Tiesa, tik mažoji dalis studijuojančių užsienyje įstoję į prestižinius, aukščiausio lygio universitetus. Dauguma mokosi trečiarūšiuose ar penktarūšiuose universitetuose, nepatenkančiuose net į geriausių universitetų tūkstantuką.
Gana didelė dalis abiturientų ir jų tėvų dabar sprendžia dilemą, ar rinktis studijas Lietuvoje, ar užsienyje. Mat abu variantai turi ir privalumų, ir trūkumų. Kyla klausimas, kuris jų trūkumų turi mažiau.
Pagrindiniai studijų užsienyje pliusai yra trys: ten galima gerai išmokti užsienio kalbų, ženkliai praplėsti akiratį ir pažinčių ratą, na ir kai kuriose srityse ir kai kuriose aukštosiose mokyklose gauti kokybiškesnes studijas nei Lietuvoje.
Čia natūraliai kyla klausimas, ką labiausiai verta studijuoti Lietuvoje, o ką užsienyje. Taigi buvęs Lietuvos mokslų tarybos pirmininkas, Vilniaus universiteto prorektorius Eugenijus Butkus mano, kad Lietuvoje tikrai aukšto lygio yra ir kokybe spinduliuoja per 90 proc. biomedicinos, 80 proc. fizinių mokslų, 75 proc. – menų, 70 proc. humanitarinių mokslų studijų programų ir deja gal tik 10 proc. socialinių mokslų studijų programų. Iš to galima daryti išvadą, kad važiuoti į užsienį studijuoti fizikos, chemijos, medicinos ar menų tikrai nėra prasmės, nes ir Lietuvoje galima tikėtis aukštos kokybės studijų. Bet tarkime, ekonomiką, finansus, vadybą, ar komunikaciją studijuoti tikslingiau galbūt ir ne Lietuvoje.
Kalbėdamasis su žmonėmis, studijavusiais tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, išgirdau skirtingų vertinimų, bet dauguma jų mano, kad geriausias modelis, kai bakalauro studijas baigi Lietuvoje ir jų metu pagal Erasmus ar kitą programą pusmečiui išvažiuoji į užsienį, o magistrantūros studijų verta vykti į gerą užsienio universitetą.
Kodėl šis modelis geriausias? Todėl, kad gali susisemti tiek pliusus iš studijų Lietuvoje, tiek pliusus iš studijų užsienyje. Kai kas ims aiškinti, kam man tie lietuviški pliusai, aš visus šešerius metus galiu studijuoti užsienyje. Bet tai turi ir minusų: visų pirma tai yra gerokai brangiau, antra, šešis metus gyvenant ir mokantis ne Lietuvoje, socialinis tinklas ima eižėti, nutrūksta kontaktai su draugais Lietuvoje, Lietuvoje toks žmogus jaučiasi jau nebe savas, o užsienyje dar ne savas. Dar vėliau jis ima tolti nuo Lietuvos aktualijų, ima nebesuprasti vietos konteksto, viskas jam čia atrodo keista. Taigi, mažai šansų, kad toks jaunuolis grįš į Lietuvą. O jeigu ketverius metus studijuoja Lietuvoje, pabrėžiu, gerame universitete ir dvejus metus užsienyje, tada jaunuolis ir nuo Lietuvos nenutolsta ir iš studijų užsienyje parsiveža daug privalumų. Ir tokie žmonės gali labai puikiai save realizuoti Lietuvoje, juos labai palankiai vertina mūsų šalies darbdaviai, jiems siūlomos geros pozicijos, karjeros galimybės ir aukšti atlyginimai.
Beje, kalbantis su žmonėmis, studijavusiais ar dėsčiusiais tiek Lietuvos, tiek užsienio universitetuose, paaiškėjo, kad jų vertinimu, bent jau klasikiniai Lietuvos universitetai nėra prasti, ar atsilikę, tiesiog jie yra vidutiniški. Beje, šiuo metu pasaulyje yra daugiau nei 20 tūkstančių universitetų ir galbūt kai kam bus malonu išgirsti, kad pagrindiniai trys mūsų universitetai atsiduria tarp 5 proc. pačių geriausių pasaulio universitetų.
O Amerikoje studijavęs, ilgai gyvenęs ir dirbęs mokslininkas Daumantas Matulis atkreipia dėmesį į tai, kad gerieji mūsų universitetai turi gana daug pliusų, apie kuriuos lietuviai dažnai užmiršta. Jis teigia: „Bent jau tiksliuosius mokslus net ir labai giliai studijuoti galima ir Lietuvoje. Jei jaunuoliui pavyksta įstoti į studijų programą, apie kurią jis visą laiką svajojo, jei jį supa motyvuoti bendramoksliai, jei jį moko aukščiausio lygio profesoriai, jei jis turi visas galimybes patekti į laboratorijas ir vykdyti savo tyrimus, tai kam jam veržtis studijuoti į užsienį.
Ten dažnai prieiti prie profesoriaus kur kas sunkiau nei Lietuvoje, ten laboratorijose kur kas ilgesnės eilės, ten tu būsi menkas varžtelis, o čia gali sublizgėti, išsiskirti ir įnešti daug didesnį pokytį. Daumantas Matulis net amerikiečiams rekomenduoja studijuoti Vilniuje. Nes dėstytojai čia puikūs ir skiria daug dėmesio, klasėje ne 120, o 15 studentų, į laboratoriją gali patekti, kai tik prireikia, literatūra ir duomenų bazės tokios pat kaip JAV ir dar studijos geriems studentams Vilniaus universitete yra nemokamos. Tai ko dar norėti?
Taigi tokia mokslininko nuomonė. Panašu, kad vis daugiau Lietuvos jaunuolių ima vertinti šiuos pliusus, nes pastaraisiais metais studijuoti į užsienį išvykstančių lietuvių nebe tiek daug, kaip 2005 ar 2008 metais. Matyt iš studijavusiųjų užsienyje lūpų pasklido žinia, kad ne visi užsienio universitetai yra puikūs ir ne visos Lietuvos aukštosios mokyklos yra prastos.
Laida „Žiniasklaidos komentaras“ transliuojama darbo dienomis 6.45 val.
