„1993-ųjų metų gimimo, 1992-ųjų, 1993-ųjų, 1991-ųjų... Visi vaikai – apsinuodiję alkoholiu, - vartydama registracijos žurnalą, DELFI vardijo Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Vaikų priėmimo kambario gydytoja, prašiusi neminėti jos pavardės. – Turėjome ir aštuonerių metukų pacientę, kuri pas mus atsidūrė po gimtadienio. Gal senelis pavaišino, gal kas nors kitas. Mergaitės kraujyje radome 2 promiles alkoholio (tai yra vidutinis girtumas – DELFI)“.
Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties medikai ir policininkai apgirtusius vaikus ir paauglius paprastai veža į šią Antakalnyje esančią ligoninę. Anot gydytojos, tenka sulaukti įvairių pacientų: 10-12 metų vaikų, ne tik asocialių šeimų atžalų, bet ir puikiai besimokančių paauglių iš tvarkingų, pasiturinčių šeimų. Pastaruosius girtauti dažniausiai priverčia noras neatsilikti nuo bičiulių kompanijos.
„Vienas vaikas pasakojo prisigėręs po to, kai patėvis sumušė mamą, rėkdamas, kad ją užmuš. Vaikai labai intensyviai į viską reaguoja“, - kalbėjo medikė.
Į ligoninę vežami ir vaikinai, ir merginos. Tiesa, joms dažniau tenka plauti skrandį po bandymų žudytis, o vaikinams – po išgertuvių.
Tie, kurie atsiduria ligoninėje, paprastai būna padauginę ne iš smalsumo – jie jau žino alkoholio skonį ir geria būtent norėdami apsvaigti. Dažniausiai sako gėrę sidrą, alų, alkoholinius kokteilius. Vaikams net nereikia stiprių gėrimų – vienam skrandį teko plauti po butelio alaus. Dažnai jie medikų rankose atsiduria, liaudiškai tariant, būdami komoje ir iš karto keliauja į reanimaciją.
„Jų ypač daug būna per šventes. Vos tik koks renginys ar šventė, žinome, kad bus daug neblaivių paauglių. Rugsėjo 1-oji ypač išsiskiria. Pernai pati tą dieną dirbau, buvo aštuoni ar dešimt alkoholiu apsinuodijusių paauglių. Tai yra vaikų gėrimo diena“, - kalbėjo gydytoja.
Dar nepilnamečiai, bet jau alkoholio ekspertai
DELFI kalbinti paaugliai neslėpė, kad vakarėliuose dažnai mėgaujasi ne tik bulvių traškučiais ar „Coca-Cola“, bet ir alkoholiniais gėrimais. 18 metų dar neturintys pašnekovai drąsiai vardijo, kodėl renkasi vienus ar kitus gėrimus. Anot moksleivių, jiems nekyla kliūčių įsigyti nei alkoholio, nei cigarečių: jei prekybos centro pardavėja suabejoja amžiumi, galima paprašyti vyresnio bičiulio pagalbos arba keliauti į kioską, kuriame dokumentų paprastai nereikalauja.
„Mėgstu vyną ir alų. Viskį retai geriu, dar degtinė nieko, o sidrų, „miksų“ negeriu ir nesiruošiu, nes tai paskutinis šlamštas – kažkokia sintetika, gaila organzimo, kad į jį tokį š... piltum. Tokius gėrimus geria nebent merginos, nors ir jos renkasi tekilą arba martinį“, - aiškino 17-metis vilnietis Lukas.
„Viskas priklauso nuo to, ar „lengvai“ geriame, ar „sunkiai“. Jei „lengvai“, būna alus, sidras, kokteiliai. O jei „sunkiai“, – aš asmeniškai labiausiai mėgstu degtinę su spanguolėmis, vienas draugas – vyną, kiti geria paprastą degtinę“, - atvirai dėstė 15-metis šiaulietis Romas.
Tauragės paaugliai, taupydami iš tėvų gaunamus kišenpinigius, dažniausiai renkasi alų vadinamuosiuose „bambaliuose“ (dideliuose plastikiniuose buteliuose). Čia taip pat mėgstami kokteiliai, sidras arba degtinė, kurią gerti palyginti pigu, nes greitai apsvaigstama.
Kas dešimtas 16-metis geria nuolat
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius, kalbėdamas su DELFI, neslėpė nerimo dėl plintančio paauglių girtavimo.
Tai patvirtina Europos mokyklos alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo projekto (ESPAD) duomenys. Ekspertai 15-16 metų moksleivių nuolat klausia, kiek iš jų per pastarąsias 30 dienų alkoholį vartojo 10 ir daugiau kartų. 1995 metais teigiamai atsakė 2,6 proc. berniukų ir 1 proc. mergaičių, 1999 metais – atitinkamai 9,5 proc. ir 5,3 proc., 2003 metais – 12,8 proc. ir 4,7 proc.
