Vis daugiau jaunų žmonių suvokia, kad darbo rinkoje jau nepakanka turėti vien aukštojo mokslo diplomą. Nuo šio pasirinkimo priklausys ir ateities perspektyvos. Kuri aukštojo mokslo įstaiga – Lietuvos ar užsienio – gali atverti platesnius vartus į ateitį?
Vilioja galimybės
Netrukus gimnazijose ir vidurinėse mokyklose abiturientus į pamoką pakvies paskutinis skambutis. Daugelis jų jau yra apsisprendę, kur toliau mokysis, dalis vis dar dvejoja ir laukia egzaminų maratono pabaigos, vildamiesi, kad jų rezultatai padiktuos, kuriuo keliu žengti. Didžiausias būsimųjų studentų galvos skausmas – rinktis tai, kas patinka, ar tai, kas perspektyvu. Užsienio universitetai vilioja itin aukšta studijų kokybe ir didesniu pasirinkimu, tačiau svetimoje šalyje mokytis sunkiau, be to, ten gerokai brangesnis pragyvenimas. Lietuvos aukštosios mokyklos sparčiai keičiasi ir vis drąsiau gali lygiuotis į užsienio universitetus, į mūsų šalį vis daugiau atvyksta ne tik studentų, bet ir dėstytojų užsieniečių. O įvairios mainų programos suteikia galimybę lietuvių studentams išvykti bent pusmečiui studijuoti į pasirinktos šalies aukštąją mokyklą. Tad apsispręsti, kur mokytis, išties nelengva.
Lietuvos studentams atviros visų savo šalies, Europos ir net kitų žemynų universitetų durys. Tad vis daugiau jaunuolių nusprendžia savo ateitį sieti su vienu iš užsienio universitetų.
Kaip pasakojo Panevėžio 5-osios gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Zita Januškienė, kasmet maždaug 12 proc. daugiau abiturientų renkasi užsienio universitetus ir sėkmingai įstoja. Kai kurie išvažiuoja dar būdami 11-oje klasėje ir mokosi prie garsiausių Europos universitetų įsteigtose mokyklose, kad kuo geriau pasirengtų ir įstotų studijuoti norimą specialybę.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl daugėja norinčiųjų studijuoti užsienyje, – nemokamas mokslas ir tai, kad baigę universitetus visi sėkmingai įsidarbina. Gaila, bet didžioji dalis lietuvių ten ir lieka gyventi.
„Užsienyje daug lengviau gauti paskolą studijoms, be to, puikiai galima suderinti ir mokslus, ir darbus, o Lietuvos darbo rinka nėra lanksti studentams. Be to, baigus mokslą ten daug daugiau galimybių“, – sakė Z. Januškienė.
„Kasmet maždaug 10 procentų gimnazistų mokytis pasirenka užsienį, pernai tokių buvo 17 procentų, – skaičiuoja R. Dambrauskas. – Kiek jų įstos šiemet, pamatysime. Užsienio universitetus dažniausiai renkasi kaip alternatyvą: pavyzdžiui, jeigu Lietuvoje patenka tik į mokamas studijas, o užsienyje – į nemokamas. Daug kas priklauso ir nuo egzaminų rezultatų, ir nuo šeimos finansinės situacijos, ir nuo vaiko galimybių.“
Per savo darbo praktiką R. Dambrauskas sako pastebėjo, kad labiausiai būsimuosius studentus traukia tos specialybės, kurių nėra Lietuvos aukštosiose mokyklose, taip pat galimybė mokytis prestižiniuose universitetuose, nes jie atveria visai kitokius ateities kelius.
Tačiau krimsti mokslus užsienyje nėra lengva.
„Didžiausias iššūkis – kaip susitvarkyti mokslus ir finansus, reikia, bent jau pirmaisiais metais, ir tėvų paramos. Pavyzdžiui, Kembridže per metus už mokslą tenka mokėti 9 tūkst. svarų – ne kiekvienas sau gali leisti tokias studijas. O mokytis tikrai sunku. Visai neseniai į mokyklą užsukę buvę mūsų mokiniai, besimokantys kompiuterines medijas viename iš Anglijos universitetų, pasakojo, kad per parą miega po tris keturias valandas“, – kalbėjo R. Dambrauskas.
