje.
„Jeigu mes, Lietuvos lenkai, augintumėme vaikus patriotine dvasia su tokiu pačiu įsitraukimu ir ryžtingumu kaip Lenkijos valdžia gina mūsų teises, tai greičiausiai šiandien ponas Maršalka (renginyje dalyvavęs Lenkijos Senato maršalka Stanislawas Karczewskis – DELFI) negalėtų kalbėti su mūsų vaikais ir gimtąja kalba“, – pareiškė R. Cytacka. Reaguodamas į tai, S. Karczewskis atvirai išsakė abejones dėl Lietuvos lenkams skiriamų pinigų panaudojimo.
„Jus pasiekia labai dideli pinigai. Žiūrėdamas poniai tiesiai į akis (sakau): duodame daug pinigų, duosime dar daugiau pinigų, bet labai konkrečiai tikrinsime, kaip šie pinigai yra leidžiami.
Ir jeigu yra neatitikimų, tai pinigų į tas vietas keliaus mažiau. Mes kontroliuosime, nes negalime leisti to, kad kažkas mus apgaudinėjo Lenkijoje, ir sakau poniai tiesiai į akis: ir kad mus kažkas apgaudinės užsienyje.
To Lenkijos valstybė negali sau leisti. Jeigu kur nors atsiranda netikslumai, tai, deja, turime juos, visų pirma, labai aiškiai išsiaiškinti, antra, turime padaryti išvadas. Ir jūsų atveju taip pat buvo padarytos išvados, nes tam tikri netikslumai ten buvo“, – atsakė Lenkijos valdžios atstovas.
Tokie įtarimai tik dar labiau įsiutino R. Cytacką, kuri vėliau teigė reikalausianti oficialaus maršalkos atsiprašymo. Bet S. Karczewskis reikalavimams nusileisti neketino.
„Na, tai galime įsižeisti, galime paskelbti, nežinau... karą Lietuvai. To nebus, ponia. Galiu jus patikinti, nes norime taikos pasaulyje ir Europoje, ir to nepadarysime. Jūs galite turėti pretenzijas, gaila, galime nesutikti, diplomatiniai santykiai buvo atvėsę, tai keičiame, ir pamatysime, koks bus rezultatas“, – atsakė Lenkijos atstovas.
Remiantis Lietuvos lenkų sąjungos finansinėmis ataskaitomis, 2016 metais fondas „Parama lenkams Rytuose“ šiai organizacijai skyrė 130 tūkst. 555 eurų. 2015 metais – daugiau nei 89 tūkst. eurų. Į organizacijos sąskaitą bendrai buvo gauta 2016 metais 224 tūkst. 104 eurų, o 2015 metais – 187 900 eurų. Beveik visi pinigai, išskyrus nario mokestį ir smulkias dovanas, buvo gauti iš Lenkijos.
Sulaukė lenkų prokurorų kvietimo
„Aktyviste“ R. Cytacką vadinantis Kremliaus ruporas „Rubaltic“ priminė ir dar vieną istoriją, siejamą su kitu LLRA-KŠC ir Lietuvos Seimo nariu Michalu Mackevičiumi. Lenkijos prokuratūrai perduota informacija dėl jo veiklos Lietuvos lenkų sąjungoje (ZPL), kuriai jis vadovauja jau 16 metų.
Šiai organizacijai paramą teikiantis fondas „Parama lenkams Rytuose“ (lenk. Pomoc Polakom na Wschodzie) surengė spaudos konferenciją, kurioje paaiškėjo, kad M. Mackevičius įtariamas klastojęs sąskaitas ir netinkamai panaudojęs laikraščio „Nasza Gazeta“ leidybai skirtą paramą.
Pavyzdžiui, M. Mackevičius fondui teikė sąskaitas faktūras, kuriose buvo nurodyta, jog spausdinama 4 tūkst. minėto laikraščio egzempliorių, o iš tiesų buvo spausdinama vos tūkstantis. Šie skaičiai paaiškėjo, kai fondas kreipėsi į spaustuvę Baltstogėje ir paprašė pateikti ataskaitas.
