Informacinių technologijų įmones vienijančios asociacijos „Infobalt“ vykdomasis direktorius Paulius Vertelka DELFI sutiko plačiau papasakoti apie mitais apipintą sritį ir pasidalinti mintimis, ko reikia, kad situacija rinkoje pasikeistų.
Poreikis tik didėja
Pasak P. Vertelkos, baigusiems IT pakraipos studijas šiuo metu atsiveria labai didelės galimybės ne tik akimirksniu įsidarbinti, bet ir gauti rinkos vidurkį gerokai lenkiantį atlyginimą, toliau sėkmingai siekti karjeros IT srityje.
Maža to, specialistų taip trūksta, kad daugelis dirbti šioje srityje pradeda dar studijuodami. Tarp studentų potencialių darbuotojų ieškoti nesibodi ir darbdaviai.
„Visuomenėje gaji nuomonė, kad visi, baigę IT studijas, gali dirbti tik su programavimu susijusį darbą, tačiau IT profesijų spektras – kur kas platesnis. Šių studijų absolventai gali tapti IT projektų vadovais, sistemų architektais, testuotojais, sistemų analitikais, grafikos dizaineriais, kompiuterių tinklų ir duomenų bazių administratoriais, kibernetinės saugos, multimedijos technologijų specialistais ir kt.“, – pasakojo jis.
Tiesa, IT sektorius nenumaldomai plečiasi, tad neabejojama – įvairių sričių specialistų, gebančių valdyti naujas skaitmenines technologijas ir jas pritaikyti konkretiems atvejams, poreikis tik augs – gali kurtis ir naujos profesijos.
Siūlomas atlygis – 71 proc. didesnis nei šalies vidurkis
Dirbti šioje srityje jaunuoliai gundomi galimybe būti „ateities“ profesijos atstovais, bet ir dideliu atlyginimu. Pavydą daugeliui galėtų sukelti ne tik IT specialybės atstovams siūlomos darbo sąlygos, bet ir atlygis.
„2015 m. atlyginimai IRT (informacinių ir ryšių technologijų – DELFI) sektoriuje augo 8,4 proc. (palyginimui 2014 m. – 7,7 proc.). Vidutinis bruto darbo užmokestis siekė 1240 Eur ir tai yra 71 proc. daugiau nei šalies vidurkis. Pagal šį rodiklį, IRT sektorių lenkė tik finansų sektorius, kuriame atlyginimai 2015 m. šalies vidurkį viršijo 83 proc. („Danske Bank“ duomenys).
Kalbant apie konkrečius atlyginimus, šiandien, pavyzdžiui, pradedantysis „Java“ programuotojas gali tikėtis apie 1000 Eur mėnesinio neto darbo užmokesčio, o 7 metų darbo patirtį turintis „Java“ programuotojas gali tikėtis uždirbti jau nuo 2000 Eur (mėnesinio neto darbo užmokesčio)“, – tikino P. Vertelka.
Rūpinasi ir soc. garantijomis, ir motyvacija
Be vieno iš didžiausių atlyginimų rinkoje, IT sektoriaus darbuotojams suteikiamos ir kitos labai palankios darbo sąlygos – moderniausia įranga, galimybė dirbti su naujausiomis technologijomis ir įrankiais, patogūs ir šiuolaikiški biurai, lankstus darbo grafikas bei galimybė dirbti per nuotolį – tiesiog iš namų.
„Atsižvelgiant į tai, kad rinkoje dėl IT specialistų yra bene didžiausia konkurencija, jiems stengiamasi pasiūlyti ir kuo įvairesnes socialines garantijas bei motyvacines priemones: darbuotojams siūlomas sveikatos draudimas, studijų finansavimas, skiriamas atskiras biudžetas mokymams, kurį darbuotojai dažnai gali išnaudoti pagal savo poreikius, taip pat įrengiami poilsio kambariai su įvairiais žaidimais ir kitomis pramogomis, kuriamas namų aplinką primenantis interjeras, po darbo mokoma kalbų, organizuojami sporto užsiėmimai ir kt.“, – kokios privilegijos suteikiamos IT sferos darbuotojams, įvardijo jas vienijančios asociacijos vykdomasis direktorius.