Statistika rodo, kad 15-24 metų jaunuoliai dažniausiai renkasi alų, paaugliai ypač mėgsta ir sidrą bei alkoholinius kokteilius. Vyresni nei 35 metų žmonės sidro beveik negeria. Paaugliai vaikinai labiau vertina alų, merginos – kokteilius ir sidrą.
Naujausias „Eurobarometro“ tyrimas atskleidė, kad jaunuoliams itin būdingas gėrimas bangomis – gerti rečiau, bet didesniais kiekiais. Beveik pusė apklaustųjų per vakarą išgeria po vieną-du bokalus, taures, skardines ar buteliukus gėrimo, ketvirtadalis – tris-keturis, penktadalis – po keturis ir daugiau. Pastarąjį atsakymą pažymėjo 6 proc. penkiolikmečių ir dvigubai daugiau 16-19 metų jaunuolių.
Trys ketvirtadaliai 12-18 metų paauglių tvirtino nesusiduriantys su sunkumais, jei nori nusipirkti alkoholio net legaliose pardavimo vietose. Analogiškus rezultatus pateikia ir panašią apklausą atlikę Kauno medicinos universiteto specialistai.
Pasak A. Ščeponavičiaus, nors oficialiai Lietuvoje net alų galima pirkti tik pilnamečiams, alkoholio vartotojai vis jaunėja.
Remiantis tyrimais, daugiau nei 90 proc. 15-16 amžiaus metų moksleivių yra ragavę alkoholio. Su alkoholio vartojimu yra susiję neproporcingai daug jaunų žmonių mirčių (daugiau kaip 10 proc. merginų ir 25 proc. vaikinų mirčių)
Parduodami milijonai litrų sidro ir kokteilių
Gamintojų pateikiami skaičiai patvirtina, kad silpnų gėrimų, ypač sidro ir alkoholinių kokteilių, vartojimas auga itin sparčiai. Pavyzdžiui, „Alitos“ gaminamų alkoholinių kokteilių „Mix“ pernai parduota 38 proc. daugiau nei 2005-aisiais – daugiau nei 5 mln. buteliukų.
Pasak „Alitos“ rinkodaros vadovės Modestos Tarasauskienės, šis rodiklis augo beveik visą laiką nuo 2001-ųjų, kuomet buvo pristatyti „Mix“.
Neseni tyrimai parodė, kad šių gėrimų vartotojai yra jauni didžiųjų miestų gyventojai. Tačiau M. Tasarauskienė tikino, esą dėl didesnės, lyginant su kitais alkoholiniais kokteiliais, kainos „Mix“ renkasi ne paaugliai, o į trečią dešimtį įkopę jaunuoliai. „Tyrimai rodo, kad mūsų produktas auga kartu su vartotoju. Jį renkasi sudentija – maždaug 25 metų žmonės, jau turintys savų pajamų”, - DELFI sakė “Alitos“ atstovė.
Bendrovės „Ragutis“, kuri, be alaus, gamina sidrą „Fizz“ ir alkoholinius kokteilius „Jamaica“, duomenimis, 2006-aisiais šalyje parduota daugiau nei 20 mln. litrų sidro. Pernai kiekvienas šalies gyventojas išgėrė apie šešis litrus sidro – keturis kartus daugiau nei prieš du metus.
Siūlo sutrumpinti reklamos laiką
Seime šią savaitę diskutuojant dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, kuriomis siūloma liberalizuoti prekybą alaus ir nealkoholinių gėrimų mišiniais, tarp parlamentarų įsiplieskė diskusija dėl lietuvių, visų pirma – jaunimo girtavimo. Dabar šiems mišiniams taikomas toks reglamentavimas, kaip stipresniems gėrimams.
Kai kurių parlamentarų nuomone, toks liberalizavimas gali paskatinti girtauti jaunimą. „Sidras, alus – tai yra paauglių girdymas. Alus su sultimis – tai yra jau vaikų kreipimas į alkoholizmą“, - piktinosi Ekonomikos komiteto pirmininkė socialdemokratė Birutė Vėsaitė.
Tačiau liberalas Eligijus Masiulis įsitikinęs, kad silpni alkoholiniai gėrimai – vienintelis kelias atpratinti lietuvius nuo degtinės ir alkoholio surogatų.
Tuo pačiu projektu siūloma nustatyti, kad alkoholio reklama Lietuvos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose draudžiama nuo 6 valandos (šiuo metu ji draudžiama nuo 15 val.) iki 22 val. 30 min. (išskyrus alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 proc., reklamą).
B. Vėsaitės manymu, lengvų alkoholinių gėrimų reklama labiau skirta jaunimui, todėl ji paragino visų alkoholinių gėrimų reklamą leisti transliuoti tik nuo 23 val.
„Reklama didina prieinamumą. Lengvų gėrimų reklama šiuo metu leidžiama ir tuo metu, kai televiziją žiūri paaugliai bei vaikai. Suaugę žmonės alkoholio kokteilių negeria. Kam jie skirti? Būtent jaunimui. Net jei paaugliai dabar nevartoja alkoholio, sąmonėje vis tiek užsifiksuoja reklamos elementai. O kai sulaukia pilnametystės, jie pradės vartotoji alkoholį“, - DELFI aiškino Ekonomikos komiteto pirmininkė.
Britai siūlo didesnes kainas
Paauglių girtavimas – ne vien Lietuvos skaudulys. Su šia problema susiduriama ir Vakarų Europoje, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje. Nacionalinės sveikatos tarnybos teigimu, į ligoninę dėl apsinuodijimo alkoholiu ar su alkoholiu susijusių sužalojimų patekusių nepilnamečių britų skaičius per penkerius metus padidėjo penktadaliu ir kas mėnesį siekia kelis tūkstančius.
Teigiama, esą jaunieji britai yra labiausiai įjunkę į alkoholį iš visų savo bendraamžių Europoje. Pasaulio sveikatos organizacijos 2005 metų ataskaitoje buvo nurodyta, kad daugiau nei pusė vyresnių 15 nei metų paauglių šalyje geria kas savaitę. Prancūzijoje tokių buvo tik 17 proc.
Susirūpinusi dėl paauglių, Didžiosios Britanijos sveikatos sekretorė Patricia Hewitt pernai rudenį paprašė labiau apmokestinti alkoholinius gėrimus. Kainos, anot sekretorės, turėtų būti tokios, kad jaunuoliai neįpirktų alkoholinių kokteilių, sidro ar kitų populiarių lengvų svaigiųjų gėrimų.
„Daugybė jaunų žmonių, ypač penktadienio ir šeštadienio vakarais, atsiduria ligoninių priėmimo skyriuose dėl to, kad būna išgėrę. Jie nugriūna ir susitrenkia galvą, nes padaugina alkoholio. Maždaug 80 proc. mirčių penktadienio ir šeštadienio vakarais yra susijusios su besaikiu alkoholio vartojimu. Manau, kad mokesčių padidinimas padėtų atgrasinti paauglius nuo pernelyg didelio išlaidavimo alkoholiui“, - aiškino P. Hewitt.
Karališkojo medikų koledžo profesorius Ianas Gilmore‘as britų žurnalistams tuomet tvirtino, kad jei alkoholis būtų brangesnis, jo vartojimas tarp jaunimo sumažėtų. Anot Vakarų Anglijos universiteto profesoriaus Martino Planto, besidominčio priklausomybėmis, manymu, vieninteliai dalykai, galintys pažaboti alkoholio plitimą, yra didesnė kaina ir mažesnis prieinamumas.
Pernai lengvųjų alkoholinių kokteilių pardavimas Didžiojoje Britanijoje sudarė 1,2 mlrd. svarų sterlingų.
Brangesnių gėrimų pirktų mažiau
Lietuvoje taip pat būta siūlymų branginti silpną alkoholį. SAM parengtame Visuomenės sveikatos priežiūros strategijos plane buvo pasiūlyta didinti akcizą alkoholiniams kokteiliams, tačiau tai skeptiškai įvertino tiek Finansų, tiek Ūkio ministerijos. Vėliau paskelbta, kad nenatūralios fermentacijos lengvųjų gėrimų akcizai galėtų didėti nuo 2008-ųjų.
Be to, buvo pasigirdę siūlymų grąžinti nuostatą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo, atsisakyta idėjos leisti alkoholinius gėrimus pardavinėti interneto parduotuvėse, 2008-uosius ruošiamasi paskelbti Blaivybės metais.
B. Vėsaitė pripažino, kad didesnės silpnų alkoholinių gėrimų kainos sumažintų jų prieinamumą paaugliams, tačiau abejojo, ar būtų sulaukta norimų rezultatų. Ji taip pat nebuvo tikra, ar toks siūlymas Seime sulauktų pakankamai šaltininkų.
