Prieš imantis penkerius pastaruosius metu jau nebegyvybingos eglės pjovimo darbų, Šakių rajono Gelgaudiškio girininkijos girininkas Jonas Gvildys trumpai apžvelgė šio medžio, buvusio ne tik vienu iš didžiausių Šakių rajono, bet ir visos Lietuvos gamtos paminklų, istoriją. O visus savo vardintus skaičius apie storiausia Lietuvoje ir antra pagal aukštumą laikytą eglę pagrindė oficialiu dokumentu, datuotu 1997 metų spalio 14 dieną.
Jame autoritetinga mokslininkų komisija rašė: žaliuojančios žaliaskarės aukštis siekia per 42,5 metrus; medžio laja viršija 29 metrus; eglės skersmuo 1,3 metrų aukštyje siekia 1,03 metro. O ją nupjovus, būtų galima pagaminti apie 16 kietmetrių medienos. Tačiau apie 2004 metus, kaip dabar pamena J.Gvildys, rekordinis Lietuvos medis nudžiūvo, ir pastaruosius penkerius metus jau nebegyveno. Dūlantis medis stovėjo pačiame Gelgaudiškio pažintinio tako, susieto su buvusių Gelgaudiškio Komarų dvaro rūmų parku, centre. Ir, tikėtina, galėjo kelti grėsmę miško lankytojams.
Tad, kaip teigė renginuko metu Šakių miškų urėdijos urėdo pavaduotojas Romas Kupstaitis, ir atsirado būtinybė šį gyvenimą baigusį gamtos paminklą nukirsti. Į talką pasikvietę studentus miškininkus iš Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos, tarp kurių buvo ir Europos šakų genėjimo čempionas Gediminas Stasiūnas, Šakių miškininkai simbolinėmis iškilmėmis „palydėjo“ rekordinį medį nebūtin. Šią stilizuotą akciją stebėjo nemažas būrys vietinių gyventojų, rajono aplinkosaugininkai, Panemunių regioninio parko direkcijos atstovai, Kultūros paveldo departamento ir kitų institucijų atstovai.
Visų jų akivaizdoje, nupjovus rekordinę eglę, buvo suskaičiuota: jos ilgis (nuo nupjautos vietos) siekė 41,5 metro; kelmo skersmuo siekė 1,4 metro; apjuosus eglę maždaug metro aukštyje, metrą teko išvynioti iki 3,8 metrų žymos; o maždaug 1,4 metro aukštyje eglės skersmuo buvo daugiau nei 1 metras. Miškininkai apytikriai paskaičiavo, kad iš nupjautos eglės būtų galima pagaminti apie 15 kietmetrių medienos.
Tačiau bene svarbiausia buvo sužinoti šio jau buvusio rekordiniu medžio amžių. Suskaičiavus kelmo rieves, nustatyta, kad eglė gyvybinga buvo mažiausiai 155 metus. Pridėjus dar pastaruosius penkerius metus, ši storiausia ir antra pagal dydį Lietuvoje iki tol buvusi eglė į dangų žiūrėjo apie 160 metų.
Pasak R.Kupstaičio, nupjautos eglės – rekordininkės mediena gamybai jau nebetinkama – pakankamai didelį medžio sudūlėjimą bylojo tai, kad virsdama eglė sutrūko į keletą dalių. O benzininiai pjovikų pjūklai smigo į jos kamieną tarsi į kempinę. Tačiau atskiros eglės dalys bus panaudotos kaip istoriją menantys akcentai Šakių miškų urėdijoje, Gelgaudiškio girininkijoje.
Nupjovus aukščiausią ne tik Gelgaudiškio, bet ir viso Sūduvos regiono eglę, vienvalde rekordininke šiuo metu liko Dzūkijoje auganti maždaug 45 metrų aukščio eglė. Bent taip teigė panemunių regioninio parko direkcijos atstovas Saulius Navlickas. Patikinęs, kad tik ką nupjautoji eglė buvo storiausias tokios rūšies medis Lietuvoje.