Anksčiau – gėda, dabar – mada: pedagogų klaidos kainuoja tūkstančius

Iki mokslo metų pabaigos liekant vis mažiau laiko daugelis tėvų suskumba rūpintis savo atžalų mokymosi rezultatais. Specialistai neslepia – korepetitorių populiarumas auga kaip ant mielių.

Papildomai vaikus mokantys specialistai už savo paslaugas nesibodi prašyti nuo 4 iki 15 eurų. Pigiausiai paprastai moko studentai, brangiausiai – ilgamete darbo patirtimi galintys pasigirti prestižinių gimnazijų mokytojai.

Moksleiviai pasakoja, kad rimtai į savo ateitį žiūrinčiam abiturientui visai įprasta turėti 3 korepetitorius – tų dalykų, kurių egzaminai bus laikomi. Tad nesunku suskaičiuoti, kad vaikų išsimokslinimas tėvams per mėnesį papildomai gali kainuoti ir daugiau nei tūkstantį eurų.

Korepetitoriams – 800 eurų kas mėnesį

Vilnietė Diana svajoja apie medicinos studijas, tad kone kiekvieną dieną po pamokų ji eina tai pas biologijos, tai pas chemijos mokytojas, kurioms moka po 10 eurų atlygį.

„Būti gydytoja – mano svajonė. Labai stengiuosi, gerai mokausi ir mokykloje, tačiau vis bijau, kad turimų žinių man neužteks. Mokyklose mokytojos moko ne tik to, kas bus reikalinga egzamine, bet ir to, ką turi išeiti pagal programą, todėl kartais visa informacija susimaišo ir būna sunku atsirinkti, kas yra svarbu. Pas papildomas mokytojas mokausi koncentruotai, sprendžiame senų egzaminų uždavinius, panašius į juos, jos aiškina, kaip reikia suprasti vienas ar kitas užduotis, ko manęs prašoma. Jaučiu, kad tai tikrai man padės egzamine“, – pasakojo dabar dvyliktoje klasėje besimokanti mergina.

Pas korepetitorius vaikščioti ji pradėjo dar dešimtoje klasėje, tiesa, tuomet eidavo tik pas biologijos mokytoją. Dabar papildomi mokslai jos tėvams kas mėnesį atsieina po 800 eurų.

„Nemanome, kad tai – daug. Su tėvais skaičiavome, kiek mums kainuotų, jei mediciną studijuočiau mokamai ar mokyčiausi privačioje mokykloje. Supratome, kad geriau dabar koncentruotis į tas dvi disciplinas nei griaužtis vėliau“, – svarstė mergina.

Sunkiausia – perprasti užduotis

Pas korepetitorių lankosi ir panevėžietė Agnė. Mergina svajoja apie teisės studijas, tad papildomai mokosi istorijos.

„Lankytis pas bent vieną korepetitorių – normalu. Turiu bendraklasių, kurie papildomai mokosi net kelių dalykų. Tai, pavyzdžiui, tie, kurie svajoja apie inžinerinės krypties studijas, nes turime gana prastą fizikos mokytoją. Manau, kad tai – investicija į ateitį, tad dabar lankytis pas korepetitorių tikrai ne gėda. Labiau – prestižas“, – patikino mergina.

Anot jos, dažniausiai su mokytoja jos mokosi suprasti, ko reikalauja egzamino užduotys, kaip reikia suprasti vieną ar kitą klausimą, ko reikalaus egzamine, o kas – visai nesvarbu. Agnės teigimu, sunkiausia yra perprasti egzaminavimo sistemą. Būtent tai padaryti jai ir padeda papildomi mokytojai.

Patikimų specialistų ieško klausdami draugų

MOSTA užsakymu 2014 m. atlikta apklausa parodė, kad 79 proc. moksleivių ketina studijuoti aukštosiose mokyklose ir tik 11 proc. respondentų ketina siekti profesinio išsilavinimo. Didžiausią įtaką priimant galutinį sprendimą, kur ir ką studijuoti, turi galimybė gauti valstybės finansavimą studijoms. Tad nenuostabu, kad mokytis moksleiviai stengiasi kuo geriau.

Kad korepetitorių paklausa vis auga, pastebi ir jų darbą koordinuojantys specialistai. „Korepetitorių studijos“ direktorė Aurelija Ignotaitė DELFI pasakojo, kad papildomai mokančių pedagogų moksleiviai ieško besikonsultuodami su draugais ir pažįstamais.

