Ar mokyklų reitingai žeidžia?

Ar gera mokykla tik ta, kurios abiturientai valstybinius brandos egzaminus laiko aukščiausiais balais ir į aukštąsias įstoja pirmu pageidavimu?

Ar pedagogai, išmokantys socialiai apleistą, asocialios šeimos vaiką rašyti be klaidų, prastesni už tuos, kurių auklėtiniai, inteligentų atžalos, per brandos egzaminus renka šimtukus? Ko tuomet verti pareiškimai, kad Lietuvos švietimo sistema visiems vienodai prieinama ir nėra elitarinė, jei reitingų lentelių viršūnėse atsidūrusios mokyklos gali didžiuotis iš būrio besiveržiančiųjų jose mokytis atsirenkanti pačius gabiausius?

Šalies švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Švietimo ir mokslo ministerija seniai tvirtina, kad mokyklos veiklos kokybę rodo ne tik abiturientų brandos egzaminų ir stojimo rezultatai, tačiau reitingų sudarinėtojai jau vienuoliktą pavasarį pagal šiuos kriterijus išrikiuoja vidurinį išsilavinimą teikiančias 424 šalies mokyklas.

Į žurnalo „Veidas“ sudarytą šių metų mokyklų reitingų lentelės pirmąjį dvidešimtuką patekusių trijų Panevėžio gimnazijų direktoriai pripažįsta dėl tokio įvertinimo pernelyg nedžiūgaujantys ir netgi svarsto, ar jis nėra įžeidus.

Lyderiams – išskirtinės sąlygos

Šiais metais reitingo sudarytojai mokyklas vertino pagal du kriterijus – visų laikytų brandos valstybinių egzaminų rezultatų vidurkį ir kiek abiturientų praėjusiais metais į Lietuvos aukštąsias įstojo pirmu pageidavimu. 

Vienuolika metų „Veido“ reitingų lentelės pozicijų pirmajame dešimtuke neužleidžiančios, šiemet aštuntąja vieta įvertintos J. Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas pripažįsta, kad tokie kriterijai jam atrodo abejotini. 

„Į gimnaziją atvažiavę universitetų dėstytojai abiturientus moko į pirmą pageidavimų vietą rašyti specialybę, į kurią labai norėtų įstoti – viziją debesyse, kai beveik kontūrai matosi, bet nepasiekiama. Į antrąją – kuri jau arčiau pažymių. Taip paagituoti mokiniai ir surašo visas dvylika pozicijų. Dažnai į pirmo pageidavimo specialybę ir neįstoja, o reitingų lentelėje mokykla atsiduria nelabai geroje vietoje“, – „Sekundei“ teigė R. Dambrauskas. 

Direktorius sako realiai vertinantis šalies gimnazijų situaciją ir neturintis nepagrįstų ambicijų pralenkti jau daug metų pirmųjų pozicijų neužleidžiančių Vilniaus licėjaus ir Kauno technologijos universiteto gimnazijos. 

Į šias mokyklas ir visas, reitingų lentelėje išsirikiavusios aukščiau J. Balčikonio gimnazijos, rengiami stojamieji egzaminai, atrenkantys pačius gabiausius moksleivius. 

O Panevėžyje visų gimnazijų durys atviros visiems norintiesiems. Šiais metais J. Balčikonio gimnazija pasiruošusi surinkti šešias pirmokų klases – 180 mokinių, baigusių progimnazijas. 

„Net jei sulauksime norinčiųjų daugiau nei turime vietų, egzaminų nerengsime, vertinsime pagal mokymosi rezultatus“, – teigia R. Dambrauskas. 

Kaip tikina direktorius, aukšta jo vadovaujamai mokyklai tekusi vieta – ne vien jos pačios nuopelnas. 

„Pradžią padaro mokyklos, iš kurių pas mus mokiniai ateina. O mes ketverius metus pamokome ir džiaugiamės reitingais“, – pripažįsta.

Reitingai surikiuoja į vietas mokyklas, tačiau, R. Dambrausko nuomone, mokymosi rezultatus lemia ne vien pedagogų darbas. J. Balčikonio gimnazijoje atlikta apklausa atskleidė, kad 42 proc. mokinių svarbiausiu veiksniu, lemiančiu mokymosi sėkmę, įvardija norą mokytis ir motyvaciją, 34 proc. apklaustų gimnazistų mano, kad kokybiškas mokytojo darbas, 20 proc. – tėvų palaikymas ir tik 4 proc. nurodė kitus veiksnius.

Mokytojus šokdina ir kirpėjos

Iš pernai 130-os vietos šįmet į 16-ąją šoktelėjusios K. Paltaroko gimnazijos direktorė Gražina Gailiūnienė svarsto, kad reitingų rezultatai priklauso nuo abiturientų laidos. Anot jos, mokykloje irgi veikia potvynių bei atoslūgių principas: vienais metais susirenka gabūs mokiniai, kitai – sudėtingesni.   

