Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos abiturientė, gavusi valstybinio informacinių technologijų egzamino apeliacijos rezultatus, gerokai nustebo, kad egzamino vertinimas nuo 29 pakilo iki 92 balų.
Kaip vėliau paaiškėjo, dalis merginos darbo net nebuvo vertinta.
Iš 1007 nepatenkintųjų egzamino rezultatais ir teikusiųjų apeliacijas tik 23 abiturientai sulaukė geros žinios – jų rezultatai pakilo. Tarp tų laimingųjų buvo ir Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos moksleivė Urtė B. Jos vertinimas nuo 29 pakilo iki 92 balų.
Abiturientės artimieji ir pedagogai, išvydę tokį rezultatą, pamanė, kad kažkaip stebuklingai vietomis apsikeitė skaičiai, tačiau vėliau paaiškėjo, kad egzamino vertintojai, nesugebėję atidaryti programavimo užduoties, už ją tiesiog parašė nulį. Jeigu ne merginos mama, paskatinusi dukrą rašyti apeliaciją, toks darbo „įvertinimas“ net nebūtų išaiškėjęs.
Gabi mergina už matematikos valstybinį egzaminą gavo šimtuką, už anglų kalbą iki šimtuko pritrūko tik trijų balų. Kiti egzaminų rezultatai panašūs.
Tačiau sužinojusi informacinių technologijų egzamino rezultatus gimnazistė patyrė šoką – metiniame trimestre už informatiką turėjusi dešimtuką, iš egzamino gavo tik 29 balus.
„Dukra labai jautri ir uždara mergaitė, viską išgyvena savyje, todėl tik galiu nuspėti, kaip jautėsi. Tikėjosi tikrai ne tokio rezultato, tuo labiau kad informatika jai sekėsi. O ir per egzaminą suspėjo atlikti visas užduotis, kelis kartus kruopščiai persitikrino, ar viskas gerai, ar darbas priimtas“, – pasakojo abiturientės mama.
Moteris paragino dukrą teikti apeliaciją, tuo labiau kad ir prarasti nebuvo ko. Mažiau balų jau tikrai negalėjo būti. Padedama savo mokytojos, Urtė dar tą pačią dieną parašė apeliaciją. Iš Nacionalinio egzaminų centro pasiekusi žinia ne ką mažiau šokiravo nei egzamino rezultatas: vertinimas šoktelėjo per 63 pozicijas.
„Nuo 29 rezultatas pakilo iki 92. Tai džiugina, tuo labiau kad Urtė vieną iš savo svajonių siejo su informatikos mokslais. Tačiau kartu neramu, kad tokių vaikų kaip mano dukra galėjo būti daugiau. Tik jie neteikė apeliacijos ir jų rezultatai liko nepakeisti“, – kalbėjo gimnazistės mama.
Nevertino darbo
Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus pavaduotojo Pavelo Čuchonskio teigimu, J. Balčikonio gimnazijos moksleivės rezultatai taip pasikeitė todėl, kad pirmą kartą vertinant programavimo užduoties failai neatsidarė, todėl už šią užduotį mergina gavo nulį taškų. Informacinių technologijų egzaminas susidėjo iš keturių dalių: teorinės dalies, praktinės užduoties teksto rengykle ir skaičiuokle bei programavimo užduoties, už kurią duodama daugiausia taškų.
„Vertinimo komisija jau gavo sugadintą failą – atidarius jį buvo matyti tik hieroglifų rinkinys. Todėl šios užduoties ir nevertino“, – aiškino P. Čuchonskis.
Jo teigimu, kodėl taip atsitiko, kad Egzaminų vertinimo komisiją pasiekė netinkamo formato darbas, sunku pasakyti. Problemų galėjo būti ir pačiame kompiuteryje, ir atmintuke, ir darbą perkeliant į sistemą.
„Dabar galima tik spėlioti, kodėl taip atsitiko. Gali būti, kad taip įvyko dėl kompiuterio konfigūracijų. Savivaldybės, kurios ruošia egzaminų centrus, yra įpareigotos sukonfigūruoti visus kompiuterius, ar viskas buvo tinkamai padaryta, dabar sunku pasakyti. Failai galėjo būti sugadinti ir keliant juos į sistemą“, – kalbėjo egzaminų centro atstovas.