Pagrįsta praktika
Danijoje magistrantūros studijas pasirinkusi Živilė „Panevėžio balsui“ pasakojo visiškai nesigailinti, kad išvyko mokytis į užsienį. Baigusi Vilniaus universitete ekonomikos ir bakalauro studijas, ji ilgai svarstė, ar mokslus tęsti Lietuvoje, ar kitoje šalyje. Apsispręsti padėjo draugų ir bičiulių patirtis. Taip pat norėjosi patobulinti anglų kalbos žinias, išmokti danų kalbos.
Živilės teigimu, mokslai Lietuvoje ir Danijoje gerokai skiriasi.
„Labiausiai man patiko tai, kad Danijoje dėstytojai daug laisvesni, per užsiėmimus daugiau improvizuoja, į diskusijas įtraukia studentus. O Lietuvoje vis dar yra tokių dėstytojų, kurie kone visą paskaitą atbamba nepakeldami akių nuo savo užrašų. Jokiu būdu nenoriu sakyti, kad studijos Lietuvoje kuo nors blogesnės, bet Danijoje visos teorinės žinios susietos su praktika“, – pažymi mergina.
Prieš porą metų į Angliją mokytis veterinarijos išvykusi Ieva džiaugiasi, kad studijos, nors ir nelengvos, bet labai įdomios. Panevėžietė buvo įstojusi nemokamai studijuoti į Sveikatos mokslų universitetą Kaune, tačiau pasirinko Angliją, nes šioje šalyje jau kelerius metus gyvena jos tėvai.
Pirmuosius metus skyrusi tik mokslams, dabar Ieva kelias valandas per dieną dirba ir vienoje veterinarijos klinikoje gydytojo padėjėja. Kadangi už mokslus mokėti nereikia, gaunamų pinigų visiškai pakanka save išlaikyti.
„Mokytis įdomu, nes didžiąją dalį mokslų sudaro praktika, todėl kai pradėjau dirbti, man nebuvo jokių sunkumų – su visu tuo jau buvau susidūrusi per paskaitas. Kadangi nesimokiau Lietuvoje, negaliu palyginti studijų kokybės, tačiau vargu ar savo šalyje galėčiau suderinti ir mokslą, ir darbą“, – abejoja Ieva.
Ne viskas auksu žiba
Jau daugiau kaip du dešimtmečius būsimuosius abiturientus konsultuojantis „Kalba.lt“ generalinis direktorius ir karjeros konsultantas Rytis Jurkėnas teigė, kad kasmet šiek tiek daugėja besirenkančiųjų studijas užsienyje, bet tikrai nėra taip, kad išvažiuotų masiškai, kaip kartais mėgstama sutirštinti spalvas.
Būtent dėl šimtametės tradicijos patys populiariausi yra Anglijos universitetai, mat daugelis jų be pertraukų dirba daugiau kaip 700 metų. Kitas svarbus rodiklis – studijų anglų kalba pasirinkimas. Danija, Olandija taip pat dažnos studijų kryptys, bet ten anglų kalba studijų pasirinkimas gana menkas. Anglija šioje srityje neturi konkurentų – galima rinktis net iš 45 000 specialybių anglų kalba.
Renkantis universitetą turėtų būti svarbus ne tik reitingas, bet ir materialinė bazė bei rodiklis, kiek studentų, baigę mokslus, įsidarbina per pusmetį. R. Jurkėno teigimu, daugelis Anglijos universitetų gali garantuoti, kad per pusmetį 80–95 proc. jų studentų susiranda darbą.
„Nereikia nuvertinti Lietuvos universitetų, ir čia yra puikių mokslininkų, dėstytojų, gerėja ir materialinė bazė, bet dėl galimybių pranašesni užsienio universitetai. Tačiau reikia mokėti anglų kalbą“, – pabrėžė karjeros konsultantas.
