Vakar Vyriausybė pritarė tvarkai, pagal kurią jau šią vasarą bus teikiamos paskolos į valstybės finansuojamas vietas nepatekusiems studentams. Paskolas už studijas, siekiančias iki 50 tūkst. litų, studentai pradės mokėti praėjus metams, kai baigs atitinkamos pakopos studijas, ir galės jas grąžinti per 15 metų.
Tačiau palūkanas skolininkas turės mokėti nuo pat valstybės remiamos paskolos išmokėjimo. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) yra numačiusi išlygą, pagal kurią palūkanos studijų metais kai kuriems studentams bus apmokėtos iš Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo (LVMSF) lėšų. Kitais metais valstybės įsipareigojimai už studentų paskolas sudarys ne daugiau kaip 100 mln. litų.
Nustatytos ribos
Sudarydamas pretendentų paskolai gauti eilę LVMSF atsižvelgs į studento socialinę padėtį ir studijų etapą. Pavyzdžiui, vieno iš tėvų neturintis pirmakursis, įstojęs į dienines bakalauro studijas, turi daugiausia galimybių gauti valstybės laiduojamą paskolą. Jei tokių pretendentų būtų tiek daug, kad bendra jų prašoma suma imtų viršyti 100 mln. litų, fondas žada atsižvelgti net į tai, kuris iš studentų bus anksčiausiai užsiregistravęs ir užpildęs prašymą tinklalapyje www.vmsfondas.lt.
Vyriausybė žada laiduoti už paskolas, ne didesnes kaip 50 tūkst. litų per visą studijų laikotarpį. Tačiau daugumai studentų tiek turėtų ir užtekti - šias ribas gali viršyti nebent būsimi oreiviai, muzikantai ir kai kurių kitų sričių specialistai. "Jei reikalinga suma būtų didesnė, fondas tai svarstytų atskirai. Mano supratimu, tai gana lanksti sistema", - per Vyriausybės posėdį sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
ŠMM pabrėžia, jog paskolos dydis ribojamas dėl to, kad ji netaptų per didele našta studentui ir kad būtų išvengta galimų socialinių problemų.
Jau anksčiau skelbta, jog kolegijose studijuos kainuos iki 15,5 tūkst. litų, universitetuose - iki 18,9 tūkst. litų. Tokios sumos pareikalaus lakūno studijos Antano Gustaičio aviacijos institute.
Grynieji studentą apeis
Patvirtinus paskolų už studijas sąrašą, jis bus skelbiamas fondo tinklalapyje www.vmsfondas.lt. Ši procedūra turėtų būti baigta iki rugsėjo vidurio. Internete studentas matys sutarčių pasirašymo terminus ir bankus, kurie jam suteiks kreditą. Kad pasirašytų sutartį, studentui banke užteks parodyti pasą ar asmens tapatybės kortelę. Jei pasirodytų, jog pareiškėjas jau prasiskolinęs ir nevykdo įsipareigojimų, kredito davėjas gali ir neduoti paskolos. Ji taip pat nebus suteikiama, jeigu studentas praėjus 25 dienoms po sąrašo paskelbimo nepasirašys kredito sutarties. Pačių pinigų studentas fiziškai negaus - jie bus tiesiai pervedami į aukštosios mokyklos sąskaitą.
Tam tikrais atvejais LVMSF galės atidėti paskolos mokėjimą į finansinius sunkumus įklimpusiam studentui. Jei šis būtų išmestas iš universiteto, akademijos ar kolegijos arba pats nutrauktų studijas pirma laiko, jis privalės apie tai nedelsdamas raštu informuoti fondą.
G.Steponavičius pripažįsta, kad bus studentų, kurie paėmę paskolas ir gavę aukštojo mokslo diplomą paprasčiausiai išvyks gyventi į kitą šalį. Anot ministro, šių žmonių skolas sumokės valstybė. "Tam tikros negrąžinamų paskolų rizikos esama - tai yra 10-15 proc. visų paskolų", - kalbėjo G.Steponavičius.
ŠMM dar nėra atrinkusi bankų, kurie studentams teiks paskolas. Tai žadama padaryti iki liepos 15 dienos. "Finansų ministerija sudarys komisiją, o ši atrinks lengvatines studijų paskolas teiksiančias kredito įstaigas. Komisijoje bus ir studentų atstovų", - teigė G.Steponavičius. Anksčiau skelbta, kad palūkanos gali sudaryti apie 6,5 procento.
Pasiryžę mokėti
LŽ kalbinti abiturientai susitaikę su mintimi, kad vos baigus mokyklą gali tekti imti paskolą už studijas.
Simas Čelutka, Vilniaus licėjaus ketvirtokas ir Visuomeninio jaunimo klubo prezidentas, ketina studijuoti politikos mokslus Vilniaus universitete. Jis prisipažįsta, kad įstoti į valstybės finansuojamą vietą bus labai sunku, bet nesibaido ir mokamų studijų. "Esu visiškai pasirengęs imti paskolą, jokių problemų nematau, nes studijų suma nelabai didelė - 4,5 tūkst. per metus", - sakė S.Čelutka.
Jis dėl nemokomos vietos rungsis su šimtais kitų abiturientų, tarp kurių yra ir Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos abiturientas Gintas Aurila, taikantis į tą pačią specialybę. Vaikinas teigė jau esąs priimtas į Esekso universitetą Jungtinėje Karalystėje, todėl po egzaminų sesijos ketina rinktis - arba likti Lietuvoje, arba keliauti svetur. "Nematau didelių keblumų paimti paskolą. Be abejo, jeigu čia nepateksiu į valstybės finansuojamą vietą, paskola turės tam tikros įtakos mano sprendimui", - aiškino G.Aurila.
Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos abiturientė Miglė Petronytė tikino dar nė negalvojusi, kas būtų, jeigu jai tektų stoti į mokamą vietą ir imti paskolą. "Jei tai būtų man labai patinkanti specialybė, manau, kad paskolą imčiau. Jei ir taip nepavyktų, tuomet praleisčiau metus. Kad ir kaip būtų, tikiuosi įstoti tik į nemokamą vietą", - kalbėjo M.Petronytė.
Ateinančiais mokslo metais valstybė visiškai finansuos apie 21 tūkst. pirmakursių.