Dėl neatitikimų Lietuvos lenkų sąjungos ir spaustuvės ataskaitose fondo valdyba kreipėsi į Lenkijos prokuratūrą. Klausimų ir abejonių fondui sukėlė daugiau nei 120 dokumentų, taip pat ir trijų metų bankinių pervedimų patvirtinimai.
Remiantis Lietuvos lenkų sąjungos pateiktomis sąskaitomis faktūromis, laikraščio spausdinimas kainavo 1088 zlotų (apie 254 eurai), remiantis spaustuvės sąskaitų faktūrų duomenimis – nuo 600 iki 863 zlotų (nuo 140 iki 201 euro). Anot fondo, bendra nepanaudotų dotacijų suma 2014-2016 metais sudaro apie 127 790 zlotų (apie 30 tūkst. eurų). Kol kas nėra aišku, kur šie pinigai iš tiesų buvo panaudoti.
Fondo „Parama lenkams Rytuose“ vadovas Mikolajus Falkowskis pridūrė, kad abejonių sukėlė ir bankinių pervedimų patvirtinimų tikrumas. Fondas paprašė pateikti duomenis iš sąskaitos, šie dokumentai taip pat sukėlė abejonių.
„Apie tai informavome Senato (Lenkijos parlamentas – red.) kanceliariją. Šiuo pagrindu informavome ir prokuratūrą“, – sakė M. Falkowskis. Anot jo, tirti neatitikimai sąskaitose nuo 2014 metų.
„Daugelį metų rūpinamės tautiečiais Lietuvoje. Esame įsitikinę, kad tarnaujame ypatingiems žmonėms, kurie gyvena nelengvomis sąlygomis, puoselėja lenkiškumą.
Nėra lengva, kai matome tokius vienareikšmiškus faktus, pasirinkti teisminį kelią“, – sakė fondo viceprezidentas Rafal Dzieciolowski. Jis taip pat mano, kad tokie Lietuvos lenkų sąjungos veiksmai kenkia patiems Lietuvos lenkams.
Šiuo atveju susidomėjo ir Lenkijos Senatas. Jo kanceliarijos vadovas Jakubas Kowalskis pranešė, kad atvejį tirs Senato prezidiumas. Pastarasis, išnagrinėjęs gautą informaciją, informavo Lenkijos žiniasklaidą, kad siūloma apskritai stabdyti paramą Lietuvos lenkų sąjungai, kol bus išsiaiškinta visa situacija.
Pats M. Mackevičius į tokius kaltinimus reagavo itin audringai. Kalbėdamas su portalu zw.lt, jis fondo pareiškimą pavadino melu ir šmeižtu. Jis taip pat užsipuolė Lenkijos ambasadorę Lietuvoje Urszulą Doroszewską.
„Joks arogantiškas valdininkėlis iš Varšuvos mums vandens nedrums. Koks valdinininkas? Na, pavyzdžiui, ambasadorė ir fondelis, vis eina ir eina, jau akis nuo jų skauda – pirmininkas, pirmininkas. Eikit po velnių, jei ne šis, tai bus kitas pirmininkas, – lenkakalbei žiniasklaidai sakė M. Mackevičius, – Ji mano, kad gali mane, Lietuvos Seimo narį, išsikviesti pas save ir pareikšti, kad apriboja mano teises. Kas ji apskritai tokia?“
Įspėjo dėl Georgijaus juostelių
Rubaltic.ru taip pat priminė ir tai, kad LLRA-KŠS lyderis V. Tomaševskis Lietuvoje yra vadinamas prorusišku politiku, kuris nevengia puikuotis Šv. Georgijaus juostele, kuri Rusijoje masiškai pradėjo plisti nuo 2005 m. ir vadinta pagarbos veteranams simboliu, tačiau po 2014-ųjų įvykių Ukrainoje tapo Rusijos agresijos simboliu.
Šių metų gegužę grupė Lietuvos Seimo narių paragino uždrausti Šv. Georgijaus juosteles. Seimas po pateikimo pritarė atitinkamai Administracinių nusižengimų kodekso pataisai.
Už ją balsavo 41 Seimo narys, prieš buvo dešimt, susilaikė 25 parlamentarai. Už dvispalvių juodai oranžinių Georgijaus (Šv. Jurgio) juostų naudojimą Lietuvoje siūloma skirti baudas iki 300 eurų. Tiesa, toliau projektą svarstys Seimo komitetai ir komisijos. Prie jo grįžti parlamentas planuoja per rudens sesiją.