„Susirasti mokytoją per draugų rekomendacijas – greitas ir pakankamai patikimas būdas, tačiau bėda, kad ne kiekvienas mokytojas tiks kiekvienam mokiniui. Visų poreikiai, tempai, žinių lygiai skirtingi, tad reikėtų atsižvelgti ir į savo savijautą ėmus mokytis pas naują mokytoją. Jei draugas tikina, kad jums puikiai seksis drauge dirbti, bet jums atrodo kitaip, nebijokite mokytojo keisti, ieškoti kito. Į pamokas turite eiti noriai, matyti rezultatą, jausti motyvaciją, kitaip norimo rezultato nepasieksite“, – patarė ji.

Mokytoją rasti lengva, tačiau stebuklų tikėtis nepataria

A. Ignotaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad paslaugų kaina nėra kokybės garantas. Jeigu už mokytojo pamokas reikia mokėti daug, nereiškia, kad jis būtinai egzaminams paruoš puikiai. Stebuklo nereikėtų tikėtis ir jei korepetitoriaus puolama ieškoti likus vos keliems mėnesiams iki egzaminų.

„Norisi paklausti: „Kur Jūs buvote anksčiau, kad mokytis susigriebėte tik sausį ar vasarį? “ Net ir genialus mokytojas didelio stebuklo nepadarys, paprasčiausiai nebėra daug laiko. Žinoma, spėsite iš dalies pasikartoti dalykus, susisteminti žinias, bet labai gero rezultato, jei mokslo spragos didelės, tikėtis nevertėtų. Papildomas mokymas turėtų būti nuoseklus ir ilgalaikis procesas, o ne paskutinės minutės išsigelbėjimo planas“, – pabrėžė ji.

Specialistės teigimu, mitas, kad gerą korepetitorių rasti – sunku. Anot jos, mokytojų rinka šiuo metu yra perpildyta.

„Pažįstu daugybę puikių mokytojų, dėstytojų ir profesorių, bet nė vienas neturi planų, siekiančių toliau nei pusmetį. Visi, be darbo, turi ir gyvenimus. Mokytoją tikrai ras kiekvienas, to norintis. Yra tiek privačiai dirbančių mokytojų, tiek gausybė mokyklų, teikiančių korepetitorių paslaugas. Sunkiau būti rasti, sakykime, mokyklą, kuri praneštų, kad nebeturi nė vienos galimos vietos ar valandos”, – patikino A. Ignotaitė.

Situacija mokyklose – baisi

Ji pastebi, kad dažniausiai korepetitorių prireikia penktų-devintų klasių mokiniams ir abiturientams.

„Vaikams smagiau ieškoti pagalbos už mokyklos ribų, o ne joje, nes privatų mokytoją galima pakeisti, jam viską papasakoti, su juo būti atviram, be to, nėra ko slėpti, kiekvienas jaunas žmogus dabar – individualistas. Dabartiniam jaunimui sunku atsiskleisti didelėje grupėje. Dažniausiai korepetitoriaus pradedama ieškoti po nesutarimų su mokytojais. Retas kuris kūrybiškas, atsidavęs mokytojas dirba valstybiniame sektoriuje, kur kas didesnė dalis išeina į privačią sferą dėl prastos finansinės padėties.

Prisiklausome tokių istorijų ir prisižiūrime tokių scenų, kad baisu. Vaikus mokytojai atvirai vadina imbecilais, neišmanėliais, pastato juos prieš visą klasę, kad kiti vaikai iš jų pasijuoktų. Gal mokytojai taip juokauja, tačiau vaikai, deja, tokio humoro nesupranta”, – baisėjosi ji.

Tiesa, patikino, kad privačių mokyklų mokiniams ir universitetų studentams papildomų mokytojų dažniausiai nereikia. Ji spėja, kad šiose mokymosi įstaigose vaikai tiesiog yra mažiau spaudžiami mokytis.

Dėmesio išsilavinimui skiria vis daugiau

„Nesakau, kad visi mokykloje mokantys mokytojai yra blogi, bet žinau, kad yra siaubingų mokytojų, šiltai įsitaisiusių valstybinėse mokyklose. Kaip ir bet kokioje valstybinėje įstaigoje, taip ir mokykloje mokytojo įvertinimas remiasi jo patirtimi (taip vadinamu stažu) ir popieriniais pasiekimais. Privačiame sektoriuje vertinami tikrieji gabumai, mokytojo kaip pedagogo patrauklumas mokiniams, sugebėjimas prisitaikyti. privačioje mokykloje darbą gali prarasti akimirksniu, o valstybinėje tai beveik neįmanoma. Vaikų tėvai mums pasakoja, kad surinkę šimtą procentų pasipiktinusių tėvų parašų su prašymu keisti klasės mokytoją, kuri vaikus engia, nesugeba to padaryti – tai apie ką mes kalbame? Kaip tikėtis, kad vaikas gaus tinkamą išsilavinimą, jei su juo dirbs specialistai, ateinantys į darbą tik dėl to, kad negautų pravaikštos?”, – retoriškai klausė A. Ignotaitė.