Skuba paneigti gaubiančius mitus
Nenuostabu, kad dalis lietuvių jaučia kartėlį dėl tokio vienos srities specialistų liaupsinimo, tad IT sferos darbuotojų kasdienybė apipinta mitais. Turbūt ne vienas yra girdėjęs ar pats kalbėjęs, kad ši mokslų pakraipa – tik gabiausiems „tiksliukams“, pasižymintiems išskirtiniais gebėjimais. Vyrauja ir nuomonė, kad čia dirbantys žmonės nuo kompiuterio neatsitraukia net laisvalaikiu, yra nuobodūs „moksliukai”, studijavę „sausus“ ir sudėtingus mokslus ir negalintys pasigirti turiningu socialiniu gyvenimu.
Tačiau P. Vertelka šias kalbas, kaip ir tai, kad šioje sferoje pageidaujami tik vyrai, vienareikšmiškai neigia.
„Drįsčiau teigti, kad bet kuris, dirbantis šioje srityje, galėtų paneigti visus išvardintus mitus. IT sektoriaus darbuotojai yra aktyvūs ir veiklūs ne tik darbe, bet ir laisvalaikiu: jie yra kūrybingi, dirba įdomų ir įvairų darbą, pasižymi lanksčiu mąstymu, maža to – gali džiaugtis šiuo metu būdami pačiais geidžiamiausiais darbuotojais. Taip pat IT specialistai turi išskirtinę galimybę dirbti su naujausiomis technologijomis ir įrankiais – šiuolaikiniam jaunimui tai gana svarbu. Paneigiant mitą apie tai, kad IT yra vyriška profesija, verta paminėti, kad nemažai su analitika, konsultacijomis, projektų valdymu, dizainu, ir vis dažniau – programavimu susijusių pozicijų IT versle užima dailiosios lyties atstovės“, – tuo džiaugėsi jis.
Kokių darbuotojų labiausiai trūksta?
Nepaisant to, būtent programuotojų šiuo metu rinkoje trūksta labiausiai. Paklaustas, kokioje aplinkoje dirbantys – patys geidžiamiausi, P. Vertelka patikino, kad verslininkų poreikiai nuolat kinta.
„Šiuo metu didžiausias poreikis – „Java“ ir „.NET“ programuotojų, tačiau programuotojas paprastai turi žinoti keletą skirtingų aplinkų, tarp kurių dažniausiai pasitaiko „Javascript“, „php“, „Ruby“, mobilių platformų „iOS“, „Android“, debesų kompiuterijos aplinkos, taip pat duomenų bazių sistemas, nuo „MySQL“, „SQL Server“, „Oracle“ iki „MongoDB“, – vardijo pašnekovas.
Tiesa, pasigendama ne tik programuotojų, bet ir projektų vadovų, vartotojo sąsajos dizainerių ir kitų techninių sričių specialistų: sistemų administratorių, duomenų analitikų, elektroninės komercijos ir internetinių tinklapių kūrimo specialistų.
Labai auga vienos profesijos atstovų poreikis
P. Vertelka dalinasi prognozėmis – labai greitai IT sferoje gali pritrūkti ir pakankamai nauja sritimi laikomos profesijos – duomenų analitikos – specialistų.
„Duomenų analitikai šiuo metu yra labai populiari specializacija – jų poreikis per pastaruosius penkerius metus pasaulyje išaugo net 3,5 karto ir, prognozuojama, kad šios tendencijos nesikeis. Tai labai įdomus ir iššūkių nestokojantis darbas, žadantis puikias ateities perspektyvas. Duomenų analitikai dirba su milžinišku kiekiu įmonės ar jos klientų duomenų. Pirmiausia, jie turi žinoti verslo poreikius – kokie duomenys svarbūs sprendimams priimti, tuos duomenis rinkti, tvarkyti ir suvienodinti, nes kai kurie duomenys būna pateikiami skirtingu formatu. Kai kuriuos duomenis reikia papildyti, kitus – atmesti. Tinkamai duomenis paruošus, galima juos analizuoti, lyginti tarpusavyje, prognozuoti, kaip jie keisis ir gauti labai naudingas, planuoti veiklą padedančias išvadas. Šiam darbui reikalingi darbuotojai, gebantys valdyti, analizuoti ir sisteminti duomenų srautus ir siūlyti duomenimis pagrįstus sprendimus“, – pasakojo pašnekovas.