Pats V. Tomaševskis sukritikavo draudimą, o Šv. Georgijaus juostelę vadina „pozityviu simboliu“, su kuriuo yra pasirodęs gegužės 9-osios, vadinamosios Pergalės dienos minėjimuose, nors dar pernai Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska priminė V. Tomaševskiui, kad švęsti Antrojo pasaulinio karo pabaigą gegužės 9- ąją yra neteisinga, nes ši diena 1945 -aisiais neatnešė laisvės nei Lietuvai, nei Lenkijai. Europoje Pergalės diena švenčiama gegužės 8-ąją.
Galiausiai „informacinės kampanijos prieš Lietuvos lenkus“ sumanytoju rubaltic.ru apkaltino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros vedėją politologą Andžejų Pukšto.
Kremliaus ruporas pabrėžė, kad Varšuvos finansuojamame portale „Znad Wilii“ išleistas A. Pukšto straipsnis, kuriame dėl Pergalės dienos šventimo kritikuojamas V. Tomaševskis. Straipsnyje stebimasi, kad pastarasis politikas Antakalnio kapinėse vainikus deda ne su Lietuvos valdžios atstovais, o su Rusijos diplomatais.
„Vietinės rusiškos proputiniškos partijos Vilniuje nėra. Rusiškų prokremliškų organizacijų – taip pat ne per daugiausiai. Bet Valdemaras Tomaševskis jūsų paslaugoms.
Jis ne tik pagerbia sovietų karių atminimą, bet ir nešioja Šv. Georgijaus juostelę Seime, kuriame aiškina, kad ta juostelė – šviesos ir taikos simbolis, o putiniškos šventės neša ramybę ir užtikrina stabilumą“, – rašė A. Pukšto, kurį cituoja rubaltic.ru.
Kremliaus ruporas atkreipė dėmesį ir į tai, kad V. Tomaševskį ir jo partiją jau esą „puola“ ir Lenkijos oficiali žiniasklaida. Pavyzdžiui, portale Niezalezna.pl пpasirodė straipsnis, kuriame LLRA-LŠS kaltinama draugyste su Rusija.
O įtakingame savaitraštyje „Wprost“ pasirodė straipsnis, kuriame cituojamas Lenkijos Karo studijų akademijos tyrimas, neigiamai atsiliepiantis apie LLRA-LŠS. Pabrėžiama Rusijos įtaka šiai partijai, kuri, anot tyrimo autorių, kenkia Lenkijos interesams. LLRA-LŠS kaltinimus neigia.
Kaltina ir Vilnių, ir Varšuvą
„Rubaltic“ taip pat suskubo pabrėžti, kad LLRA-LŠS populiarumas Lietuvoje tik auga ir šiuo metu siekia 6,3 proc. Tai neva įrodo, kad „vietos lenkai vieningai remia savo lyderius, o tai nepatinka Lenkijos valdžiai“.
Kremliaus ruporas kaip mat pacitavo ir Lenkijos europarlamentarą Miroslavą Piotrovskį. Pastarasis jau yra išgarsėjęs išpuoliais prieš Lietuvą, kurią nuolat kaltina esą diskriminuojant lenkų tautinę mažumą.
„Lenkų kapai yra nuniokoti. Manau, kad Lietuva, ketinanti išleisti 62 mln. eurų pirmininkavimui, galėtų išleisti bent 1 mln. eurų lenkų kapams atnaujinti.
Tai reikštų simbolinę grąžą Europos standartams ir darytų veiksmus įtikimus“, – 2013 metais teigė M. Piotrovskis, kuris vėliau susilaukė kritikos dėl melagingos informacijos skleidimo. Rubaltic.ru šį citavo šio europarlamentaro žodžius, išsakytus „Marijos Radijui“.
„Lietuvos lenkai tapo ašaka gerklėje ne tik Lietuvos valdžiai, bet ir kai kuriems liberaliems sluoksniams Lenkijoje. Tas beprecedentis spaudimas, kurį taiko lenkų mažumai yra žiaurus baldymas suskaldyti Lietuvos lenkus“, – tikino europarlamentaras.