Pirmieji iš jo išėję neslėpė džiaugsmo – daugeliui jų tai paskutinis egzaminas, nes šalyje jau organizuoti ir anglų kalbos, ir lietuvių kalbos ir literatūros, ir matematikos žinių patikrinimai.
Klausimai – ir apie Rusijos ir Ukrainos santykius
Dvyliktokės Emilijos teigimu, šių metų egzaminas buvo lengvesnis ir kur kas įdomesnis nei ankstesnių metų.
„Nebuvo taip sudėtinga, kaip tikėjausi. Bent man – lengvesnis nei pernai. Labai daug kalbėta apie marksizmą... Šiaip paskutinės užduotys man labiausiai patiko. Jos buvo iš karų, tas laikotarpis, kaip sakant, mano arkliukas. Buvo daug užduočių, kuriuose norėta istorinius įvykius susieti su šiandiena, klausiama, kokią įtaką tai padarė. Man patiko“, – šypsojosi ji.
Anot abiturientės, klausimai buvo susieti ir, pavyzdžiui, su dabartine situacija tarp Rusijos ir Ukrainos.
„Po Pirmojo pasaulinio karo daug apie Rusijos situaciją kalbėta, elgesį, kaip susietume su šiomis dienomis“, – pasakojo Emilija.
Ji jau įstojo į universitetą užsienyje, kur mokysis muzikos prodiusavimo, tačiau pasakojo vis tiek nusprendusi laikyti net 6 egzaminus, kad pasitikrintų savo žinias.
Papasakojo, kas egzaminą sudarė
„Buvo K. Griniaus, A. Stulginskio ir A. Smetonos kalbos – šie šaltiniai, klausiama apie jų nuomonę. Kitas šaltinis buvo apie Tautų Sąjungą ir Prūsiją, 14 punktų programą“, – kas buvo šių metų egzamine, pasakojo kita abiturientė.
Paklausta apie užduotyje buvusias karikatūras, mergina aiškino, kad viena jų taip pat buvo susijusi su Tautų sąjunga, kita – su komunizmu.
„Buvo didelis burbulas, ant kurio parašyta „Tautų sąjunga“, stovėjo žmogus ir dubuo, ant kurio – „Idealizmas“. Kita – nupiešti debesys, kuriuose sėdi Stalinas su Leninu, kažkoks dievas su kūjo ir pjautuvo ženklu, o apačioje eina žmonės su karstu, ant kurio parašyta „Komunizmas“, – tikino ji.
Egzaminą laikė, nes norėjo pasitikrinti žinias
Lengviausias egzamine abiturientei pasirodė testas – net maždaug 6 klausimai buvo susiję su 1992 m. Konstitucija.
„Atsikėliau tik 8 valandą ryto, kviečiau taksi, mokytoja ėmė aiškinti, kad dar nepasirašiau už instrukcijas, neradau kabineto... Žodžiu, jaučiausi labai pasimetusi. Prieš tai dirbau 14 valandų, nieko nesikartojau, toks chaosas. Tačiau, manau, kad žmonės, kurie ruošėsi ir pasiskaitė kažką, išlaikys puikiai. Mes dar neseniai mokykloje kartojome tokias temas kaip Tautų Sąjunga, Vudrou Vilsonas“, – prisiminė ji.
Šiai merginai istorijos egzamino rezultatas studijų pasirinkime taip pat nėra reikšmingas.
Mokykloje turėjo 6, tikisi 60 proc.
Savo ruožtu kitas abiturientas tikino, kad egzamino užduotyje buvo nemažai klausimų apie viduramžius – kunigaikštį Jogailą, karalių Mindaugą, Pirmąjį pasaulinį karą.
„Karikatūrų – nedaug, šaltiniai – karai, Amerikos prezidentas V. Vilsonas“, – pasakojo vaikinas.
Jis negalėjo išskirti sunkiausios sau užduoties ir pripažino besitikėjęs egzaminą išspręsti greitai.
„Mokykloje iš istorijos turėjau 6, tikiuosi gal 60 proc.“, – lūkesčiais pasidalijo jis.
Pernai išlaikė 98,25 proc. kandidatų
Praėjusiais metais istorijos valstybinį brandos egzaminą laikė 10 066 kandidatai. Egzaminą išlaikė 98,25 proc. kandidatų (pernai – 99,38 proc.). 100 balų įvertinimą gavo 0,07 proc. kandidatų (pernai – 0,30 proc.).
2017 metais prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 32 572 kandidatai (2016 metais – 33 710 kandidatų). Tai, kovo 3 d. duomenimis, 1 138 kandidatais mažiau negu praėjusiaisiais metais (maždaug 3,38 proc.).
2017 metais vienas kandidatas vidutiniškai pasirinko laikyti apie 3,47 egzamino. 2016 metais šis rodiklis buvo lygiai toks pat – 3,47 egzamino.
Mokiniai, ar esate tarp tų, kurie šiandien laikė istorijos brandos egzaminą? Prašome Jūsų – pasidalykite įspūdžiais, įvertinkite egzamino užduotis! Prašome atsiliepti ir mokytojus bei tėvelius – kokia jūsų nuomonė apie užduotis dvyliktokams? Jūsų minčių laukiame elektroniniu paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „12“.