Jo žiniomis, šiemet per informacinių technologijų egzaminą buvo iškilę ir daugiau nesklandumų: pasitaikė atvejų, kai abiturientai įkeldavo ne tas užduotis. Tada egzaminų vertintojai kreipdavosi į egzaminų centrus ir prašydavo pateikti darbų kopijas, kurias privaloma saugoti iki pat egzaminų sesijos pabaigos.
O toks atvejis, kai darbas tiesiog sugadintas, – šiemet pirmasis. Tiesa, pirmasis dėl programavimo užduoties. Dar pora atvejų buvo, kai buvo sugadinti tekstų rengyklės ir skaičiuoklės darbai. Prieš metus taip pat buvo panaši situacija.
„Pernai buvo pirmieji metai, kai informatikos egzaminas buvo organizuojamas elektroninėje erdvėje. Tada panaši situacija buvo su teksto rengyklės failu. Darbas buvo sugadintas, todėl nevertintas. Abiturientas taip pat pateikė apeliaciją. Ir tąkart egzamino rezultatas smarkiai pakito, nes jo darbą iš naujo įsirašėme iš kompiuterio, prie kurio sėdėjo per egzaminą“, – „Sekundei“ pasakojo P. Čuchonskis.
Pasiteiravus, kodėl vertintojai iš karto atmetė darbą kaip netinkamą ir neieškojo galimybių atidaryti kitomis programomis, pavaduotojas teigė, kad programavimo dalis vertinama pusiau automatiškai – programa neatpažino kodo, todėl vertintojai ir įvertino darbą nuliu taškų. Panevėžietės atveju pasitarnavo tai, kad pati mokykla pranešė, jog abiturientė atliko visas keturias užduotis.
P. Čuchonskis pripažino, kad nesklandumų būta, tačiau situacijos nereikėtų pernelyg dramatizuoti. Tai, kad abiturientų darbai nebuvo tinkamai įvertinti, jis pavadino technine klaida ir patvirtino, kad daugiau tokių sugadintų darbų, kurių autoriai neteikė apeliacijų, nėra.
„Stengiamės, kad tokių dalykų nebūtų, bet nuo klaidų apsidrausti negalime. Reikia džiaugtis, kad mergina nenuleido rankų ir teikė apeliaciją“, – sakė P. Čuchonskis.
J. Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas teigė, kad toks beprecedentis atvejis jų įstaigoje pasitaikė pirmą kartą. Gimnazija iš Nacionalinio egzaminų centro gavo laišką, kad jų moksleivės informacinių technologijų egzamino vertinime įsivėlė techninė klaida, tačiau nei gimnazistė, nei mokykla nesulaukė nė menkiausio apgailestavimo ar atsiprašymo dėl sukelto streso.
„Manau, Nacionalinis egzaminų centras galėjo bent jau atsiprašymo laišką parašyti. Aišku, labai džiugu matyti taip pakeistą rezultatą, tačiau kiek streso vaikui sukėlė pirminis vertinimas“, – kalbėjo R. Dambrauskas.
Direktorius teigė, kad valstybinis informacinių technologijų egzaminas – vienas sunkiausių. Mat daugelis egzaminų parengti testo principu, o informacinių technologijų egzamino sėkmė daug priklauso ir nuo egzaminų centre dirbančio mokytojo kvalifikacijos, interneto galimybių, įvairių techninių detalių.
Šiuo atveju egzamino rezultatus ir nulėmė technikos klaidos. Bet svarbiausia tai, kad niekas nenori prisiimti atsakomybės. Klaida galėjo būti padaryta bet kurioje grandyje: galėjo būti mokytojo aplaidumas, atmintukas, siunčiamas į egzaminų centrą, turėjo defektų ar sistemos klaida.
„Klaustukų labai daug, svarbiausia, kad pavyko rasti teisybę. Kad tokios situacijos nepasikartotų, privalu viską išsiaiškinti. Reikia klausti užduočių rengėjų, kodėl negalima sukonfigūruoti tinkamai užduočių, kad vėliau vaikams netektų patirti tiek streso. Manau, kad tie, kurie kalti, turi prisiimti atsakomybę ir bent jau atsiprašyti. Tokie atvejai apskritai menkina pasitikėjimą egzaminų sistema“, – mano R. Dambrauskas.
Turite panašios patirties? Galite papasakoti savo istoriją? Manote, kad gauti egzaminų rezultatai neatitinka realybės? Prašome rašyti el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Egzaminas”