Geidžiamesni darbuotojai
Per R. Jurkėno darbo praktiką būta ir ne tokių sėkmingų istorijų. Kasmet atsiranda vienas kitas jaunuolis, metantis mokslą užsienyje. Priežasčių, kodėl taip atsitinka, būna įvairių, bet dažniausiai tai nutinka jauniems žmonėms, kurie tiesiog nenori likti Lietuvoje ir bet kokia kaina stengiasi ištrūkti iš tėvų namų. Taip pat tada, kai neatsakingai ar neapgalvotai pasirenkama specialybė, kitaip tariant, žmogus pajunta, kad sėdi ne savo vėžėse.
„Dažniausiai tai susiję su specialybės pasirinkimu arba motyvais, kodėl norėjo išvažiuoti iš namų ir kokie buvo jo lūkesčiai. Būna, kad į užsienio universitetą važiuojama galvojant: ai, paatostogausiu, pakeliausiu. Bet mokytis ten sunku, daug sunkiau nei Lietuvoje. Jeigu žmogus mano, kad užteks tik pasėdėti paskaitose ir už tai gaus diplomą, po pusmečio jis grįžta ir sako, kad šitas universitetas – nesąmonė. Stebuklų nebūna. Nėra taip, kad gerai vertinamas diplomas būtų lengvai gaunamas“, – sako R. Jurkėnas.
Džiugu, kad į Lietuvą grįžta ne tik tie, kurie nusivilia mokslais užsienyje, bet ir turintieji diplomą. Grįžtančiųjų kasmet daugėja. Pastaraisiais metais stebima, kad kiek studentų išvažiuoja, tiek sugrįžta jau su diplomais.
„Aš taip pat ieškau darbuotojų ir viena iš sąlygų, kad jis būtų baigęs studijas užsienyje, mat mūsų tokia specifika – studijos ir mokslas užsienyje. Kita vertus, baigusieji mokslą užsienyje daug lengviau įsilieja į darbo rinką, jie atsineša kitokios patirties, apskritai jų požiūris į darbą visai kitoks. Žmogų, baigusį vadybą užsienyje, galiu iš karto priimti į darbą, o baigusįjį mokslus Lietuvoje dar tenka kone metus mokyti. Aišku, po poros metų skirtumų nebėra, bet iš kur man atspėti, ar pamokytas žmogus liks pas mane dirbti. Užsienyje studentai rengiami darbo rinkai. Juk ir universiteto reitingai priklauso nuo to, kaip studentams greitai pavyksta įsidarbinti“, – kalbėjo R. Jurkėnas.
Nepagrįstai nuvertina
Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus įsitikinęs, kad Lietuvos aukštasis mokslas nuvertinamas nepagrįstai. Tam įtakos turėjo ir prieš kelerius metus paskleista kone isteriška žinia, kad Lietuvos aukštojo mokslo sistema nėra kokybiška. Dalis studentų – ypač iš šeimų, kurios sau gali leisti daugiau, – išgirdę tokias kalbas, rinkosi užsienio universitetus. Tačiau kaip Lietuvoje, taip ir užsienyje universitetai yra labai skirtingi. Be garsiųjų Kembridžo, Oksfordo, Stendfordo, Bristolio, yra tokių, kurių lygis žemesnis nei Lietuvos universitetų.
O kad būtų lengviau apsispręsti, šiemet įvesta naujovė: studentai galės susipažinti su norimos specialybės akreditacijos terminu, netgi sužinoti studentų, studijuojančių šią specialybę, skaičių, universiteto bei pačios programos vertinimo rezultatus.
„Užsienio aukštosios mokyklos turi analogiškus vertinimus, tačiau pasikliauti vien reitingais negalima, mat tai gana subjektyvus vertinimas“, – atkreipė dėmesį švietimo ir mokslo viceministras.
Jo teigimu, Lietuvos universitetų konkurencingumą rodo ir tai, kad vis daugiau studentų iš kitų šalių renkasi Lietuvos universitetus. Nepriklausomybės pradžioje į Lietuvą dažniausiai atvykdavo studentai iš trečiojo pasaulio šalių, o pastaraisiais metais vis daugiau sulaukiama iš išsivysčiusių pasaulio kraštų: Švedijos, Vokietijos, Izraelio, Italijos.
