Politiko nuomone, moksleiviai terorizuoja mokyklų vadovus „mojuodami“ savo pinigų krepšeliais, tad 1-8 klasių mokiniams pavežėjimas turi būti kompensuojamas tik iki artimiausios švietimo įstaigos.
Nors šie B. Paužos siūlymai ir argumentai sulaukė garsios kritikos, pirmąjį barjerą Seime jo teikiamos įstatymo pataisos įveikė.
Moksleivius išvadino neklaužadomis
Ketvirtadienį, Seimo posėdžiui einant į pabaigą, B. Pauža pristatė savo siūlymus. Vienas pagrindinių politiko argumentų, dėl ko 1-8 klasių moksleiviams pavėžėjimą kompensuoti derėtų tik iki artimiausios mokyklos, buvo tai, esą vaikai tingi mokytis ir terorizuoja direktorius grasinimais pereiti į kitą ugdymo įstaigą.
„Projekto rengimą paskatino mokyklų vadovų kreipimasis. Patys mokytojai sako, kad jų atžvilgiu vyksta nedidelis „terorizmas“. Vaikų nebegali nei pabarti, nei pareikalauti. Nes tėvai tuojau pat atšauna, kad vaikus išsiveš į kitą mokyklą. Ir šie dalykai vyksta ne dėl blogų mokytojų, tačiau dėl neklaužadų vaikų arba, kartais, tėvų nesupratimo. (...) Vaikų išsilavinimui visada teikiau ir teiksiu prioritetą, tačiau tikrai nemanau, kad iki 8 klasės mokiniams reikėtų ieškoti geresnio ugdymo, kadangi visos mokyklos yra licencijuotos šiandieną pas mus respublikoje. Jų programos yra patikrintos, ir nekokybiško ugdymo negali būti paprasčiausiai“, - aiškino B. Pauža.
„O moksleiviai, kaip minėjau, toli esančias mokyklas renkasi visai dėl kitų priežasčių. Ir savivaldybei vežioti vaikus į visas puses labai brangiai kainuoja. (...) Jeigu mokytojas vienoje ar kitoje mokykloje paspaudė tą vaiką daugiau mokytis ir jis parėjęs randa pritarimą pas tėvus, ir jie, grasindami tam mokytojui, pasako „ne, rytoj aš jau eisiu į kitą mokyklą“, aš manau, čia valstybėje paprasčiausia betvarkė“, - tęsė jis.
Socdemas teigė nekvestionuojantis tėvelių pasirinkimo laisvės. Tačiau iš savivaldybių kišenės esą reikėtų kompensuoti tik vaikų kelionę į „racionaliausią, t.y. artimiausią mokyklą“.
„Galima juk tą vaiką vežti savo asmeniniais pinigais. Į tą mokyklą, kur tėvai galų gale ar vaikas nori. Čia yra jau laisvas pasirinkimas, - pasirinkimo laisvę savaip interpretavo B. Pauža. - Kartais man priekaištauja, kad vat: mokykla yra atseit viena geresnė, kita blogesnė. Aš su tokia pozicija tikrai nesutinku. Visos mokyklos turi Švietimo ministerijos licenciją. Ir jos turi būti, pagal tą nustatytą programą, visos kokybiškos.“
Kaip vieną pagrindinių savo tikslų socdemas įvardijo kaimo mokyklų išlikimą. Esą vaikų kelionių į kitas mokyklas kompensavimo apribojimas padėtų išlaikyti vargiai galus suduriančias provincijos ugdymo įstaigas.
„Yra tokie pavyzdžiai, kad keturių vaikų į vieną kaimą šiandieną atvažiuoja trys autobusai. Na, negali būti šitaip toliau“, - sakė B. Pauža.
Gina mokytojus nuo gąsdinimo krepšeliu
Bene aštriausiai B. Paužą kritikavo konservatorė Vida Marija Čigriejienė .
„Negi jūs realybėje nematote, kaip yra? Tai kas, kad licencijas turi? Bet mokyklos yra skirtingos. Ir mes norime geriausio. Ir aš turiu pilną teisę tą daryti“, - socdemo logika piktinosi V. M. Čigriejienė.
Liberalas, buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius socdemo pasiūlymus prilygino sąmoningam kenkimui vaikų interesams.
„Jūs turbūt puikiai suprantate, kad yra gerų ir labai gerų mokyklų. Ir šalia yra ir prasčiau dirbančių. Ar dėl direktorių, ar dėl kitų priežasčių lygis, „stovinčio vandens“ įspūdis tose mokyklose bado, visų pirma, tėvams akis. Vaikai turi teisėtą interesą eiti į geresnę mokyklą. (...) Šitas jūsų siūlymas. Ar, realybės prasme, jūs suprantate, kad darote meškos paslaugą vaikams?“ - piktinosi eksministras.
B. Pauža replikavo, esą jis ne daro meškos paslaugą, o siekia tokiai meškos paslaugai užkirsti kelią.
„Dėl kokybės – tai čia jau ne Seimo reikalas. (...) Aš galvoju tai „meškos paslaugai“ užkirsti kelią. Kadangi šiandieną su savo krepšeliu tas vaikas neklaužada arba tėvai, kurie ne visiškai supranta tą reikalą, kiekvienam doram mokytojui mojuoja po nosim ir gąsdina jį, kad jis rytoj išeis į kitą mokyklą“, - savo viziją kartojo socdemas.
