„Deja, įstojau į valstybės nefinansuojamą studijų vietą, nes nepasisekė išlaikyti lietuvių kalbos brandos egzamino. Nepaisant to, pačiam universitete mokausi labai gerai – 9-ukais, o tuo metu mano grupiokės, net ir studijuojančios valstybės finansuojamose studijų vietoje, mokosi daug prasčiau.
Maniau, pavyks pereiti į nemokamą vietą, bet paaiškėjo, kad pagal šių metų įstatymą, geriausiu atveju galiu gauti stipendiją arba laukti, kol koks grupiokas pats savo noru išeis iš nemokamos vietos. Deja, dažniausiai taip nebūna“, – problemą, kurioje atsidūrė, pristatė mergina (pavardė ir universitetas redakcijai žinomi).
Ji pripažįsta – po šių žinių labai nuliūdo. Net svarstė mesti savo svajonių studijas, nes tiesiog nebenorėjo „skriausti tėvų piniginės“.
„Taip stengiuosi, o visos mano pastangos – veltui. Nemokamoje vietoje besimokantys studentai gali būti atsipūtę, mokytis prastai, kad ir penketukais“, – pabrėžė Rugilė.
Kol nebus Seimo sprendimo, rotacija nevyks
DELFI primena, kad tokia situacija aukštosiose mokyklose susidarė dėl rotacijos tvarkos, kurią šios įstaigos vykdo pagal Švietimo ir mokslo įstatymo tvarką.
Konstitucinis Teismas pripažino, kad Mokslo ir studijų įstatymo dalis, kurioje nustatytas rotacijos vykdymo metodas prieštarauja Konstitucijos nuostatai „Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas“. Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė šių metų liepos 31 d. oficialiai pripažino šią švietimo ir mokslo įstatymo dalį netekusia galios.
Kadangi rotaciją aukštosios mokyklos gali vykdyti tik įstatymo nustatyta tvarka, kol Seimas nepriims atitinkamo įstatymo pakeitimo, bet kokia rotacija yra neteisėta ir negali būti vykdoma.
Dar užsitęs: svarstyti grąžino Seimui
Dar sausio pradžioje prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Seimo, Vyriausybės, akademinės bendruomenės ir studentų atstovais, konstitucinės teisės ekspertais aptarė Seimo priimtas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas. Naujausios jų numatė, kad pačios aukštosios mokyklos turėtų spręsti, ką laikyti gerai besimokančiu studentu, tačiau tam nebuvo pritarta.
„Prezidentė nusprendė grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti šias mokslo ir studijų įstatymo pataisas, nes jos neatitinka suformuluotos doktrinos“, – po pasitarimo sakė D. Grybauskaitės patarėja Rūta Kačkutė.
Jos teigimu, buvo susitarta dar kartą diskutuoti dėl apibrėžimo ir rasti tinkamiausią sprendimą.
„Tinkami sprendimai turi būti surasti pavasario sesijoje tam, kad rotacija kitąmet vyktų“, – sakė prezidentės patarėja.
Studentai atsidūrė teisiniame vakuume: svarsto kreiptis į Vyriausybę
Dėmesį į šią bėdą anksčiau yra atkreipusi ir Lietuvos studentų sąjunga. Jos prezidentas Paulius Baltokas pripažino, kad pažangūs, bet už mokslus mokantys studentai atsidūrė teisiniame vakuume.
„Tokia situacija susiklostė ne dėl numatytos rotacijos tvarkos, o dėl jos nebuvimo. Konstitucinis Teismas dar 2014 m. lapkritį pripažino tuometinį (ir iki šiol Mokslo ir studijų įstatyme likusį) straipsnį dėl studentų rotacijos prieštaraujančiu Konstitucijai. Taip susikūrė teisinis vakuumas t.y. nebeliko jokios teisiškai galiojančios normos, kuri reglamentuotų rotaciją aukštosiose mokyklose.
Švietimo ir mokslo ministerija ir Seimo nariai šią problemą ėmėsi spręsti per vėlai ir tik šiai Seimo sesijai pateikė galimą studentų rotacijos mechanizmą, tačiau pasiūlymo svarstymas buvo nukeltas, taip pat svarbu pabrėžti, kad Seimo sesija vyko po studentų egzaminų sesijos, tad jei sprendimas ir būtų buvęs priimtas jis negaliotų atgaline tvarka. Šiuo metu aktualios rotacijos tvarkos nėra, tad neaišku kaip aukštosios mokyklos rotuos ir ar apskritai rotuos studentus“, – teigė jis.