„Juk mokytojai visada tie patys ir moko vienodai“, – sako G. Gailiūnienė.

Ji įsitikinusi, kad vaiko mokymosi rezultatams didžiausią įtaką daro tėvai: koks šeimos požiūris į mokslą, taip atžalos ir mokosi.

„Kad ir ką mokytojas darytų, bet jei nėra tėvų pagalbos, jo pastangos tebus kova su vėjo malūnais“, – mano G. Gailiūnienė. 

Direktorė neslepia, kad kovoti su vėjo malūnais pedagogams tenka vis dažniau. Anot jos, seniai nebegalima dėti lygybės ženklo tarp asocialios šeimos ir nesimokančio neklaužados. 

„Tvarkingi tėvai pasiteisina: mes neturime laiko, mokytoja, dirbame per du darbus, į Vilnių važinėjame. Mokytojas paliekamas vienas. Bet jei yra pagalba iš tėvų, galima pasiekti fantastiškų rezultatų“, – tvirtina G. Gailiūnienė. 

Beveik trisdešimt metų pedagoge dirbanti G. Gailiūnienė teigia, kad motyvuoti vaikus mokytis kasmet darosi sudėtingiau. Jos nuomone, tam turi reikšmės ir visuomenės, mokytojo nebelaikančios autoritetu, požiūris. 

„Dabar ir kirpėja gali atėjusi šokdinti ir aiškinti lietuvių kalbos mokytojai, kaip jai dirbti pamokoje, – stebisi direktorė. – Pernai buvome maždaug 130-i. Rezultatai priklauso nuo laidos.“

Pagal vieną kurpalį

Mokyklų reitingai gali atrodyti svarbūs žmonėms, nesidomintiems švietimu ir nematantiems giliau, įsitikinęs 20-ą vietą užėmusios Panevėžio 5-osios gimnazijos direktorius Antanas Doniela.

Jis abejoja, ar teisinga reitinguoti švietimo įstaigas net pagal brandos valstybinių egzaminų rezultatus. 

„Miesto mokiniai dar renkasi, kur pasukti – į gimnaziją ar profesinę. Bet ką daryti kaimo gimnazijoms, jei aplinkui nėra profesinių ir visi vaikai sueina į jas? Ir kuo blogesni gimnazijose besimokantys būsimi ūkininkai, kirpėjos? 

Matuoti pagal vieną kurpalį visas Lietuvos mokyklas, teikiančias vidurinį išsilavinimą, nenoriu pasakyti, kad amoralu, bet įžeidžiama“, – mano A.Doniela.

Profesinė sąjunga kritikuoja

Lietuvos švietimo profesinė sąjunga ne kartą yra pasisakiusi prieštaraujanti mokyklų reitingavimui remiantis baigiamųjų egzaminų rezultatais. Profesinės sąjungos pirmininko Audriaus Jurgelevičiaus nuomone, toks vertinimas nekorektiškas. 

„Gabiam labai gerai išlaikyti egzaminą yra lengviau nei vaikui iš blogos socialinės aplinkos išmokti be klaidų rašyti. O tokio pasiekimo niekas nevertina. Todėl į reitingus, sudaromus pagal egzaminų rezultatus, labai kritiškai žiūrime“, – tvirtina A. Jurgelevičius.

Anot jo, mokytojai atsakomybės nesikrato, bet mokymosi rezultatus labiausiai lemia, A. Jurgelevičiaus nuomone, vaiko socialinė aplinka ir švietimo įstaigos vadovo kompetencija. Profesinės sąjungos lyderio teigimu, esą tyrimais nustatyta, kad daugiau nei trečdalis įstaigos sėkmės priklauso nuo vadovo.

Kokybę rodo ne tik pažymiai

Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) „Veido“ reitingai įdomūs tik tam tikru, akademinius mokinių pasiekimus atskleidžiančiu aspektu. Ministerijos nuomone, mokyklos veiklos kokybę rodo ne tik abiturientų brandos egzaminų ir stojimo rezultatai, bet ir sunkiau įvertinami dalykai: mokinių socialinis aktyvumas, užimtumas, pilietiškumas, visos mokyklos bendruomenės veikla, kūrybiškumas, taip pat ir tai, ar mokiniai gerai jaučiasi mokykloje, kaip sprendžiamos kylančios problemos.

„Reikia turėti omenyje ir tokią aplinkybę, kad ne visos mokyklos turi vienodas komplektavimo sąlygas: kai kurios didžiųjų miestų mokyklos organizuoja stojamuosius egzaminus ir atsirenka geriausius įvertinimus turinčius mokinius“, – skelbia ŠMM Komunikacijos skyrius.