Į minėtą registrą įtraukti Lietuvos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų mokyklų moksleiviai. Šie duomenys bus nuolat atnaujinami.
Pranešama, kad pagal Sveikatos draudimo įstatymą Lietuvos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai bei studentai yra draudžiami valstybės lėšomis. Iki sukankant 18 metų visi moksleiviai pagal šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostatas draudžiami kaip nepilnamečiai. Na, o sukakę 18 metų jie pereina į kitą draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu grupę. Tad anksčiau minėto amžiaus sulaukusių moksleivių buvo prašoma atvykti į teritorinę ligonių kasą arba pas jos atstovą savivaldybėje ir pateikti draudimo faktą patvirtinančius dokumentus.
„Valstybinė ligonių kasa jau senokai laukė, kol pradės veikti Mokinių registras. Automatiniu būdu nuolat gaunami duomenys apie pilnamečius moksleivius ir jų draustumo valstybės lėšomis nustatymas pagerins viešųjų paslaugų administravimą bei taupys moksleivių laiką. Jiems nebereikės prašyti pažymų mokyklose ir kreiptis į teritorines ligonių kasas“,– teigia VLK Informacinių technologijų departamento Draudžiamųjų įskaitos poskyrio vedėja Natalija Jelenskienė.
Mokinių registras atsako, kad draudžiamųjų registrui būtų teikiami visi reikiami duomenys, taip pat – už jų tikslumą. Mokinių registras tvarko visų ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo mokyklų mokinių duomenis.
Pasak N. Jelenskienės, kol kas dar gali pasitaikyti atvejų, kai į Mokinių registro duomenų bazę neįregistruojami kai kurie mokyklų naujokai. Tad šių duomenų neturės ir draudžiamųjų registras. Jei dėl šios priežasties kiltų kokių nors neaiškumų – pirmiausia moksleiviams siūloma pasitikrinti, ar jų mokslo įstaiga pateikė duomenis Mokinių registrui, ir tik tuomet kreiptis į teritorines ligonių kasas (jų adresai ir telefonai skelbiami VLK (www.vlk.lt) bei teritorinių ligonių kasų interneto svetainėse).
Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos registras nuolat atnaujinamas duomenimis iš Gyventojų registro, „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Lietuvos darbo biržos ir kitų valstybės institucijų, aukštųjų mokyklų. Šis registras, suteikiantis galimybę greitai sužinoti informaciją apie asmens draustumą, itin svarbus gydymo įstaigoms, ligonių kasoms, gyventojams. Juk tuo atveju, kai nuolatinis mūsų šalies gyventojas nėra draustas privalomuoju sveikatos draudimu, už medicinos paslaugas (išskyrus būtinąją pagalbą) turi mokėti pats pagal nustatytus bazinius paslaugų įkainius. Jei gydymo įstaiga, nepatikrinusi asmens draustumo, suteiks medicinos paslaugas ir nepaprašys už jas sumokėti, ji pati patirs nuostolių, nes ligonių kasos už tokiems asmenims suteiktas paslaugas (išskyrus būtinąją pagalbą) nesumokės.