Aristotelį studijavusių „fūristų“ šalis

Ekonomistas Rokas Grajauskas siūlo liautis švaistyti pinigus: daugybė aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių dirba darbus, kuriems tokio išsilavinimo nereikia. Su šia idėja niekaip negali sutikti švietimo ekspertė Virginija Būdienė. Jos teigimu, jei neturėsime daug žmonių su aukštuoju išsilavinimu, mūsų laukia pigios darbo jėgos ekonomikos ateitis.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje 31,4 proc. gyventojų nuo 15 iki 64 metų amžiaus turi aukštąjį išsilavinimą. Pagal šį rodiklį lenkiame ES vidurkį, siekiantį 26 proc.

„Danske Bank“ Baltijos šalių analitikas R. Grajauskas pastebi, kad daugiau kaip 80 proc. žmonių su aukštuoju išsilavinimu Estijoje dirba darbuose, kuriuose tokio išsilavinimo nereikia.

„Lietuvoje mes taip pat dažnai didžiuojamės, kad procentiškai turime daugiau žmonių su universitetiniu išsilavinimu nei kitose šalyse, nesvarbu, ar vėliau aukštąją mokyklą baigę dirba pagal specialybę, ar ne. Nors šiame grafike Lietuvos nėra, tačiau visose Baltijos šalyse situacija yra labai panaši. Tai nėra visuomenės išsilavinimo rodiklis, tai yra rodiklis, parodantis disbalansą tarp rinkos poreikio specialistams ir švietimo sistemos (ne)sugebėjimo tą poreikį atitikti“, – feisbuke savo mintimis pasidalijo R. Grajauskas.

Ekonomistas kelia klausimą: jei žmogaus tikslas arba reali galimybė yra būti pardavėju, ar optimalu net ketverius metus praleisti universitete šviečiantis apie pasaulį ir gaunant bendro pobūdžio išsilavinimą. R. Grajausko atsakymas – tikrai ne. Jo manymu, bendro pobūdžio išsilavinimą galima gauti kitaip, pavyzdžiui, sustiprinant švietimą mokykloje.

R. Grajausko teigimu, investuotojams tikrai mažai rūpi, ar jų darbuotojai yra ką nors universitete mokęsi apie Aristotelį, ar yra apsišvietę apie dalykus, kurie nėra tiesiogiai susiję su jų atliekamu darbu. Ekonomisto manymu, daugiau užsienio kompanijų pavyktų privilioti, jei galėtume užtikrinti, kad jos čia ras būtent joms reikalingų darbuotojų.

R. Grajauskas atkreipia dėmesį, kad studijuojančių aukštosiose mokyklose skaičius Lietuvoje yra neadekvačiai didelis. Pagal 1000 gyventojų tenkantį aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičių Europos Sąjungoje esame antri po Graikijos: mūsų šakyje tenka beveik 59 studijuojantys aukštosiose. Ekonomistas aiškina, kad taip neefektyviai panaudojami ištekliai, o nepaisant pastangų perskirstyti studentų srautus, socialiniai mokslai tebelieka populiariausi. Ekonomistas cituoja „Investuok Lietuvoje“ darbo rinkos apžvalgas, pagal kurias artimiausiais metais didžiausias specialistų poreikio augimas bus IT, inžinerijoje, robotikoje ir automatikoje, technologijų sektoriuje. Po 4 metų prognozuojamas 4000 IT specialistų trūkumas. R. Grajausko nuomone, mūsų biurokratinė mašina su rinkos poreikiais nespėja.

Ekonomistas pirmiausia siūlo mažinti studentų bei universitetų skaičių. Jo nuomone, tada ir universitetų dėstytojai uždirbtų geriau, būtų pritraukiama geresnių specialistų, gerėtų kokybė.

