Dažnai sakoma, kad toks studentiškas gyvenimas malonus tik mėgstantiems vakarėlius ir triukšmą. Tačiau ką tenka iškęsti tvarkingiems studentams, pasirinkusiems gyvenimą bendrabutyje?
Vilniuje trečius metus studijuojanti Laura teigia, kad norint išgyventi ir priprasti prie bendrabučio gyvenimo, būtini stiprūs nervai.
Paklausus merginos, kodėl ji pasirinko gyventi bendrabutyje, studentė ilgai negalvojo: „ Pagrindinis kriterijus buvo nuomos kaina. Bendrabutis kainuoja 65 eurus mėnesiui, jokių komunalinių mokesčių, o viskuo naudotis galiu, kiek tik reikia. Be to, norėjosi sužinoti, ką reiškia tas tikras „studentavimas“ bendrabutyje su kitais“, – „ Deja, tos linksmybės atsibodo labai greitai“, – pridūrė Laura.
Pirmojo įspūdžio niekada nepamirš
Dabar mergina bendrabutyje gyvena jau trečius metus, su kambarioke atlikusi kambaryje remontą. Tačiau akimirką, kuomet išvydo savo kambarį, studentė prisimena iki šiol: „Atvirai, buvo kraupu. Kai su būsima kambarioke gavome raktą ir įėjome jo apžiūrėti, nenorėjau prie nieko prisiliesti.
Nesuvokiama, kaip prieš tai kambaryje kažkas galėjo taip gyventi, net kalėjimai gražiau atrodo, manyčiau. Kaip šiandien atsimenu tą vaizdą: sienos buvo nuklijuotos jau seniai papilkėjusiais tapetais, ant jų permanentiniu markeriu prirašinėta visokiausių šūkių, keiksmažodžių, vardų. Grindys išbyrėjusios ir sutrupėjusios. Langai ir spintos nevalytos turbūt nuo tada, kai bendrabutis buvo pastatytas, o jose mėtėsi tarakonų“, – prisiminimais dalijosi Laura.
Pasak merginos, daugiausiai klausimų jai sukėlė ant vienos sienos pakabinti du kabliai, o ant jų padėta klaviatūra. „Vėliau iš kaimyno sužinojau, kad ten gyveno pora pankuojančių merginų, kurioms tvarka buvo paskutinis rūpimas dalykas. Močiutės lauko tualetas dailiau atrodė nei prieš remontą šis kambarys. Kambaryje pirkome naują lempą, šaldytuvą, stalus, lentynas, užuolaidas, tapetavome sienas, dėjome grindis, perdažėme spintą“, – pasakojo studentė.
Noras perdaryti kambarius – merginų veikla
Gyvenant drauge su kitais studentais, bendrabutyje neretai tenka susidurti su daugeliu nepatogumų. Anot studentės Lauros, didžiausia problema – kapitalinis remontas.
Tačiau Vilniaus universiteto 16 – aukščių bendrabučių poskyrio vedėjas Linas Betingis teigia, kad dažniausiai tokias kalbas apie kambarį ir jo remontą sukelia tik merginos.
„Dažniausiai jos nusprendžia pakeisti interjerą naujais tapetais, persidažyti sieninę spintą. Daugiau ten nėra ko ir remontuoti. Kambarių durys visur naujos, langai ir balkonų durys – prieš keletą metų pakeisti naujais plastikiniais. Vyresni studentai kambarius remontuoja labai retai, praktiškai jeigu pirmame kurse susitvarko, tai tas remontuotas kambarys jam tarnauja, kol studentas baigia studijas“, – pasakojo L. Betingis.
Tualetuose – šleikštulį keliantys radiniai
Anot Lauros, didžiausia problema bendrabutyje – tualetai ir dušai. Merginos teigimu, jie iš vis yra menkai prižiūrimi. Ir dėl to kaltos ne valytojos, o patys studentai, nesugebantys susitvarkyti.
