Optimistinės prognozės subliūško
Panevėžio bendrojo lavinimo mokykloms nepavyko įvykdyti dar pavasarį Savivaldybės tarybos patvirtino plano. Vietoj prognozuotų 475 klasių pavyko suformuoti 471.
Švietimo sritį kuruojančios administracijos direktoriaus pavaduotojos Sandros Jakštienės teigimu, iš tiesų situacija Panevėžio mokyklose dar liūdnesnė, nei rodo klasių statistika – miesto mokyklose liko 177 laisvos vietos.
Visos vietos užpildytos 13 mokyklų iš 20: tiek, kiek planuota, mokinių surinko visos septynios miesto gimnazijos, tuščių vietų taip pat neliko „Ąžuolo“, „Vyturio“, „Žemynos“, „Saulėtekio“, „Vilties“ progimnazijose, o M. Karkos pagrindinė mokykla galėtų priimti tik vieną mokinį.
Tačiau kitoms bendrojo lavinimo mokykloms mokinių trūksta tiek, kiek užtektų vienai ar net dviem klasėms.
Liko tušti suolai
Daugiausia vietų liko „Šaltinio“, A. Lipniūno, Rožyno progimnazijose. Kiekviena iš jų surinko 27 mokiniais mažiau, nei planavo. Septynių mokinių pritrūko „Aušros“ progimnazija. Paskutinius mokslo metus skaičiuosiančioje, nuo 2018-ųjų rugsėjo uždaromoje Senvagės pagrindinėje mokykloje mokinių byrėjimas spartesnis, nei planavo švietimo strategiją kuriantys Savivaldybės specialistai. Joje rugsėjo 1-ąją pasitiks 30 vaikų mažiau nei planuota.
Tačiau ir tai yra geriau nei liūdnąjį rekordą sumušusioje Skaistakalnio pagrindinėje mokykloje. S. Jakštienės teigimu, šioje ugdymo įstaigoje situacija kritiškiausia – joje liko net 58 laisvos vietos, tai yra tiek, kiek užtektų dviem pilnoms klasėms.
Mokinių sumažėjimas mokyklose pirmą kartą finansiškai skausmingas bus ne tik pedagogams, bet visiems panevėžiečiams.
Anksčiau savivaldybės turėjo teisę 6 proc. valstybės skiriamų mokinio krepšelio lėšų išdalyti ir papildomai pridėti mažai mokinių surenkančioms mokykloms. Tačiau dar balandį Vyriausybė priėmė nutarimą, pagal kurį mažųjų mokyklų išlaikymo našta gula ant pačių savivaldybių pečių – laisvas vietas švietimo įstaigose teks pačioms savivaldybėms finansuoti iš savo biudžeto.
Pasak S. Jakštienės, miesto mokyklose likusios 177 laisvos vietos Panevėžio iždui per vienerius mokslo metus kainuos 210 tūkst. eurų. Šie pinigai skiriami ugdymo procesui vykdyti – vadovėliams pirkti, mokinių išvykoms organizuoti, taip pat mokyklos vadovų ir pedagogų atlyginimams.
Demografinės tendencijos gąsdina
Mokėti mokykloms už tuščias vietas klasėse Savivaldybė nenusiteikusi. S. Jakštienė pripažįsta, jog esant tokiai situacijai švietimo tinklo pertvarka neišvengiama.
„Vyksta diskusijos dėl tinklo pertvarkos. Galbūt reikėtų galvoti apie klasių skaičiaus mažinimą mokyklose. Pastatai dideli, vaikų nėra, o išlaikymas brangus“, – mano S. Jakštienė.
Anot jos, viena iš priežasčių, kodėl vienose švietimo įstaigose nelieka tuščių vietų, o kitose laisva visa klasė – mokyklų įvaizdis.
„Išvadas turi daryti pačios mokyklos. Viskas priklauso nuo vadovo ir bendruomenės. Jiems reikia analizuoti situaciją ir galvoti, kaip išsilaikyti rinkos ekonomikos sąlygomis, kaip pritraukti vaikų“, – įsitikinusi S. Jakštienė.
Vis dėlto pavaduotoja pripažįsta, kad mokyklinių suolų tuštėjimą užprogramavo Panevėžio demografinės tendencijos. Prieš dešimtmetį, kai Panevėžio valdžia, jau tuomet prakalbusi apie miesto veidą sparčiai keičiančią demografinę krizę, ėmėsi pirmosios švietimo tinklo pertvarkos, 31 mokykloje mokėsi 21 248 vaikai.
