Karolis pasakoja tai, kad yra gėjus, supratęs dar paauglystės pradžioje – tuomet bendraklasiai ėmė žvalgytis į merginas, tačiau jis tokio potraukio nejautė.
Tėvai tyčiojosi taip, kad pasijuto sumaišytas su žemėmis
„Iš pradžių nesupratau, kas vyksta. Dvejus metus kankinausi, sirgau depresija. Būdavo, atsisėdu ir tiesiog mąstau, kaip galiu toks būti, jei tai yra absoliučiai nenormalu. Bandžiau imtis įvairiausių priemonių, bet negali savęs priversti daryti to, kas tau nepatinka. Galiausiai tiesiog įvyko lūžis. Pripažinau ir viskas. Supratau, kad kai tai slepiu, praktiškai žudau save iš vidaus. Susiradau homoseksualių draugų, perskaičiau daug literatūros apie tai. Įsitikinau, kad būti homoseksualiu nėra nuodėmė“, – pasakojo vaikinas.
Tiesa, tėvams pripažinti savo lytinę orientaciją jis neskubėjo – tai padaryti pasiryžo tik prieš 4 mėnesius.
„Ilgai stebėjau juos, bandžiau išsiaiškinti, koks yra jų požiūris. Mano tėtis ir mama yra homofobai, todėl buvo labai sunku pranešti šią naujieną. Kai išgirdo, jie tik paklausė: „Gal tu – nesveikas? Ar tau – viskas gerai?“. Jų požiūris buvo toks: jei pasimylėsi su mergina, tau patiks merginos, o jei su vaikinu – vaikinai. Todėl jie iš karto ėmė klausti: „Tave kažkas jau išprievartavo? Kažkas kažką padarė?“. Aš tiesiog sėdėjau, o viduje ėmė toks juokas...
Pamačiau tikrąjį savo tėvų veidą. Visas pokalbis nusirito iki tokio lygio, kad tėvai ėmė siūlyti prostitutes. Aš taip klausausi jų, sėdžiu be žodžių, tiesiog apšalęs. Bandžiau jiems pateikti daug visokių argumentų, bet jie tik išvadino mane visokiais žodžiais, tiesiog maišė su žemėmis, tyčiojosi ir nuolat klausė: „Ar pagalvojai apie mus?“ O ar jie pagalvojo apie mane? Nemanau, kad kitas žmogus prieš visas patyčias atsilaikytų taip, kaip atsilaikau aš. Esu pakankamai stipraus charakterio“, – patikino vaikinas.
Jei iš tėčio gaus per mažai meilės, užaugs gėjus?
Kitą dieną jam grįžus iš mokyklos tėvai pasakė, kad surado psichologę.
„Iš pradžių apsidžiaugiau. Psichologai žino, kad homoseksualumas yra normalu. Tikėjausi, kad ji mano tėvams viską išaiškins. Tačiau tris mėnesius mokėjome didžiausius pinigus, ėjome pas ją, bet ji nieko nepadarė, nes ką ir galėtų padaryti? Galų gale tėvai dėl visko ėmė kaltinti save, nes psichologė iškėlė hipotezę, kad vaikystėje daugiausiai laiko praleidau su mama, mano tėtis daug dirbo, tai tipo, negavau pakankamai tėčio meilės. Esą dėl to save priskyriau moterims ir man dabar patinka vaikinai. Jei tikėsime ja, tai, vadinasi, vieniša moteris, kuri augina berniuką, būtinai užaugins gėjų“, – šyptelėjo vaikinas.
Tiesa, tą išgirdę tėvai šypsotis nepradėjo. Pasakė, kad jei Karolis pasirinks tokį gyvenimo būdą, geriau jiems tiesiog draugiškai išsiskirti – pasiūlė vaikinui, baigus mokslus, išvykti į užsienį.
Nuo patyčių saugosi savaip – paprašo draugės, kad duotų ranką
Karolis sutinka – jau ir taip paaugliui gyventi Lietuvoje yra sunku – mokyklose klesti patyčios. Dar sunkiau, kai aplinkiniai sužino, kad esi gėjus.
„Ne visiems draugams tai pasakiau, bet kuo nepasitikiu. Nepaisant to, mokykloje sparčiai plinta gandai. Kartą bendraklasis persirengimo kambaryje į mane keistai pažiūrėjo ir pradėjo laidyti juokelius apie gėjus. Žinau, kad jis nėra homofobas, yra ne kartą sakęs, kad homoseksualai – normalu. Nežinau, gal tai tik buvo nevykęs bandymas pajuokauti. Žinoma, stengiuosi pats imtis prevencinių priemonių prieš patyčias, pavyzdžiui, susitariu su drauge ir mes pereiname mokyklos koridoriais susikibę rankomis“, – kaip kovoja su bendraamžių patyčiomis, pasakojo vaikinas.
