Birželį paskirtas kontrolierius taip pat siūlo skelbti kvietimą per nustatytą terminą sukčiavusiems mokslininkams patiems prisipažinti tai darius.
„Svarstoma su Lietuvos mokslo bendruomene, ar nereikėtų suteikti galimybę per keletą metų, jeigu žmogus jaučiasi savo viduje nusikaltęs, tai yra nuplagijavęs tekstą, pasielgęs nedorai, ar nesudaryti jiems galimybės prisipažinti“, - interviu BNS sakė V. Sadauskas.
Jo teigimu, prisipažinimas nereikštų, kad toks asmuo atleidžiamas nuo bet kokios atsakomybės, tačiau tai patį prisipažinusįjį apsaugotų nuo įskundimo. Kontrolieriaus nuomone, už pirmą nusižengimą nereikėtų taikyti griežčiausių bausmių, jeigu tas nusižengimas nėra labai didelis.
„Mes tikrai nenorime, kad tai būtų sąskaitų suvedinėjimas. Pavyzdys - prieš penkiolika metų žmogus nukopijavo kažkokį vadovėlį ir jo tekstą panaudojo savo darbe. Kolegos žinojo tokį dalyką, bet dešimt metų tylėjo ir kuomet dabar dviese ar tryse susitiko vienoje konkursinėje komisijoje, tuomet yra pateikiamas neigiamas pavyzdys apie tokį žmogų. Bet nepasirašo nė vienas asmuo, kas pateikė tokią informaciją. Natūralu, kad mes tokį (asmenį) omeny turėsime, kalbėsime su tuo dėstytoju, galbūt jis sąžiningai prisipažins, bet tokie dalykai nedaro garbės tiems skundikams, kurie dešimt metų tyli“, - svarstė kontrolierius.
„Mes iškėlėme idėją ir norime, kad ją apsvarstytų tiek Lietuvos mokslininkų sąjunga, tiek Rektorių konferencija, tiek Mokslo taryba. Tai (prisipažinimas - BNS) yra vienas iš galimų variantų, kad nepasitaikytų anoniminių skundų, kokių esame gavę keletą, kad tas ir tas dėstytojas nuplagijavo straipsnį prieš 12 ar 15 metų“, - teigė jis.
Nuo paskyrimo į pareigas V. Sadauskas jau gavo 14 skundų. Du iš jų buvo anoniminiai, todėl liko nenagrinėti. Aštuoni skundai nukreipti nagrinėti patiems universitetams, iš jų du - dėl dėstytojų, kiti - dėl studentų pažeidimų. Keturi didelės apimties skundai dar tebenagrinėjami kontrolieriaus tarnyboje.
„Džiaugiuosi, kad kontrolieriui dar neteko skirti jokių nuobaudų. Pagrindinis dalykas yra tas, kad tie, kas pažeidžia, savo noru pasitraukia iš aukštosios savo mokyklos. Yra tokių atvejų, kad jie pripažino, jog pasielgė negerai, ir pasitraukė, bet aukštoji mokykla pati priėmė sprendimus“, - sakė kontrolierius.
Jis sakė manantis, jog jo vadovaujama tarnyba turėtų galimus etikos pažeidimus nagrinėti tik tuo atveju, jei jų nepavykta išspręsti pačioms akademinėms įstaigoms.
„Norime, kad Kontrolieriaus tarnyba nebūtų baudžiamoji institucija, o tai būtų tarpininkavimo ir kompromiso suradimo institucija“, - teigė V. Sadauskas.
Siekiant veiksmingai nagrinėti galimus pažeidimus, universitetams rekomenduota į etikos klausimų svarstymą labiau įtraukti studentus.
V. Sadauskas interviu BNS sakė, kad per pirmąjį veiklos pusmetį taip pat nagrinėta akademinių darbų rašymo už pinigus problema. Dėl to, pasak V. Sadausko, išsiskyrė jo ir prokurorų nuomonės.
„Aš manau, kad tai yra nederama, kad prisidėjimas prie tokių darbų rašymo yra sukčiavimas. Prokuratūra turi truputį kitokią nuomonę - ji mano, kad tai yra normalu, jei yra mokami mokesčiai, ir tai yra tik universiteto problema. Aš manau, kad tai yra nenormalu“, - sakė V.Sadauskas. Jis ketina kreiptis į Seimo Švietimo mokslo ir kultūros komitetą, kad šis nuspręstų, kokia atsakomybė - administracinė ar baudžiamoji - turėtų būtų taikoma moksliniais darbais prekiaujantiems asmenims.
Seimas V. Sadauską į šias pareigas paskyrė birželį. Tai pirmas kartas, kai paskirtas akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius, nors nutarimas dėl tokios tarnybos įsteigimo priimtas dar 2011 metais. Planuota, kad kontrolieriaus tarnyba pradės veikti nuo 2012 metų sausio 1 dienos, bet skelbti konkursai į šias pareigas vis neįvykdavo.
Pagal įstatymą, akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus ir inicijuojantis tyrimus dėl akademinės etikos bei procedūrų pažeidimo. Jį penkerių metų kadencijai skiria Seimas Lietuvos mokslo tarybos teikimu.
Į kontrolieriaus pareigas paskirtas asmuo taip pat turės prižiūrėti, kaip laikomasi akademinio sąžiningumo, mokslo darbų vertinimo nešališkumo, lygių teisių dalyvauti konkursuose, etiškų tarpusavio santykių principų, kaip įgyvendinamos šios srities tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktai.