Dar trys savaitės iki naujų mokslo metų. Kol kas aplankytoje pradinėje mokykloje – tik plušantys darbininkai, tačiau direktorei dabar ne remontai labiausiai rūpi. Iki šiol neaišku, ar dalis vaikų neliks be mokytojų. Šiuo metu trūksta dviejų.
„Vienos labai laukiu, įstojo mokytis, bus pirmakursė“, – pasakojo Atžalyno darželio-mokyklos vadovė Žaneta Budrienė.
Didelė konkurencija
Direktorė atvira – konkurencija yra žvėriška.
„Maždaug birželio mėnesį kalbėjausi su dviem mokytojomis. Šiai dienai nei viena neatsako – nei į skambučius, nei į SMS, nei į laiškus, – mirtina tyla. Tai reiškia, kad žmogus kažkur susirado darbą“, – sakė Ž. Budrienė.
Pavasarį apklaustos sostinės mokyklos prognozavo, kad truks pusės tūkstančio mokytojų. Daugiausiai – lietuvių kalbos, matematikos ir pradinių klasių.
„Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės interneto puslapyje tarp darbo skelbimų yra maždaug 450 skelbimų. (…) Šiandien ryte pasižiūrėjau, yra aktyviai ieškomi 24 matematikai’’, – kalbėjo „EDU Vilnius“ vadovė Unė Kaunaitė.
Kiek mokytojų trūksta visoje šalyje, pati ministerija pasakyti negali. Esą šiuo metu skaičiai itin greitai keičiasi. Pedagogų ieško apie 500 ugdymo įstaigų.
„Situacija yra ganėtinai komplikuota labai nemažoje dalyje savivaldybių. Periferinės savivaldybės, ypač tos, kurios yra visiškai šalies pakraščiuose, galbūt turi mažesnį patrauklumą pritraukti“, – kalbėjo laikinasis Savivaldybių asociacijos vadovas Audrius Klišonis.
Mokyklos neriasi iš kailio
Kai konkurencija didelė, tenka nertis iš kailio. Štai keli pavyzdžiai: mokyklų vadovai darbo pasiūlymų skelbimais pavertė savo marškinėlius, arba persikvalifikuoti į mokytojus siūlo net vaikų tėvams.
„Pasitaiko taip, kad ir iš tėvų tarpo pavyksta prikalbinti. Turime kelias mokytojas, kur būtent – iš tėvelių tarpo’’, – kalbėjo Ž. Budrienė.
Dalis savivaldybių skatina ir finansiškai. Pavyzdžiui, Vilnius mokytojaujantiems pirmus metus pernai prie atlyginimo kas mėnesį pridėjo po 300 eurų.
„Mokėjimas už kelionę, įsikūrimo išlaidų kompensavimas, kitos priemonės – savivaldybės tikrai dirba labai išradingai“, – pasakojo A. Klišonis.
Galimi du keliai
O jeigu išradingumo mažiau, tai lieka tik du keliai – prašyti pasilikti pensinio amžiaus mokytojų arba didinti krūvį kitiems.
„Per porą metų matome, kad maždaug 150 etatų Vilniaus mieste buvo sutaupyti, tiesiog didinant krūvius kitiems mokytojams“, – pasakojo U. Kaunaitė.
Tačiau nei pensinio amžiaus mokytojai, nei pedagogai, dirbantys pusantro etato, amžinai situacijos negelbės. O perspektyvos kol kas šviečia nekokios, nors pedagogiką studijuojančių daugėja.
„Jau kelerius metus matome, kad daug daugiau sulaukiame stojančiųjų į tokias sritis kaip istorija, geografija, lietuvių kalba ir literatūra. Taip pat turime augimą dailės, menų krypties“, – pasakojo VDU Švietimo akademijos kanclerė Lina Kaminskienė.
Tačiau matematikos, chemijos ar fizikos mokytojais būti niekas nesiveržia.
„Sidabrinės kulkos šitoje situacijoje tikrai nėra“, – komentavo švietimo mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas.
Ypač trūksta tiksliųjų mokslų mokytojų
Universitetuose matematikos pedagogiką šiemet studijuoti nusprendė vienuolika, chemiją – trys, o, net ir po papildomo priėmimo į aukštąsias mokyklas, fizikos mokytoju panoro būti tik vienas jaunuolis.
Tiesa, ministerija įsitikinusi, kad padaryta reikšminga pažanga. Per penkerius metus pedagogiką pasirinkusių skaičius kone patrigubėjo, o su mokytojų trūkumu esą susiduria ne vien Lietuva.
„Šitoje vietoje tikrai esame lūžio tašką praėję. Dabar yra laiko klausimas“, – teigė I. Gaižiūnas.
Situaciją gelbėja tie, kurie iš pradžių įgijo aukštąjį matematikos, chemijos ar fizikos išsilavinimą, ir tik po to persikvalifikuoja pasirinkę profesinės pedagogikos studijas.
„Ten pamatytume, kad tie skaičiai nėra visiški nuliai. Yra apie pora dešimčių įstojusių jaunuolių. Tai galbūt nėra tas skaičius, kuris mus tenkintų, ir, kurio mes norėtume, bet mes tendencijas šiandien turime tokias, kokias turime“, – sakė I. Gaižiūnas.
Vilniuje į matematikos mokytojus pernai persikvalifikuoti panoro septyni žmonės.