„Mes už pertvarką, bet pertvarka turi būti demokratiška, pertvarka turi būti atsakinga“, - žurnalistams prie Seimo prasidėjusiose akcijoje sakė Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) pirmininkė Asta Lapinskienė.
BNS paklausta, kas dabar planuojamoje pertvarkoje yra nedemokratiško, ji kritikavo tai, kad pradinį reformos planą rengė darbo grupė be akademinės bendruomenės atstovų. Premjero Sauliaus Skvernelio sudarytoje darbo grupėje, kuriai vadovavo švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauuskienė, buvo viceministras Giedrius Viliūnas, Studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas, pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, premjero patarėja Unė Kaunaitė, bendrovės „Lietuvos energija“ vadovas Dalius Misiūnas, bendrovės „Visionary Analytics“ direktorė Agnė Paliokaitė, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro laikinasis vadovas Ramojus Reimeris, Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas ir kiti.
„Jeigu skaitai apie darbo grupę, joje nėra nė vieno akademinio darbuotojo, kuris supranta, ką tai reiškia daryti mokslą (...). Kada aš 30 ir daugiau metų dirbu universitete ir sako, kad aš nekompetentinga, arba mano kolegos, kurie dirba daugiau aš mažiau metų, nekompetentingi pasakyti, kaip reikia daryti pertvarką, tai yra įžūlus melas“, - sakė A. Lapinskienė.
Darbo grupė, be kita ko, nagrinėjo ir aukštųjų mokyklų pateiktus siūlymus, kaip turėtų atrodyti pertvarka.
Anot A. Lapinskienės, jau studentui aišku, kad rengiant reformą svarbu konkrečiai įvardyti, kokie bus jos padariniai, pavyzdžiui, kiek žmonių bus atleista ir kur jie eis, kaip bus matuojama kokybė, kurios siekiama.
Protesto akcijos dalyviai atsinešė plakatus, kurie skelbė: „Rinkimų programa apie ratus, darbai - apie batus“, „Regionai be universitetų - regionai be ateities“, „Mokslas ir verslas - tai ne tas pats!!“ ir kt.
Su protestuotojais atėjęs sutikti Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis žadėjo, kad akademinės bendruomenės bus išklausyta. Anot jo, dviejų valdančiųjų frakcijų atstovai kitą savaitę susitiks su visų universitetų atstovais.
„Nuo pat pradžių aš tą kalbėjau, kad bendruomenių sprendimai turi būti matomi ir girdimi, o ne iš viršaus nuleidžiam kokį nors planą“, - protestuotojams teigė Seimo pirmininkas.
Protesto akciją prie Seimo pradėjęs LAMPSS ją tęsė prie Vyriausybės. Joje dalyvavo per 100 žmonių.
Oponuoti protestuojantiems universitetų darbuotojams prie Vyriausybės susirinko kelios dešimtys studentų iš įvairių aukštųjų mokyklų. Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Mažvydas Savickas BNS teigė, kad planuojant pertvarką studentų nuomonė buvo tinkamai išklausyta.
„Kadangi studentai yra didžiausia akademinės bendruomenės dalis, mes privalėjome čia būti, mes norime reikšti savo nuomonę ir mes tikrai pasisakome už konsolidaciją. Mes turėjome savo atstovą ir darbo grupėje, ten buvo mūsų klausiama, kaip mes įsivaizduojame konsolidaciją (...). Konsolidacija yra būtina ir ji turi vykti kaip įmanoma greičiau, kadangi studentų skaičius mažėja, o infrastruktūros nemažėja, yra labai didelės administracinės išlaidos“, - aiškino jis.
M. Savickas vylėsi, kad darbo grupės iškelti pertvarkos tikslai nepasikeis koreguojant reformos planą Seime.
„Pasiūlymų išties yra daug, yra galimi skirtingi modeliai, bet tikslai išlieka vienodi, kurie yra buvo pasiūlyti Vyriausybėje, mes labai tikimės, kad tie tikslai ir išliks“, - sakė studentų atstovas.
Kvietimą LAMPSS organizuoto mitingo metu ateiti prie Vyriausybės palaikyti reformos išplatino Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas, tačiau studentai teigė čia susibūrę savo iniciatyva. Ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad minėtą kvietimą Komunikacijos skyriaus darbuotojas parengė savarankiškai - nesuderinęs su atsakingais asmenimis, ir atsiprašė „dėl šio nesusipratimo“.
„Netinkamai pasielgęs darbuotojas bus įspėtas“, - paskelbė ŠMM.
Seimas šiuo metu svarsto universitetų tinklo pertvarkos planą. Palyginti su Vyriausybės pateiktu projektu, šis planas parlamente keičiamas, nors tiek premjeras Saulius Skvernelis, tiek J. Petrauskienė tvirtina, kad „valstiečių“ pasiūlymai atitinka pirminį projektą.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiai registravo naują pasiūlymą dėl universitetų tinklo optimizavimo. Pagal jį, šalyje veiktų po klasikinį universitetą Vilniuje ir Kaune, taip pat šiuose miestuose galėtų veikti technologinių, sveikatos mokslų universitetai, Šiaulių ir Klaipėdos universitetai taptų padaliniais. Šis siūlymas atitinka Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) planą jungtis su Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetais, taip pat Lietuvos sporto universitetu.
Ankstesniame Vyriausybės plane buvo konkrečiai nurodyta, kaip universitetai turėtų jungtis. Pagal šį planą, sostinėje turėjo veikti klasikinis Vilniaus universitetas ir profilinis Vilniaus Gedimino technikos universitetas, o Kaune – Kauno universitetas, sujungiant šiame mieste esančius Aleksandro Stulginskio, Kauno technologijos, Lietuvos sporto ir Vytauto Didžiojo universitetus, prie jo turėtų būti prijungtas ir Vilniuje veikiantis Lietuvos edukologijos universitetas. Taip pat Kaune turėjo likti vienas profilinis universitetas – Lietuvos sveikatos mokslų.