VU bendrabučių poskyrio vedėjas L. Betingis sutinka, kad dažniausiai higieninės problemos kyla bendro naudojimo patalpose.
„Kiekvienais metais studentų sąmoningumas auga. Tačiau visvien pasitaiko atvejų, ypač bendrose virtuvėse, kai į kriaukles pripila makaronų, arbatžolių ir kitų maisto atliekų ir taip jas užkemša. Kita nemaža problema yra dėl dušo žarnų, nes labai jau mėgsta kai kuriuose aukštuose gyvenantys studentai jas draskyti. Būna santechnikas uždeda nauja dušo žarna, o kitos dienos ryte jau, žiūrėk, dušo galva nuo žarnos nuplėšta. Ir sugauti tokių piktadarių yra praktiškai neįmanoma, nes kamerų ten nepastatysi“, – tvirtino L. Betingis.
Pirmakursiai – nuolatiniai vakarėlių rengėjai
Ramų gyvenimo būdą mėgstantys studentai taip pat dažnai privalo susitaikyti su kitu bendrabučio minusu – triukšmu. Kadangi bendrabučio sienos nėra storos, naktimis dažnai girdimi nuolatiniai susibūrimai virtuvėje, barškinimai puodais, stiklinių daužymai, juokas ir muzika. Pasak studentės Lauros, tokie vakarėliai pasitaiko 2 – 3 kartus į savaitę. „Aišku, jei nenori triukšmo eik mokytis į biblioteką, bet juk būna tokių momentų, kai neverta eiti biblioteką vien dėl kelių puslapių skaitymo namų darbams“, – tikino studentė.
Tokie vakarėlių mėgėjai, anot L. Betingio, dažniausiai būna linksmybių ištroškę pirmakursiai, kuriuos bendrabučių administracija greitai nuramina.
„Dažniausiai dėl triukšmo skundai būna pirmą mėnesį, kai suvažiuoja pirmakursiai, kurie tampa triukšmingiausia studentų mase ne tik bendrabučiuose, bet ir pačiame universitete bei mieste. Tačiau VU bendrabučių poskyrio vedėjas priminė, kad nakties metu nepatenkinti kaimynai gali bet kada pranešti apsaugai, kuri dirba bendrabučiuose visą parą. Tuomet jiems yra išaiškinama, kad linskmintis skirtis yra tam tikros vietos, o jeigu nesupranta – tenka su jais atsisveikinti.
L. Betingis taip pat teigia, kad laikai pasikeitė. „Jeigu prieš 15-20 metų ir dar seniau aplinkiniai bendrabučio kaimynai susitaikydavo su keliamu triukšmu ir nesibaigiančiais vakarėliais, galvodami, kas čia tokio, kita diena gal pas mus pačius kambarį bus kokia šventė ir todėl nereikia niekur skųstis, tai šiais laikais studentai jau tikrai yra kitokie. Jie tikrai netylės, jeigu jam ryte būtinai reikia nueiti į svarbias paskaitas ar seminarą ir jis turi normaliai pailsėti, tai toks gyventojas tikrai nesitaikstys ir būtinai praneš apsaugai arba tiesiogiai mums“, – apie studentų kantrybės mažėjimą pasakojo jis.
Apibendrinus visus pliusus ir minusus, tiek studentė Laura, tiek L. Betingis pripažįsta, kad gyvenimas studentų bendrabutyje – įvairiaspalvis.
„Jei žmogus mėgsta veiksmą, nuolatinius garsus, žmones nuolat aplinkui, bet nekreipia dėmesio į tvarką ar jaukumą, tai jam patiks. Bet jeigu būsimas studentas pedantiškas, norintis ramybės ir dar turintis mažai lėšų pats aplink save susitvarkyti – jam bendrabutyje bus labai sudėtinga“, – situaciją apibendrino mergina.