V. Būdienė: jei žmonės nestudijuos, būsime pigios darbo jėgos šalis

„Mano nuomonė šiuo klausimu labai aiški: jei neturėsime didelės darbo jėgos dalies su aukštuoju išsilavinimu, Lietuvos laukia pigios darbo jėgos ekonomikos ateitis. Aukštasis mokslas tampa masiniu visur Europoje ir ten, kur bus per mažai žmonių su aukštuoju mokslu, ten bus pigios darbo jėgos šalis“, – įsitikinusi Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Švietimo politikos centro dėstytoja V. Būdienė.

Pasak V. Būdienės, faktas, kad atlyginimai priklauso nuo išsilavinimo lygio, tad žmonės nori siekti aukštojo mokslo. Be to, jeigu aukštojo išsilavinimo nesuteiks Lietuva, žmonės jį ras kitur Europoje – didelė tikimybė, kad išvykę nesiverš čia sugrįžti.

„Man atrodo, kad aukštojo išsilavinimo per daug nebus, tegul žmonės jį turi, kam reikės konkrečios profesijos, nematau jokios tragedijos, jei po aukštosios mokyklos į profesinę mokyklą eina. Reiškia, yra pakankamai aukšto lygio profesinis sektorius“, – kalbėjo V. Būdienė. Nors, jos aiškinimu, į aukštąsias įstoja daug, niekas nepasižiūri, kiek procentų įstojusiųjų baigia.

O ką daryti, jei darbo rinkoje stinga pardavėjų, santechnikų, stalių? V. Būdienės patarimas vienas – mokėti didesnius atlyginimus. Štai, jos žiniomis, JAV vilkiko vairuotojai uždirba daugiau už universitetų profesorius. Tai sunkus juodas darbas, už kurį deramai atlyginama. Tuo metu Lietuvoje daug darbdavių nori, kad žmogus dirbtų ir gerai, ir dykai.

Diplomo nereikia, bet jo vis tiek prašo

„Žiūrint iš darbo pasiūlymų, matome, kad reikalavimuose įrašyta aukštasis išsilavinimas, nors pagal darbo pobūdį aukštojo išsilavinimo ir nereikėtų. Mes tai pastebime kaip automatizmą – jei skelbiama naujo darbuotojo paieška, darbdavys automatiškai rašo aukštasis išsilavinimas, anglų kalba, vairuotojo pažymėjimas, darbo patirtis“, – teigia „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė.

Tačiau R. Karavaitienė prognozuoja, kad tendencijos keisis. Mat įmonės apskritai neranda tinkamų specialistų, pradeda ieškotis sau tinkamų darbuotojų jau nuo mokyklos suolo, į juos investuoja, moko, priima be patirties. „Manau, darbdaviai bus priversti ieškotis ne tik su aukštuoju, bet ir reikalingus darbuotojus mokyti pas save“, – sakė specialistė.

R. Karavaitienės teigimu, taip klostosi, nes rinkoje yra baigtinis darbuotojų skaičius. Dažname skelbime reikalavimų sąrašas ilgas, kuo aukštesnė pozicija, tuo jis didėja, bet įmonėms jų įsivaizduojamą kandidatą surasti sunku. „CV-Online“ rinkodaros vadovės manymu, laikui bėgant įmonės turės žeminti reikalavimus ir ieškoti kitų būdų, kaip reikiamą specialistą turėti.

„Faktas, kad jei turi aukštąjį išsilavinimą, bent jau bakalauro laipsnį, tavo atlyginimas bus pastebimai didesnis nei turint aukštesnįjį arba profesinį išsilavinimą. Turinčių magistro laipsnį atlyginimai dar didesni, reiškia, bakalauro ar magistro laipsnį turintys žmonės vis tik ieško savo kompetenciją atitinkančių darbų, stengiasi susirasti vidurinio ar aukštesnio lygmens darbą“, – sakė R. Karavaitienė. Ji atkreipia dėmesį, kad karjeros pradžioje pozicija gali būti žemesnė, bet, bėgant laikui, dauguma siekia aukštesnio lygmens pareigybės.