O praėjusius mokslo metus Panevėžyje užbaigė 11 327 moksleiviai. Vaikų sumažėjus perpus, per pastaruosius dešimt metų Panevėžyje uždarytos keturios bendrojo lavinimo mokyklos – „Gabijos“, „Verdenės“ pagrindinės, o šie mokslo metai paskutiniai buvo nė 300 mokinių nebesurinkdavusiai „Nevėžio“ pagrindinei bei Jaunimo mokyklai.
„Mieste vaikų yra tiek, kiek yra. Jei nueis į Skaistakalnį, nenueis į „Žemyną“ ir atvirkščiai“, – pripažįsta S. Jakštienė.
Konkuruoja už nugarų
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio skyriaus pirmininkas Romualdas Grilauskas svarsto, kad mokinių skaičių mokykloje bene labiausiai lemia jos formuojamas įvaizdis mieste ir išskirtinumas. Jo vadovaujama „Žemynos“ progimnazija, direktoriaus nuomone, patraukli dar ir dėl savo specifikos – vienintelė mieste turi baseiną, kuriame treniruojasi vieni geriausių Lietuvos plaukikų.
„Mieste visi mokytojai maždaug vienodi, bet gal kai kurios mokyklos labiau reklamuojasi, išsiskiria kurioje srityje. Kai kurioms surinkti mokinių nesiseka ir dėl to, kad jų mikrorajone drastiškai sumažėjo mokyklinio amžiaus vaikų“, – mano R. Grilauskas.
Nors, pasak jo, atviros konkurencijos tarp mokyklų nejusti, tačiau direktorius pripažįsta, kad ji yra didelė.
„Mokyklų vadovai susirinkę į pasitarimus dėl vaikų nesipeša, bet užkulisiuose konkurencija tikrai vyksta. Tą lemia ir tėvai, ypač verslininkai. Jie remia mokyklą, agituoja už ją, visais būdais padeda, kad gyvuotų“, – teigia direktorius.
Iš po tuščių suolų – politikų ausys
Savivaldybės valdininkus apstulbinęs didelis laisvų vietų mokyklose skaičius, direktoriaus nuomone, yra ankstesniųjų metų pasekmė, kai Savivaldybė, nuėmusi nuo didžiųjų mokyklų mokinio krepšelio lėšų, pridėdavo negebančioms užpildyti savo klasių.
R. Grilauskas neatmeta, kad dėl pustuščių klasių kai kuriose mokyklose atsakomybė turėtų kristi ir ant politikų pečių.
„Prieš rinkimus siekdami būti populiarūs politikai imasi aktyvios agitacijos ir vienos kurios mokyklos reklamos. Net jei joje nėra reikiamo vaikų skaičiaus, vis tiek stengiamasi Savivaldybės tarybai daryti įtaką, kad priimtų sprendimą leisti atidaryti nepilnas klases“, – įžvelgia direktorius.
Jo nuomone, finansinę naštą dėl mažų mokyklų išlaikymo savivaldybėms permetusi Vyriausybė siunčia aiškų signalą: tuščių vietų klasėse turi likti kuo mažiau.
„Dabar reikia, kad Taryba neleistų papildomai atidaryti jokių klasių, jei jos nesukomplektuotos, ir per keletą metų ta problema bus išspręsta“, – mano R. Grilauskas.
Anot jo, tikrąją padėtį Panevėžio bendrojo lavinimo mokyklose apnuoginusi statistika byloja, kad Savivaldybei bus sudėtinga išlaikyti jose vietų daugiau, nei yra mokinių.
Pedagogas sako matantis dvi išeitis: arba Savivaldybė palaiko idėją, esą mažesnėse klasėse geresnė ugdymo kokybė, ir finansuoja iš savo kišenės tuščias vietas, arba, jei to neįstengia, stambina klases. O tai, pasak R. Grilausko, reikštų, jog atsiras nereikalingų mokyklų.
„Jei Savivaldybė nueis antruoju keliu, bus priversta pertvarkyti švietimo įstaigų tinklą toliau tęsiant jo optimizavimą ir uždarant mokyklas“, – perspektyvą mato direktorius.
Finansuos būrelių sąskaita
Vyriausybės sprendimas permesti savivaldybėms laisvų vietų mokyklose išlaikymo išlaidas skausmingai atsilieps ir Panevėžio rajono biudžetui. Rajono bendrojo lavinimo mokyklose liko neužpildyta 411 vietų. Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiosios specialistės Skaidrutės Kriukienės teigimu, jas finansuoti rajono iždui kainuos 630 tūkst. eurų.
Anot S. Kriukienės, tam Savivaldybė biudžete lėšų nebuvo numačiusi, todėl veikiausiai tuščias vietas klasėse teks finansuoti neformaliojo mokinių ugdymo sąskaita.