„Lietuvai atsiveria naujos galimybės. Studentai iš kitų šalių ne tik pritraukia papildomų lėšų, bet ir duoda mūsų aukštajam mokslui naujų impulsų. Laukdami svečio žmonės visada pasišluoja savo kiemą. Turėdami studentų užsieniečių esame priversti pasitempti ir gerinti savo kokybę, būti stiprūs, nes konkurencija didžiulė“, – sakė R. Vaitkus.
Viceministro nuomone, 2008-ųjų aukštojo mokslo reforma buvo sumanyta skatinti konkurenciją tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų, tačiau toks žingsnis buvo klaidingas, nes ją reikėjo skatinti ne viduje, o su užsienio aukštosiomis mokyklomis ir tam reikėjo valstybės pagalbos. Tačiau pastaraisiais metais buvo gerokai patobulinta aukštųjų mokyklų materialinė bazė, dėstytojų kvalifikacija, studijų kokybė.
„Tikiuosi, kad vis daugiau jaunuolių, įsitikinę mūsų studijų kokybe, liks studijuoti Lietuvoje ir negaudys laimės paukščio užsienyje. Taip sumažintume ir emigracijos mastus“, – viliasi R. Vaitkus.
Tarptautinė patirtis Lietuvoje
Rinktis studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose turėtų paskatinti ir tai, kad vis daugiau jaunuolių turi galimybę bent kuriam laikui išvykti mokytis į pasirinktą užsienio universitetą pagal įvairias mainų programas. Tiesa, tokią galimybę kol kas turi tik kiek daugiau kaip 3 proc. visų studentų per metus. Pagal mainų programą „Erasmus“ per ketverius metus išvyko daugiau kaip 25 000 Lietuvos studentų ir 9 000 dėstytojų.
Švietimo mainų paramos fondo direktorės Daivos Šutinytės teigimu, nuo šiol studentai per kiekvieną studijų ciklą – bakalauro, magistro ar doktorantūros – galės į užsienį išvykti 12 mėnesių studijuoti ir dar po tris mėnesius praktikuotis. Taip pat atsirado galimybė baigusiesiems paskutinį kursą iš karto išvykti į praktiką. Kita vertus, daugelyje aukštųjų mokyklų kai kurie dalykai jau dėstomi anglų kalba profesorių iš užsienio universitetų.
„Tarptautiškumo patirtis yra labai svarbi ir turi būti skatinama. Patirti kitų kultūrų gyvenimą naudinga visiems. Tai skatina toleranciją, kalbų mokymąsi ir kitus teigiamus pokyčius, tačiau lietuviams moksleiviams nebūtina vykti į bet kokį užsienio universitetą tam, kad tai patirtų. Vis daugiau aukštųjų mokyklų kviečiasi dėstytojus iš užsienio, paskaitos vyksta užsienio kalbomis, diskusiją praturtina kitų kultūrų atstovai“, – teigia D. Šutinytė.
Lietuvos aukštasis mokslas yra konkurencingas ne tik mokslo kokybės, bet ir kainos bei kokybės santykiu – tai yra viena iš priežasčių, kodėl į Lietuvos universitetus atvyksta vis daugiau studentų iš užsienio. Šiemet įvairiuose universitetuose mokosi 4284 studentai, o pernai jų buvo pusšimčiu mažiau.
„Mes nesakome, kad Lietuvoje mokytis geriau, nei užsienyje. Visų pirma reikia protingai galvoti apie karjeros planavimą. Juk neteisinga sakyti, kad bet koks užsienio universitetas yra geresnis vien dėl to, kad jis yra ne Lietuvoje, arba kad visos čia esančios aukštosios mokyklos geros tik dėl to, kad netoli namų. Kviečiu gerai apsvarstyti savo galimybes – jų kiekvienas būsimas studentas turi per daug, kad galėtų sau leisti apsispręsti skubotai“, – pataria D. Šutinytė.