Tuo tarpu A. Ščeponavičius patikino, kad kainų kitimas daro nemažai įtakos alkoholio vartojimui. Tai jis pagrindė Austrijos, kur neseniai buvo padidinti mokesčiai už alkoholinius kokteilius, pavyzdžiu – jaunimas ten esą ėmė pastebimai mažiau vartoti alkoholį.
„Eurobarometo“ apklausos rezultatai atskleidė, kad žmonės ne itin jautriai reaguoja į alkoholio kainas, tačiau jaunimas pripažįsta, kad padidėjus kainai gertų mažiau. Daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų įsitikinę, kad didesnės kainos neatbaidytų jaunimo ir nuolat išgeriančių žmonių nuo šio įpročio. Taip galvoja 71 proc. lietuvių, priešingai – tik 28 proc..
12 proc. respondentų teigė, jog tikrai pirktų mažiau alkoholio, jei jo kaina padidėtų ketvirtadaliu, penktadalis – jog galbūt pirktų mažiau. Daugiau nei trečdalis tikino, kad kaina jų įpročių nepakeistų, šiek tiek mažiau – kad galbūt nepakeistų. Tiesa, Lietuvoje 40 proc. žmonių pripažino, kad pabrangus gėrimams jų pirktų mažiau.
Minėtas 17-metis vilnietis Lukas abejojo, ar didesnė kaina jį atbaidytų nuo alkoholio. Mat esą išgeria palyginti retai, o jo su bičiuliais vartojami gėrimai nėra itin pigūs.
Reklama veikia paauglių pasąmonę
Daugumos DELFI pašnekovų tvirtinimu, bene efektyviausias būdas kovoti su jaunimo girtavimu – dar griežtesnis alkoholinių gėrimų reklamos apribojimas arba visiškas jos uždraudimas. Tiesa, Lukas tvirtino nesivadovaujantis reklama – greičiau draugų nuomone.
„Eurobarometro“ apklausa parodė, kad 80 proc. Lietuvos gyventojų uždraustų alkoholinių gėrimų reklamą, orientuotą į jaunus žmones.
„Reklama vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių alkoholio vartojimą ir prieinamumą, - pažymėjo A. Ščeponavičius. – Vaikai dar negali pirkti ir vartoti alkoholio, bet reklama iš tiesų nukreipta į juos. Paaugliai lyg ir nežiūri reklamos, bet suvokia ją pasąmoningai. Reklamoje matomi energingi, gražūs, šaunūs žmonės, todėl norisi būti tokiems patiems“.
Nevyriausybinė organizacija „Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija" pernai gruodį išplatino raginimą Seimo nariams padidinti alkoholio kainą, visiškai uždrausti alkoholio reklamą, sugriežtinti alkoholio prekybą ir bausmes už jo pardavimą nepilnamečiams. Nevyriausybininkai piktinasi, esą alaus pramonė jau seniai nekreipia dėmesio į draudimą alkoholio reklamą sieti su sportu ir žymiais sportininkais.
Ribojimo priešininkų argumentai, jog sovietmečiu alkoholis, o dabar – narkotikai nereklamuojami, tačiau tiek anksčiau buvo girtaujama, tiek dabar esama narkomanų, SAM specialisto neįtikina: „Kodėl taip priešinamasi reklamos ribojimui, jei ji neveiksminga? Kodėl gamintojai skiria tiek pinigų reklamai?“
Be to, pasak A. Ščeponavičiaus, šiuo metu alkoholis yra labiau prieinamas dėl santykinai mažesnės kainos: žmonių perkamoji galia per metus auga daugiau nei 10 proc., o gėrimai brangsta tik 0,2-0,4 proc.
SAM atstovas taip pat paragino stiprinti piliečių sąmoningumą, kad nebūtų toleruojamas gėrimų pardavimas paaugliams, neklausiant jų amžiaus.
G. Kirkilas: „Draudimai – sovietinis metodas“
Premjeras Gediminas Kirkilas siūlomus ribojimus bei draudimus pavadino „sovietiniu metodu“, kuris niekada nepasiteisino, ir abejojo, ar dėl to būtų mažiau suvartojama stipriųjų gėrimų.
„Kas yra geriau? Ar vartoti geresnės kokybės gėrimus, pavyzdžiui, vyną, kultūringai, įsigilinant į vyno kilmę? – Žinių radijo laidoje „Pozicija“ sakė Vyriausybės vadovas. – Ar uždraudę, apriboję mes nepriversime žmonių ieškoti kokių nors nelegalių gėrimų, kurie daug stipriau paveikia sveikatą? Mano požiūriu, šitoje vietoje reikia priimti kompromisinį sprendimą ir kaip tik galbūt paskatinti vartoti kultūringai, geresnės kokybės gėrimus, kurie mažiau žaloja sveikatą“.