Pasak P. Baltoko, ką šiuo metu reikėtų daryti studentams, kurie praėjusiais metais demonstravo gerus studijų rezultatus, turėtų būti rotuojami ir galėtų gauti valstybės finansuojamą studijų vietą nėra aišku nei jiems, nei aukštosios mokykloms, nei galų gale valstybei.
„Studentai dėl valdžios neveiksnumo galimai neteks galimybės pereiti į valstybės finansuojamą vietą. Savo ruoštu rengiamės kreiptis į Vyriausybę, dėl žalos tokiems studentams kompensavimo“, – sako P. Baltokas.
Piktinasi, kad valstybė apmoka studijas ir tinginiams
Savo ruožtu Rugilė tikina mananti, kad greičiausiai šią problemą išspręstų siūloma „septyneto pataisa“.
Pagal siūlomą pataisą, valstybės finansavimo studijoms rotacijos metu netektų asmenys su žemesniu kaip 7 balsų vidurkiu. Šiuo metu Mokslo ir studijų įstatyme numatyta, kad valstybės finansavimą gavęs studentas jį gali prarasti tik tuo atveju, jei jo vidurkis yra daugiau kaip dviem balais mažesnis nei to paties kurso studentų.
„Labai noriu, tikiuosi, kad ministrė įves naują reformą, kuri suteiks galimybę geriems studentams pereiti į nemokamą vietą. Manau, kad šitokiu būdu pagerės ir studentų noras mokytis, konkurencija, kuri bus svarbi motyvacija mokytis ir tobulėti. Juk išlaikyti krepšelį turi būti taip pat sunku, kaip ir užsitarnauti. Tačiau gaila, kad pastaruoju metu tenka vis daugiau girdėti studentų atstovybės pasipiktinimo apraiškų ir tai mane labai siutina. Kaip galima viešai reikšti savo priešišką nuomonę įstatymo įvedimui ir dar kalbėti visų studentų vardu?“, – retoriškai klausė mergina.
Jos teigimu, kvaila ir dėl to rengti piketus. Rugilė įsitikinusi: „labiausiai prunkštauja ir triukšmauja tie studentai, kurie nesimoko patenkinamai (septintukais) ir nežada nieko keisti,nes jiems ir taip gerai – tinginystė klesti. Kyla klausimas ar reikia valstybei apmokėti studijas tinginiams?“
Studentų sąjunga laikosi priešingos pozicijos
Savo ruožtu P. Baltokas yra pabrėžęs, kad pagrindinis studijų tikslas yra suteikti studentams žinias ir kompetencijas, kurias jie vėliau galės pritaikyti sėkmingai integruodamiesi į darbo rinką.
„Ko gero retas darbdavys tikrina studento pažymių vidurkį ir pagal tai pasirenka darbuotoją. Aukštoji mokykla išduodama diplomą garantuoja darbdaviui ir valstybei, kad šis asmuo turi atitinkamas žinias ir įgūdžius srityje, kurioje studijavo. Todėl geru studentu turėtume laikyti tokį studentą, kuris per metus išpildo studijų programoje numatytus studijų siekinius, t.y. surenka numatytą kreditų skaičių. O studijų pabaigoje įteikiamas diplomas ir įrodo studento įgytą kvalifikaciją“, – sakė jis. P. Baltokas.
Studentų atstovai aršiai kritikuoja į Seimo darbotvarkę grąžintą siūlymą įteisinti septynių balų vidurkį kaip gerai besimokančio studento kriterijų. Jų teigimu, Lietuvoje nėra susiklosčiusios vienodos studentų pasiekimo vertinimo kultūros, tad suteikiant finansavimą tiems, kurių vidurkis būtų didesnis nei septyni balai būtų kuriamos nelygios sąlygos tarp skirtingų aukštųjų mokyklų ar net tos pačios aukštosios mokyklos skirtingų specialybių studentų.
„Pavasarį atlikome apklausą: klausėme studentų ar jie sutinka, kad skirtingose aukštosiose mokyklose ir skirtingose studijų programose pažymio „septyni“ vertė skiriasi. Iš 2361 respondento daugiau nei 80 proc. palaikė šį teiginį. Tad manome, kad vieno pažymio kriterijaus įvedimas kurtų nelygias sąlygas ne tik tarp skirtingų aukštųjų mokyklų, bet ir tarp skirtingų studijų programų studentų“, – tikino P. Baltokas.