Ji sutinka, kad tokių mokytojų galbūt yra ir privačiame sektoriuje, bet čia lengviau netikusio mokytojo atsisakyti.

„Švietimo sistema man atrodo tinkama, nuolat tobulinama, nereikia prisigalvoti to, ko nėra. Šiais laikais populiaru užsiimti tomis sritimis, kurios sekasi blogiau, ir jas tobulinti. Prieš dvidešimt metų kur kas mažiau žmonių ėjo į sporto klubą, žaidė tenisą, kalbėjosi su psichologais, dalyvaudavo dainavimo konkurse – ne todėl, kad nenorėjo, o todėl, kad nebuvo tokio pasirinkimo. Dabar pasirinkimų daugybė, tad jau nuo mažens vaikai pratinami užsiimti saviugda ir neleisti sau kerpėti. Kas čia blogo?”, – neigiamai į papildomą vaiko ugdymą nelinkusi reaguoti ji.

Korepetitorius samdo jau trimečiams

„Mokausi.lt“ projekto įkūrėjas, kartu valdantis ir skelbimų svetainę „Mokytojodarbas.lt“ Martynas Eskis pasakojo, kad pastaruoju metu itin išaugo minėtų portalų lankomumas.

„Po naujų metų (moksleivių atostogų) svetainių lankomumas labai išaugo. Akivaizdu, kad įtakos tam turi artėjanti brandos egzaminų sesija. Aktyvumas taip pat buvo stebimas ir rugsėjo mėnesį,
kai abiturientai ieško korepetitorių visiems mokslo metams. Analizuojant savaitės periodo lankomumo duomenis, daugiausia klientų sulaukiame pirmadieniais“, – pastebėjo projekto atstovas.

Anot jo, dažniausiai korepetitorių ieško ne patys mokiniai, o jų tėvai. M. Eskio teigimu, skelbimų turinys apima nuo 3 iki 19 metų grupes. Korepetitorių ieškoma vis jaunesniems vaikams.

„Aplinka keičiasi neregėtu ir vis didesniu greičiu: nauji atradimai, technologijos, interneto svetainių kiekis artėja prie 1 milijardo – informacijos kiekis yra tiesiog neapsakomas, tad dabartinis jaunimas
susiduria su visiškai kitomis problemomis ir iššūkiais negu prieš dešimtmetį mokyklą baigę žmonės. Prie ugdymo specialistų poreikio prisideda ir pasikeitęs gyvenimo stilius, tėvai dažnai neturi laiko lavinti savo atžalas mokydami skaityti ar skaičiuoti, todėl atsiranda ikimokykinio ugdymo specialistų paklausa“, – šią situaciją aiškino jis.

Sukritikavo dabartinę švietimo sistemą

M. Eskis taip pat mato aiškias problemas pasenusioje mokymo sistemoje. Jam nesuvokiama, kaip laikmečiu, kai kone apie viską galima pagooglinti, mokiniai vis dar priversti mokytis iš popierinių knygų.

„Keičiantis aplinkai, prie jos turi būti pritaikomas ir mokymosi procesas, tačiau šiandien taip nėra. Kai aplink yra tiek daug trukdžių, reikėtų mokytis atsirinkti svarbiausią ir vertingiausią informaciją, valdyti savo laiką. Mokymo programa Lietuvoje gan įtempta, tačiau ji nėra prasta. Lietuvoje paruošti abiturientai sėkmingai tęsia mokslus ne tik Lietuvos, bet ir užsienio universitetuose. Juolab, kad tie patys korepetitoriai dažniausiai yra mokytojai, dirbantys mokyklose.

Didžiausias korepetitorių pranašumas yra darbas nedidelėse grupelėse, dažniausiai tai būna 2-3 mokiniai. Tik individualiai pritaikant mokymo metodus galima pasiekti didžiausią žinių įsisavinimo efektyvumą. Tuo tarpu mokytojo darbas yra sunkus, nes temą reikia pateikti taip, kad ją suprastų 20-30 skirtingų žmonių. Čia ir pradeda „lįsti yla iš maišo”. Taikant vieną metodą neatsižvelgiama į kiekvieno individo žinių įsisavinimo savybes. Tiesiog egzistuoja fizinių galimybių ribos“, – pastebi jis.

Turėti korepetitorių – madinga

M. Eskio teigimu, nors švietimo sistema Lietuvoje ir nėra tobula, korepetitorius taip pat nėra stebukladarys. Jis pabrėžia, kad priklausomai nuo to, kokio amžiaus mokiniai lankosi pas korepetitorių, visada išlieka tas pats mokymosi procesas – identifikuoti žinių spragas bei jas užpildyti tinkamiausia mokymo metodika.

„Tai yra valdomas atskaitingas tėvams procesas bei įsipareigojimas, todėl sudaroma kokybės iliuzija. Drįsčiau teigti, kad tai net tampa mada. Tačiau yra žmonių, kurie išlaikė egzaminus daugiau nei 90 proc. ir nesilankė pas korepetitorius. Iš tiesų, korepetitoriai slepia niūroką dabartinės švietimo sistemos būklę“, – patikino jis.

Paslaugas perkelia į internetą

Kartu valdydamas ir startuolį „Mokausi.lt“, kurį galima pavadinti korepetitoriumi internete, jis tikina galintis stebėti, kaip modernios mokymosi priemonės veikia vaikus.

„Skelbimų portale MokytojoDarbas.lt aktyvumas didesnis, kadangi tai yra labiau tradicinis būdas viešinti informaciją apie teikiamas paslaugas. Ypač vyresnio amžiaus korepetitoriai renkasi paprastesnį informacijos pateikimo formatą. Korepetitorius savo atžaloms dažniausiai suranda tėvai, neretai naudodami tiesiog internetinę paiešką, todėl ir darbo skelbimus rasti jiems yra lengviau. Tačiau kur kas mažiau tėvų žino apie alternatyvius mokymosi įrankius, kaip mūsų sukurtas mokymosi portalas.

„Mokausi.lt“ platforma yra pagrįsta „protingo mokymosi” (angl. „smart learning”) koncepcija. Mokiniams pateikiama tokia mokymosi medžiaga, kuri labiausiai atitinka asmeninius mokymosi ypatumus. Kitaip tariant, sistema „mokosi” iš to, kaip mokotės Jūs – štai Jums ir asmeninis korepetitorius. Pažvelkime iš korepetitoriaus perspektyvos: vieną kartą sukūrus pamoką ir ją apmokestinus, pajamos bus gaunamos tol, kol pamoką pirks mokiniai – štai ir paskata kurti geresnes, efektyvesnes pamokas. O dar visa pamokos efektyvumo statistika, kuri mokytojui leidžia tobulinti pamoką, kad būtų pasiekiami geriausi rezultatai. Apibendrinant, visi įrankiai, reikalingi efektyviam, įdomiam bei įtraukiančiam mokymuisi jau egzistuoja šiandien, tačiau vis dar mokomasi „priešistoriškai”, – programą pristatė jis.

Bandys pakeisti profesionalius mokytojus

Tokias pat paslaugas siūlo ir DELFI jau aprašyta jaunuolių iniciatyva „GoHisto“. Du draugai nusprendė sukurti istorijos korepetitorių internete po to, kai vienas iš jų nesėkmingai išlaikė istorijos egzaminą.

Norėdami užtikrinti programos kokybę jie bendradarbiauja su profesionaliais mokytojais-ekspertais, kurie jau daugelį metų ruošia dvyliktokus brandos egzaminams.



„Jie žino, kaip yra formuluojami klausimai, ko egzamino programa prašo. Vadovėliuose, pratybose, užduočių sąsiuviniuose turinys sensta, tačiau mes kasmet esame suplanavę keisti savo užduotis pagal egzaminų programą – jei kažko nebereikia, tai išimame, jei reikia, įdedame kažką naujo. Taip pat turime galimybę programos turinį pildyti realiu laiku, todėl jį atnaujiname nuolatos. Su mumis dirbantys mokytojai praktiškai sukūrė naują mokymosi sistemą, interaktyvų vadovėlį. Programoje nebus informacijos, kuri nebus naudinga, mokiniams nereikės eikvoti savo laiko, spręsdamiesi užduotis jie tiesiogiai ruošis egzaminams“, – pabrėžė vienas iš idėjos autorių Simas Jaskutėlis.

Jis įsitikinęs – šiais laikais, kai informacijos kiekis yra toks didelis, o egzaminų programos labai plačios, gerai išlaikyti egzaminą be korepetitoriaus pagalbos yra sunku.



„Todėl norime pasiūlyti alternatyvą tiems, kurie neišgali mokėti korepetitoriui ar gyvena ne didmiestyje, todėl rasti gerą mokytoją jiems yra sunku. Programa internete yra pasiekiama visiems“, – pasakojo vaikinas.