3-4 m. profesinę patirtį turinčio duomenų analitiko atlygis šiuo metu svyruoja nuo 1700 iki 2250 Eur (bruto darbo užmokestis). Tačiau P. Vertelka priduria, kad didžiųjų duomenų banga dar tik atkeliauja, todėl ši sritis ateityje pareikalaus gerokai daugiau ir didesnę patirtį turinčių didžiųjų duomenų analitikų.
Žadama pavydėtina ateitis
Pavydėtina ateitis prognozuojama kone visiems IT sferos darbuotojams. Europos Komisijos duomenimis, iki 2020 m. Lietuvoje IT specialistų trūkumas gali pasiekti 10 tūkst., Europoje – 900 tūkst. Pasak P. Vertelkos, IT specialistų trūkumas Lietuvos darbo rinkoje jaučiamas jau daugiau kaip penketą metų.
Jau dabar, stebima, kasmet šioje srityje atsiranda 1,5-2 tūkst. naujų darbo vietų. Vien šią minutę darbo skelbimų portaluose siūloma beveik tūkstantis darbo vietų IT specialistams, o kai kuriuose šių skelbimų ieškoma daugiau nei vieno IT darbuotojo.
„Paanalizavus šalies darbo jėgos struktūrą matosi, kad Lietuvoje IT specialistai sudaro apie 2 proc. visų dirbančiųjų, kai tuo tarpu ES vidurkis yra apie 3,5 proc., o kai kuriose šalyse siekia 4,5-5 proc. Vien atsižvelgiant į tai galima daryti išvadą, kad IT darbuotojų skaičiui mūsų šalyje dar reikia stipriai pasistiebti, kad galėtume bent kažkiek lygiuotis su Vakarų Europos valstybėmis“, – pastebėjo jis.
Padidėjusi pasiūla – tik į gera
P. Vertelkos teigimu, daugelis ūkio sričių tampa skaitmeninėmis – pavyzdžiui, Europa stengiasi didinti savo pramonės konkurencingumą pasaulyje siekdama skaitmenizuoti gamybos pramonę, o šio tikslo nebus įmanoma pasiekti be IT specialistų.
„Matome, kad pasaulyje nemažai plečiasi IT paslaugų ir produktų kūrimo centrai, auga ir lietuviškos įmonės, ypač orientuotos į globalias rinkas, eksportą. Jei padvigubintume studijuojančių IT skaičių, taptume gerokai patrauklesni didesnių pajėgų ieškantiems užsienio investuotojams. Todėl galima drąsiai teigti, kad net ir padidėjus specialistų pasiūlai Lietuvoje, tuo suskubtų pasinaudoti į plėtrą orientuotos bendrovės, todėl kvalifikuoti ir darbštūs mūsų specialistai tikrai neliktų be darbo“, – prognozuoja jis.
Tiesa, nors pastaruosius kelerius metus priėmimas į IT pakraipos studijas Lietuvoje laipsniškai augo, rinkos poreikiai yra kur kas didesni už šios srities specialistų pasiūlą.
IT srityje gali dirbti kiekvienas panorėjęs
P. Vertelka pasidžiaugė, kad neseniai Švietimo ir mokslo ministerija pasiūlė iki 50 proc. didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių IT pakraipos studijoms. Jo teigimu, tai yra ilgai laukta ir sveikintina iniciatyva, kuri, tikėtina, kad tai suteiks teigiamą impulsą su IT susijusių studijų populiarinimui ir šios srities specialistų skaičiaus augimui.
„Viena iš priežasčių, kodėl jaunimas nesirenka šios srities studijų, mano manymu, yra jau minėtas stereotipas, kad IT studijos yra sudėtingos ir reikalaujančios specifinių gabumų. Didžioji dalis jaunuolių Lietuvoje renkasi socialinių mokslų studijas manydami, kad studijuoti bus lengviau. Tačiau, kaip rodo statistika, darbo rinka yra perpildyta socialinius mokslus baigusių absolventų, o didžioji dalis (apie 75 proc.) bedarbių absolventų yra baigę būtent socialinių mokslų studijas.
Susitikdamas su jaunais žmonėmis, dažnai kartoju, kad IT srityje gali dirbti bene kiekvienas panorėjęs. Siekiant karjeros šioje srityje galioja ta pati taisyklė, kaip ir kitose srityse – domėtis, stengtis kuo daugiau išmėginti pačiam, nebijoti darbo, atkakliai siekti savo tikslų, dirbti komandoje, nuolat semtis žinių ir tobulėti. Tai ypač svarbu, nes IT sektorius yra vienas dinamiškiausių, keičiasi ir technologijos, ir rinka, tad šio sektoriaus darbuotojai turi labai greitai prisitaikyti prie pokyčių, nesustoti tobulėti ir nuolat mokytis naujų dalykų“, – perspėjo jis.
Leidžia susikurti ir savo darbo vietą
P. Vertelkos teigimu, svarbu pabrėžti ir tai, kad IT profesija leidžia susikurti ir savo darbo vietą: Lietuvoje nesunkiai įsitvirtina nedidelės bendrovės (jau turime apie 2 tūkst. IT įmonių, kurių darbuotojų skaičius ne didesnis nei 10), taip pat yra laisvai samdomų specialistų, vykdančių individualią veiklą, o bendras šalyje veikiančių IT įmonių skaičius lyginant su 2010 m. yra išaugęs apie 5 proc.
„Todėl šiuo metu IT yra puikus pasirinkimas ambicijų turinčiam jaunimui. Žinoma, plėtros ir karjeros galimybės susijusios ne tik su kiekybe – mokymo, studijų kokybė ir parengiamų specialistų kvalifikacija, bei gebėjimas tobulėti jau dirbant yra ypač svarbūs faktoriai, ir faktinis augimas šiandien rodo, kad šiose srityse Lietuvos potencialą įmonės ir investuotojai vertina teigiamai. Vien didžiausios IT kompanijos ir paslaugų centrai per artimiausius metus priims apie 1,5-2 tūkst. naujų darbuotojų IT srityje“, – turimomis žiniomis dalijosi jis.
Vilioja ir jau turinčius profesiją
Pasak P. Vertelkos, pradedančiajam IT specialistui neretai užtenka gerai išmanyti tik keletą pagrindinių dalykų ir to jis gali išmokti savarankiškai, baigęs neformalaus mokymo kursus, o tobulėti jau dirbdamas – nors šiandien daugiau nei 80 proc. darbuotojų IRT sektoriuje yra baigę aukštąjį mokslą, jis nėra privalomas.
„Baigusiems kitas aukštojo mokslo studijas ir norintiems keisti specializaciją Lietuvoje jau atsiranda galimybė įgyti kai kurias IT kvalifikacijas per 4 mėnesius trunkantį teorijos kursą, po kurio seka keletas mėnesių praktikos pasaulyje plačiai taikomu pameistrystės principu. Tokią programą būsimiesiems programuotojams siūlo „Infobalt Tech City IT akademija“. Taip pat rinkoje atsiranda vis daugiau įvairių galimybių įgyti žinių ir įgūdžių IT bendrovių nuolat organizuojamose akademijose“, – pabrėžė jis.
Paklaustas, kokių savybių reikia šios sferos darbuotojams, jis vardijo, kad įsitvirtinti šioje rinkoje lengviau padeda loginis ir analitinis mąstymas, atidumas ir gebėjimas sistemingai bei tvarkingai darbuotis, sumanumas, geri bendravimo įgūdžiai.
„Šiuolaikinis IT specialistas neišsivers be anglų kalbos žinių, nes daug veiklos krypčių ir projektų yra tarptautiniai. Taip pat svarbu būti kūrybingu, motyvuotu bei, žinoma, domėtis IT ir turėti elementarių planavimo įgūdžių“, – sakė jis.