B. Pauža, be tikslo išsaugoti kaimiškas mokyklas ir taupyti savivaldybių pinigus, taip pat argumentavo, kad Švietimo įstatyme numatytos mažesnės lengvatos, tad esą reikia panaikinti įstatymų nesuderinamumą. Vis dėlto G. Steponavičius toliau apeliavo, kad parlamentarai socdemo iniciatyvos nepalaikytų.
„Aš taip pat suprantu, kad daugelyje savivaldybių, ypač kaimiškųjų, dėl pavėžėjimo tikrai nemažą dalį biudžetuose sudaro… ir laikotarpis nėra lengvas. Tai bent jau tada, gerbiamasis teikėjau ir kiti kolegos, nevartokite tokių terminų, kad vaikai yra neklaužados, blogi, kad tėvai kvaili, nes nori rinktis savo vaikams geresnę mokyklą. Štai tokie žodžiai ir iškraipo pačią jūsų idėją sureguliuoti šitą problemą. Todėl aš dar kartą sakau: aš nesakau kategoriškai „ne“, bet tėvų ir vaikų pasirinkimą ribojantys dalykai, net ir turint kilnius tikslus, ne visada yra tikslingi“, - sakė liberalas.
Nepaisant dešiniųjų pasipriešinimo, pirmąjį barjerą Seime B. Paužos siūlymas įveikė. Po pateikimo Transporto lengvatų įstatymo pataisoms pritarė 53 Seimo nariai, susilaikė 11, o balsavusių prieš nebuvo. Toliau šiuo parlamentaro siūlymu užsiims Seimo komitetai.
Tėvų forumo vadovas: vaikai skaičiuojami kaip malkos
Moksleivių tėvelius vienijančio Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Audrius Murauskas DELFI teigė, jog B. Paužos logika dėl valstybės lėšų taupymo iš dalies teisinga. Tačiau pertvarka esą pradedama ne iš to galo.
„Iš principo, tas pasiūlymas būtų visai teisingas, jeigu būtų kitos dedamosios aiškesnės. Dabar gi vaikas ir tėvai prievartaujami pasirinkti būtent artimiausią mokyklą, bet neužtikrinamos sąlygos tą artimiausią daryti geriausia. Dėl ko? Dėl to, kad tėvai neturi jokios įtakos pasirinkti jiems tinkamą mokyklos vadovą. Jie negali pasirinkti tinkamų mokytojų. Taigi jie natūraliai negali kurti tokios mokyklos, kokia tinkama jų bendruomenei. (...) Sutinku, kad valstybės lėšos šiuo metu iš dalies gali būti švaistomos. Bet ne nuo to galo mes pradedame tvarkytis. Sudarykime sąlygas bendruomenėms pačioms dalyvauti realioje, o ne fikcinėje (mokyklų – DELFI) savivaldoje“, - kalbėjo A. Murauskas.
Paprašytas pakomentuoti B. Paužos retoriką apie mokytojus terorizuojančius neklaužadas, Tėvų forumo vadovas stebėjosi tokiu Seimo nario požiūriu.
„Manau, žmogus turbūt nepasigilinęs tai pasakė. Vaikas yra lakmuso popierėlis. Jis gimsta geru, nuostabiu žmogumi. Kiekvienas suaugęs, prisidėjęs prie jo kaitos, jį daro ne visą laiką patogiu suaugusiems. Kada pati švietimo sistema yra autoritarinė, natūralu, kad pas vaiką pasireiškia ir neigiamos elgsenos pusės. O suaugę skaičiuoja tik pasekmes, bet neatsižvelgia į priežastis. Jeigu mes vaiko nepavėžėsime iki ten, kur jis geriau jaučiasi, tai jo elgsena artimiausioje mokykloje, kuri jam gali netikti, bus dar blogesnė. Norima taupyti lėšas, bet visiškai neatsižvelgiama į vaiką. Vaikai šiandieną, labai panašu, skaičiuojami kaip malkos. Kaip krovinys, kurį ekonomiška ar neekonomiška vežti“, - tęsė pašnekovas.
Pasak jo, apribojus pasirinkimo laisvę, nukentės daugelis, tarp jų – ir nepasiturinčių šeimų vaikai, kurių tėveliai be valstybės pagalbos sunkiai pajėgs apmokėti savo atžalų kelionę į tolimesnes, bet geresnes mokyklas.
„Suprantu, kad valstybės lėšos nėra beribės. Mes negalime jomis piktnaudžiauti. Turime tikrai mąstyti, kaip sudaryti sąlygas žmonėms kurti tokias mokyklų bendruomenes, kokios jos reikalingos. O ne visaip juos apriboti, išdraskyti“, - sakė A. Murauskas.
Kritikos teko ir G. Steponavičiaus laikų reformoms.
„Pamąsčius apie praėjusį buldozerį pavadinimu „mokyklų tinklo pertvarka“, ką tai davė? Tai davė vaikų pavėžėjimus. Ar tai buvo tikslinga? Ar valstybei iš tikrųjų naudinga mokyti iki 8 klasės vienoje mokykloje, nuo 9 klasės – jau kitoje? Gal geriau leisti mokytis toje pačioje mokykloje, kur vaikas pradėjo? Dabar neapdairiai valstybė suskaido gabalais, o vėliau sako: atsiprašome, bet mes neturime pinigų pavėžėti. Tai nesąžininga“, - reziumavo A. Murauskas.