Nors gyvena netolerancija kitokių pažiūrų žmonėms garsėjančiame mieste, patikino, kad gatvėje dar niekada nebuvo užpultas.
„Stengiuosi garsiai apie savo orientaciją nepasakoti. Be to, net ir psichologė man sakė, kad aš visiškai neturiu jokių išorinių požymių, kad esu gėjus, vienintelis požymis yra mano jausmai. Didžioji dalis mano aplinkos žmonių yra homofobai. Džiaugiuosi, kad mokausi pakankamai geroje mokykloje, į ją buvo priimti tik tie asmenys, kurių pažymių vidurkis yra didesnis nei 7. Tai tarsi filtras, pro kurį nepraėjo „marozai“, kurie daugiausiai ir tyčiojasi, yra didžiausi homofobai. Nepaisant to, praktiškai visuomet vaidinu, nebūnu savimi, nuo daugelio klausimų išsisukinėju arba atsakydamas į juos meluoju. Daugiau nieko negaliu padaryti“, – patikino vaikinas.
Reikalingas švietimas nuo mažų dienų
Tiesa, LBGT bendruomenėje jis tikina pritapęs labai gerai.
„Aišku, gali pasirodyti, kad dar esu per jaunas kelti hipotezes, kas esu, o kas – ne, tačiau kaip kitaip galima paaiškinti tai, kad jaučiu potraukį vyrams? Mano žvilgsnį traukia vaikinai. Tai yra labai paprasta. Nebūna taip, kad sueina 18 metų ir bum, viskas, tu jau tampi kitokiu“, – sakė jis.
Tačiau Karolis sakė nepritariantis itin atviram savo požiūrio demonstravimui. Anot jo, jei bandysi kitą žmogų kažkuo įtikinti per prievartą, tik sukelsi jam norą tam priešintis.
„Brutaliai kišti to, kad gėjai – gerai ir normalu, nereikia, manau, kad šviesti žmones turėtume pradėti nuo mažų dienų. Atsimenu, po LGBT parado buvo komentaras, kad mažas vaikas gėjams rodė vidurinį pirštą. Bet ką tas mažas vaikas supranta? Jis tik perteikia tėvų nuomonę. Vadinasi, požiūris į homoseksualus priklauso nuo tėvų auklėjimo“, – pastebėjo vaikinas.
Svajoja apie gyvenimą šalyje, kurios piliečiai nesmerktų gėjų
Nors jis pripažįsta labai mylintis lietuvių kalbą, gerbiantis ir besididžiuojantis Lietuvos istorija, svajoja išvykti iš Lietuvos.
„Lietuvių požiūris, ta nuolatinė netolerancija tiesiog paneigia praktiškai visus pliusus. Norėčiau išvykti į kitą šalį ir gyventi tokį gyvenimą, kuriame man nereikėtų vaidinti ir apsimetinėti. Slėpti savo jausmus yra labai sunku. Norėčiau išvykti arba į Vokietiją, papildomai mokausi vokiečių kalbos, arba į JAV, tačiau ten – labai brangu“, – svarstė vaikinas.
Jis tiki, kad ir lietuviai kažkada pradės toleruoti homoseksualus, tačiau nemano, kad to asmeniškai sulauks.
„Aš savo gyvenimą įsivaizduoju kaip paprastą, ramų, nieko labai įspūdingo daryti nenorėčiau. Svajoju apie darbą, kuris būtų susijęs su gamta. Norėčiau šalia turėti mylimą žmogų, aišku, nebūtinai kažką atvirai ir provokuojančiai daryti prie kitų, bet bent jau rankomis laikytis, eiti viešumoje ir nesulaukti kreivų žvilgsnių“, – ateities planais dalijosi vaikinas.
Pasidalinkite savo patirtimi – ar esate patyrę meilę tos pačios lyties asmeniui? Galbūt turite homoseksualių ar biseksualių draugų ir norite išsklaidyti visuomenėje vyraujančius mitus? Esate homoseksualus ar biseksualus ir norite pasidalinti savo patirtimi, padrąsinti tuos, kurie bijo viešai prisipažinti savo orientaciją? Laukiame Jūsų minčių žemiau arba laiškų el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Myliu“: