„Mano liudijimas J. Gasiūno atveju ir ne tik. Tiek daug metų praėjo, galvojau, užsimiršo visi patirti psichologinio smurto košmarai, tačiau iškilus šiam skandalui, užvirė širdis, pakilo spaudimas ir sukilo moteriškas džiaugsmas – nejaugi šiam vyrui ateis jo viešpatavimo, seksualinio bei psichologinio smurto pabaiga!
Tuo metu, kai studijavau, jo nuolatiniai išsišokimai būdavo lyg norma, nes juk čia Gasiūnas, tapybos genijus. Ta jo baimė buvo tokia įsišaknijusi turbūt nuo seno, nes niekas nekreipė dėmesio į studentų skundus... Mes visi jo bijojome. Būdavo taip, kad atėjus į tapybos studiją pamatydavau verkiančias kursiokes – reiškia, ką tik buvo Gasiūnas“, – savo pasakojimą pradeda 2004 m. VDA baigusi dailininkė K. Dineikaitė.
Jos teigimu, buvo vieną kartą taip, kad po eilinio seksistinio išpuolio pozuotojas nubraukė ašarą. Tas išpuolis kursiokės adresu skambėjo taip: „Galėčiau tave išp* uždėjęs pagalvę ant tavo snukio, kad nematyčiau tavo dantų, gal pradėsi geriau tapyti?“ (kursiokė turėjo netaisyklingą sąkandį).
K. Dineikaitė pasakoja, kad nuo J. Gasiūno kentėjo ir pati.
„Mano adresu skambėjo tokie žodžiai: „Gal eik gerai pasidulkinti, gal geriau pradėsi tapyti?“ Dar buvo – „Gal eik kokių narkotikų pavartok, gal geriau pradėsi tapyti ir t.t“. Gasiūnas spaudoje sako neprisimenantis, ką kiekvienai yra pasakęs. Bet, deja, mes prisimename. Mano kursiokas Džordžas buvo jautrus, rašydavo eilėraščius, tai jam sako: „Tu esi priimtas į VDA kaip eksperimentas, ką galima padaryti iš visiškai netalentingo glušo“. Ar taip galima? Nuostabu! Ir visa tai buvo norma“, – aiškino K. Dineikaitė.
Ji pasakoja nevažiuodavusi į praktikas, nes dirbdavusi savarankiškai, tačiau vienoje apsilankė. Čia, sako tapytoja, buvę smagu, tik vieną gražią kursiokę visados reikėjo saugoti, nepalikti jos vienos.
„Jis ją persekiojo visos praktikos metu. O ji labai jo bijojo. Vienu metu turėjome piešimo dėstytoją, menininką, kurį labai gerbiu, bet jis niekada neateidavo į mūsų paskaitas, mes tiesiog neturėdavome, ką paišyti, nežinodavome, ką daryti… Nusprendėme katedroje parašyti prašymą, kad jį pakeistų kitu. Ką gali žinoti, gal jis buvo tiesiog labai užsiėmęs, gal darė kokį projektą“, – prisimena K. Dineikaitė.
Jos aiškinimu, J. Gasiūnas studentus pasigavo koridoriuje, sumalė su žemėmis – esą kaip jos galėjo tokį gerą menininką paskųsti, kaip galėjo parašyti tokį prašymą, kokios jos visos vištos, be smegenų, kokios k* ir t.t. „Tai kaip nebijoti?“, – retoriškai klausia ji.
Dailininkės teigimu, pažymiai tuomet krito, o stipendijos jaunam tapytojui būdavo svarbios. K. Dineikaitės liudijimu, būdavo, kad J. Gasiūnas studentes pamatydavo ŠMC kavinėje, prisėsdavo ir skaitydavo moralus: klausdavo, ką jos čia veikia, ar mano nusipelniusios sėdėti tarp menininkų, ką gero šiandien nutapė, kad čia sėdi. Jos aiškinimu, vėl pasipildavo seksistinės užuominos apie orgazmų tapymus, kaip tai būtų unikalu ir panašiai.
„Seksualinis smurtas – ne tik prisilietimai, kur nereikia, bet ir žodžiai, užgaunantys jaunų moterų širdis. Gyniausi savo bakalauro darbą pas J. Gasiūną. Tiesą sakant, tuo metu nelabai buvo iš ko rinktis. Kažkodėl jis kiekvieną mano mintį taip sumenkindavo! Kažkodėl visas mano mintis nuneigdavo! Kažkodėl sakydavo, kad nemoku mąstyti. Kažkodėl niekindavo“, – feisbuke rašo dailininkė.
Dar ilgai girdėdavo J. Gasiūno balsą
K. Dineikaitė papasakojo, kaip stojo į magistrantūrą – anksčiau šios istorijos ji teigė niekam nepasakojusi.
„Ateinu sužinoti, ar įstojau, man sekretorė Karalienė sako: „Ne, neįstojai“. Aš karšto būdo, greitai užsidegu, kai matau neteisybę. Ir iš karto jai atkirtau, kad tuomet atsiimu dokumentus, nes nieko nebelieka, tik išvažiuoti studijuoti kitur. Atsiėmiau tą pačią minutę. Po keleto dienų sutikau kursiokę, kuri man sako – „Kaip gerai, kad tu persigalvojai, kaip gerai, kad atsiėmei dokumentus, nes iškritus vienam, aš pakilau į tavo vietą ir įstojau! KĄ!???“, – piktinasi K. Dineikaitė.
Kartu ji prisipažįsta, kad jai pasisekė: vietoje VDA, studijavo prestižiniame Jungtinės Karalystės universitete, gavo visas įmanomas stipendijas, nuostabią studiją, dėstytojus iš viso pasaulio, psichologiškai draugišką atmosferą. Magistro diplomą ji apsigynė su pagyrimu.
„Ir man atrodė, kad išsigydžiau J. Gasiūno traumas. Nors dar ilgai, kai tapydavau, kažkur galvoje girdėdavau jo balsą. Tačiau, atrodo, tik dabar gydausi tas traumas, kai tiek jaunų menininkių prabyla apie tokį patį patirtą psichologinį ir seksistinį smurtą“, – teigia dailininkė.
Ji sakė nuoširdžiai besitikinti, kad VDA priims teisingus ateities sprendimus ir daugiau nė vienas jaunas žmogus šios personos nebus sužlugdytas, nė viena jauna mergina nekęs jo manipuliacijų, seksistinių užgauliojimų.
„Bestuburį“ liepė palikti ir kvietė alaus
Tuo metu VDA absolventas, tapytojas, dailės pedagogas Gustas Jagminas feisbuke pasidalijo vienu prisiminimu apie susidūrimą su J. Gasiūnu.
„1999 m., spalis. VDA R. Nemeikšio pirmakursių studija. Nuo mokslų metų pradžios praėję dvi savaitės. Ričardas Nemeikšis komentuoja mano portreto etiudą. Į auditoriją įgriūna Jonas Gasiūnas (jis mūsų kursui nedėstė) ir ...„Ryčka, negi nematai jis tapo varliagyvį, koks pats yra — bestuburis, Ryčka, ai einam, palik tu jį, dar nusižudys, einam alaus gert”.
Štai toks dėstymo stilius buvo norma. Toks „pasitikimas” pirmakursių išsvajotoje Alma mater. Ir J.G. tokį toną užduodavo visai katedrai. Apmaudžiausia, kad kiti katedros dėstytojai tą toleravo. Retas, kuris bandė priešintis“, – rašo G. Jagminas.
Toliau plūsta liudijimai ir skundai
VDA Etikos komitetas dėl netinkamo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato tapytojo J. Gasiūno elgesio yra gavęs 19-os buvusių ir esamų studentų pasirašytą skundą. J. Gasiūno elgesį Etikos komitetas penktadienį pasmerkė. Pats J. Gasiūnas ketvirtadienį paskelbė pasitraukiantis iš VDA, tačiau netinkamo elgesio nepripažino. Jis dėl šmeižto svarsto kreiptis į teismą.
J. Gasiūnas aiškina, kad tokiomis priemonėmis su juo nori susidoroti VDA Tapybos katedros vedėjas Jonas Vaitekūnas.
Šą savaitę internetiniame tinklaraštyje pasirodė dviejų buvusių VDA studenčių anoniminiai liudijimai apie J. Gasiūną. Jos teigia studijų metais turėjusios intymių santykių su J. Gasiūnu, patyrusio jo spaudimą, žeminimą.
Keletas VDA absolvenčių apie nederamą J. Gasiūno elgesį kalbėjo neslėpdamos vardo ir pavardės. Tai menininkė Aistė Gabrielė Černiūtė, VDA doktorantė Eglė Grėbliauskaitė, taip pat dailininkė Rūtenė Merkliopaitė.
Dar kelios merginos televizijai „Info TV“ pareiškė studijų metais patyrusios nacionalinės premijos laureato fotografo Gintauto Trimako seksualinį priekabiavimą. Ketvirtadienį minėtame tinklaraštyje atsirado liudijimas ir dėl nederamo Arvydo Liepuoniaus elgesio.